Pamenu, kaip dar vaikystėje mama išvirusi bulves visada palikdavo jų dubenėlį kitai dienai – sakydavo: „Iš šitų bus kukuliai, greitai ir skaniai“. Tai vienas tų patiekalų, kuris ne tik pigus, bet ir jaukus – sotina paprastumu, kvepia namais ir visada tinka tiek vakarienei, tiek pietums. Bulvių ir varškės kukuliai yra minkšti, burnoje tirpstantys, o su trupučiu spirgučių ar grietinės tampa tikra šventė lėkštėje.
| Bulvių ir varškės kukuliai – maistinė vertė (100 g) | |
|---|---|
| Energija | 145 kcal |
| Baltymai | 6 g |
| Riebalai | 4 g |
| Angliavandeniai | 22 g |
| Skaidulos | 2 g |
| Kalcis | 38 mg |
Ingredientai
Bulvių ir varškės kukuliams daug nereikia – tik keli paprasti produktai, kurie beveik visada yra namuose. Močiutė sakydavo: „Iš bulvės ir varškės gali prigaminti pusę kaimo, tik žiūrėk, kad rankos dirbtų“.
Reikės:
- 500 g virtų bulvių (geriausia – atvėsusių iš vakaro)
- 200 g varškės (vidutinio riebumo)
- 1 kiaušinio
- 100–120 g kvietinių miltų (priklauso nuo bulvių drėgnumo)
- Žiupsnelio druskos
- Patiekimui: spirgučių su svogūnais, grietinės arba lydyto sviesto
Jei mėgsti švelnesnį skonį, gali įmaišyti šiek tiek tarkuoto kietojo sūrio. O jei nori kaimiško varianto – pakanka tik grietinės ir spirgų.
Kaip paruošti tešlą kukuliams
Šiam patiekalui svarbiausia – minkšta, bet ne per lipni tešla. Močiutė visada juokaudavo: „Jei tešla limpa prie rankų, vadinasi, bulvė dar nori pailsėti“.
Gaminimo eiga:
- Virtas ir atvėsusias bulves sutrink iki vientisos masės. Jei turi bulvių grūstuvę – naudok ją, bet tiks ir paprasta šakutė.
- Suberk varškę ir gerai išmaišyk – masė turi būti šiek tiek grūdėta, bet minkšta.
- Įmušk kiaušinį, įberk žiupsnį druskos ir dar kartą viską permaišyk.
- Palaipsniui berk miltus, minkyk rankomis. Tešla turi būti minkšta, bet neklijuoti prie delnų. Jei labai limpa – įdėk dar truputį miltų, bet nepersistenk, kitaip kukuliai bus kieti.
- Paruoštą tešlą palik pailsėti 10–15 minučių, kad miltai „susigertų“.
Kukulių formavimas ir virimas
Čia jau prasideda smagiausia dalis – galima įtraukti visą šeimą. Pamenu, kaip mes su sese ridenom kukulius, o mama juokaudavo: „Kas mažesnius padarys, tas greičiau pavalgys“.
Formavimo ir virimo eiga:
- Pasibarstyk stalą ar lentą trupučiu miltų, kad tešla nepriliptų.
- Iš tešlos suformuok ilgą volelį, maždaug 2–3 cm storio.
- Aštriu peiliu supjaustyk volelį į nedidelius gabalėlius – gausi kukulius. Jei nori gražesnės formos, gali juos dar truputį suapvalinti rankomis.
- Užvirink didelį puodą vandens, įberk žiupsnį druskos.
- Atsargiai suberk kukulius į verdantį vandenį.
- Virk ant vidutinės ugnies apie 5–7 minutes, kol jie iškils į paviršių.
- Išgriebk kiaurasamčiu ir dėk tiesiai į lėkštę.
„Kukulius iš vandens reikia imti iškart, kai tik iškyla – kitaip jie prisigers vandens ir bus sunkūs“, – tokį patarimą paliko močiutė.
Patiekimo būdai
Bulvių ir varškės kukuliai – paprastas patiekalas, bet jų skonis atsiskleidžia su tinkamu pagardu. Močiutė visada sakydavo: „Be spirgų kukulis – kaip bernas be kepurės – darbas padarytas, bet kažko trūksta“.
Skirtingi patiekimo variantai:
- Klasika su spirgais – kepti lašinukai su svogūnais, užpilti ant ką tik išvirtų kukulių. Kvapas toks, kad kaimynai ateina klausti, ką čia verdam.
- Su grietine – tiršta grietinė su trupučiu krapų arba pipirų suteikia švelnumo.
- Su lydytu sviestu ir krapais – lengvesnis variantas, tinkantis vasarai.
- Su grybų padažu – miško baravykai ar paprasti pievagrybiai puikiai dera prie minkštos kukulių tekstūros.
- Saldus variantas – kukulius galima užpilti grietine ir cukrumi arba uogiene. Vaikai tokį derinį dievina.
Močiutės patarimai
Šis patiekalas iš pirmo žvilgsnio paprastas, bet smulkmenos viską lemia. Močiutė turėdavo savų paslapčių, kurias perduodavo tik virtuvėje, prie garuojančio puodo.
Naudingi patarimai:
- Bulvės turi būti atvėsusios. Jei naudoji ką tik virtas, tešla bus per lipni ir kukuliai iširs.
- Varškė geriausia grūdėta. Ji suteikia kukuliams šiek tiek tekstūros, o ne tik minkštumą.
- Neperdaug miltų. Jei įdėsi per daug, kukuliai bus kieti kaip akmenukai. Geriau tegu šiek tiek limpa prie rankų, nei praranda purumą.
- Virimas ant vidutinės ugnies. Jei vanduo per smarkiai verda, kukuliai gali suirti; jei per silpnai – taps vandeningi.
- Skubėti nereikia. Kukulių masę visada geriausia palikti pailsėti bent 10–15 minučių – ji „susiglaudžia“ ir formuoti daug lengviau.
