Obuolių sūris – tai vienas seniausių lietuviškų gardėsių, kurį mūsų proseneliai gamindavo rudenį, kai derliaus krepšiai lūždavo nuo obuolių. Šiandien jį pasigaminti dar lengviau, nes turime maišytuvus, orkaites, kepimo formas. Vis dėlto esmė liko tokia pati – tai natūralus, kvapnus ir ilgai išsilaikantis saldumynas, kuris pakeičia parduotuvinius saldainius.
Norint pasigaminti obuolių sūrį namuose, tereikia kantrybės, nes visas grožis atsiskleidžia lėtai verdant ir džiovinant. O kai pirmą kartą paragaujate naminio gabalėlio – suprantate, kad laukti tikrai verta.
Reikalingi ingredientai
Norint pasigaminti obuolių sūrį namuose, daug nereikia – svarbiausia geri obuoliai ir truputis kantrybės. Močiutės laikais užtekdavo obuolių ir cukraus, bet šiandien galime paįvairinti skonį įvairiais priedais.
Klasikinis variantas (apie 1 kg sūrio):
- 3 kg obuolių (geriausiai tinka saldžiarūgščiai, pvz., „Antaniniai“, „Pepinai“);
- 700 g cukraus.
Paįvairinimui galima dėti:
- 1 arbatinį šaukštelį cinamono arba maltų gvazdikėlių;
- 50 g kapotų riešutų (graikinių, migdolų ar lazdyno);
- Saują razinų ar džiovintų spanguolių;
- Šlakelį citrinos sulčių, kad spalva išliktų sodresnė.
Senoliai dažniausiai apsieidavo be prieskonių, bet jei norisi modernesnio skonio – drąsiai eksperimentuokite.
Žingsnis po žingsnio gaminimo eiga
1. Obuolių paruošimas
Obuolius nuplauname, nulupame žieves (nebūtina, jei jos plonos) ir išimame sėklas. Supjaustome gabaliukais. Jei norite ryškesnės spalvos, galima naudoti ir raudonžievius obuolius – jie suteiks sodresnį atspalvį.
2. Virimas ir sutirštinimas
Obuolių gabaliukus sudedame į puodą, įpilame truputį vandens (tik kad neprisviltų) ir verdame ant silpnos ugnies, kol suminkštėja. Tuomet sutriname iki tyrės (rankiniu trintuvu ar blenderiu). Įmaišome cukrų ir verdame dar 2–3 valandas, kol masė patamsėja ir sutirštėja – šaukštu pakėlus, ji turi kristi sunkiais gabaliukais.
3. Supylimas į formas
Masę supilame į kepimo formą, išklotą kepimo popieriumi ar marlės skiaute. Paviršių išlyginame. Jei dedame riešutus ar džiovintas uogas – įmaišome prieš supilant.
4. Džiovinimas
Paliekame šiltoje, sausoje vietoje sustingti. Galima džiovinti:
- tradiciniu būdu – ant krosnies krašto ar radiatoriuje, uždengus marle;
- orkaitėje – pravertomis durelėmis, ~50 °C temperatūroje, kol sutvirtės;
- lauke – jei oras sausas, bet reikia saugoti nuo drėgmės ir vabzdžių.
Procesas gali trukti nuo kelių dienų iki savaitės. Sūris turi tapti tvirtas, bet ne akmeninis.
5. Laikymas
Išdžiūvusį obuolių sūrį apvyniojame švaria marle arba kepimo popieriumi ir laikome vėsioje, sausoje vietoje – rūsyje, sandėliuke ar spintoje.
Patarimai, kad obuolių sūris pavyktų
Močiutės visada turėjo savo gudrybių, ir jos buvo išbandytos per daugelį metų. Jei laikysitės šių patarimų – obuolių sūris tikrai bus gardus ir išsilaikys ilgai.
- Rinkitės tinkamas obuolių veisles. Geriausiai tinka saldžiarūgščiai – Antaniniai, Pepinai, Aportai. Jie suteikia sūriui tiek skonio, tiek gerą konsistenciją.
- Nepersistenkite su vandeniu. Obuoliai verda savo sultyse, tad vandens įpilkite tik tiek, kad neprisviltų dugnas. Kuo mažiau vandens – tuo greičiau sutirštės.
- Cukrus – būtinas. Jis ne tik saldina, bet ir konservuoja. Jei dėsime per mažai, sūris gali pradėti pelyti.
- Džiovinimas turi būti lėtas. Per greitai džiovinant (pvz., labai karštoje orkaitėje) paviršius sukietės, o vidus liks drėgnas. Tai dažniausia klaida.
- Įpakavimas. Tradiciškai naudota marlė ar kepimo popierius. Plastikiniuose maišeliuose ar dėžutėse sūris uždūsta ir genda.
- Laikymas. Geriausia vėsioje, sausoje vietoje. Rūsys ar sandėliukas – tobula vieta.
Štai kodėl verta išbandyti namuose
Obuolių sūris – tai tikras lietuviškas skanėstas, kuris apjungia paprastumą ir senolių išmintį. Nors gamyba reikalauja laiko, rezultatas atperka visą triūsą. Kiekvienas gabalėlis primena rudenį, kvepiantį obuoliais ir šiluma. Pasigaminę sūrį namuose, gausite ne tik gardų desertą, bet ir dalelę tradicijos, kurią galėsite perduoti savo vaikams ar anūkams.
