Pamenu, kaip močiutė kaime dažnai sakydavo: „Sriuba ant stalo – namai kvepia jaukumu.“ Ir tikrai – kai namuose tvyro šviežiai virtos sriubos kvapas, viskas atrodo paprasčiau ir šilčiau. Žiedinis kopūstas, dar vadinamas kalafioru, mūsų šeimos virtuvėje turėjo ypatingą vietą. Jis buvo tas daržovės karalius, kuris užaugdavo sode be didesnės priežiūros, bet visada praturtindavo stalą.
Anksčiau sriubą iš žiedinių kopūstų gamindavo labai paprastai – vanduo, truputis sviesto, šlakelis pieno ir, žinoma, meilė šeimai. Dabar receptą galima šiek tiek atnaujinti: įdėti grietinėlės, pagardinti kepintais riešutais, o patiekus papuošti šviežiomis žolelėmis. Rezultatas – švelni, kreminė sriuba, tinkanti ir kasdieniam pietų stalui, ir jaukiam šeimos susibūrimui savaitgalį.
| Žiedinių kopūstų maistinė vertė (100 g) | |
|---|---|
| Kalorijos | 25 kcal |
| Baltymai | 2 g |
| Angliavandeniai | 5 g |
| Skaidulos | 2 g |
| Vitaminas C | 48 mg (58% RPN) |
| Vitaminas K | 15 μg |
| Folio rūgštis | 57 μg |
| Kalcis | 22 mg |
| Kalis | 299 mg |
Ko prireiks žiedinių kopūstų sriubai?
Močiutės virtuvėje viskas buvo paprasta – daržovių iš sodo, šlakelis pieno ir sviesto. Šiandien receptą galim šiek tiek modernizuoti, bet pagrindas lieka tas pats – švelnus žiedinis kopūstas.
Pagrindiniai ingredientai:
- 1 vidutinio dydžio žiedinis kopūstas (apie 600–700 g);
- 1 didelis svogūnas;
- 2 skiltelės česnako;
- 1 vidutinė bulvė (sriubai suteiks kreminės tekstūros);
- 1,2 l daržovių sultinio arba vandens;
- 200 ml grietinėlės (tinka ir augalinė, pvz., avižų);
- 2 v. š. alyvuogių aliejaus arba sviesto;
- druska ir malti juodieji pipirai pagal skonį.
Papuošimui ir patiekimui:
- keli maži žiedinio kopūsto gabalėliai, apkepti orkaitėje ar keptuvėje (lyg nuotraukoje);
- sauja kedro riešutų, paskrudintų sausoje keptuvėje;
- šviežios petražolės ar krapai;
- lašelis alyvuogių aliejaus arba grietinėlės sriubos viršuje.
Naudingi patarimai:
- Jeigu sriubą gamini vaikams – sutrink visiškai glotniai, be gabalėlių.
- Veganams grietinėlę pakeisk avižų ar kokosų – gausis lengvas riešutinis prieskonis.
- Jei mėgsti sodresnį skonį, įberk žiupsnelį muskato riešuto.
Kaip paruošti žiedinių kopūstų sriubą?
Pamenu, kaip močiutė sakydavo: „Sriubą reikia virti ne skubant, o širdimi – tada ir skonis geresnis.“ Tad šią sriubą verdame ramiai, mėgaudamiesi procesu.
Žingsniai:
- Paruošiame daržoves.
Žiedinį kopūstą nuplauname, atskiriame į mažus žiedynus. Svogūną ir česnaką nulupame, susmulkiname. Bulvę nulupame ir supjaustome kubeliais. - Kepiname pagrindą.
Puode įkaitiname alyvuogių aliejų arba sviestą, suberiame svogūną, česnaką ir pakepiname, kol suminkštės ir skleis malonų kvapą. - Dedame daržoves.
Sudedame žiedinio kopūsto žiedynus (kelis gražesnius pasiliekame papuošimui) ir bulvę. Trumpai pakepiname kartu su svogūnais. - Verdame sriubą.
Užpilame karštu daržovių sultiniu arba vandeniu. Užvirus sumažiname ugnį ir verdame apie 20 minučių, kol daržovės suminkštėja. - Sutriname.
Daržoves sutriname blenderiu iki vientisos kreminės tekstūros. Supilame grietinėlę, pagardiname druska ir pipirais. Dar kartą užkaitiname, bet neužverdame. - Papuošiame ir patiekiame.
Lėkštėje sriubą pagardiname apkeptais žiedinių kopūstų gabalėliais, pabarstome skrudintais kedro riešutais ir šviežiomis petražolėmis. Galima įlašinti lašelį alyvuogių aliejaus ar užsukti grietinėlės sukūrį.
Kaip patiekti sriubą, kad atrodytų ir gardžiai, ir šventiškai?
Pamenu, per šeimos sekmadienius sriuba nebūdavo tik sriuba – ji tapdavo viso stalo pasididžiavimu. Močiutė visada sakydavo: „Neužtenka skaniai išvirti, reikia ir gražiai padėti ant stalo.“
Patiekimo idėjos:
- Apkepti žiedyno gabalėliai. Palik kelis žiedinius kopūstus, apkeptuk juos orkaitėje ar keptuvėje su trupučiu aliejaus, kol gražiai apskrus. Sudėjus ant sriubos – atrodys lyg restorane.
- Skrudinti kedro riešutai. Jie suteikia traškumo ir švelnaus riešutinio poskonio. Tinka ir migdolų drožlės, jei neturi kedro riešutų.
- Žolelės. Smulkintos petražolės, krapai ar net bazilikas – spalva ir kvapas iškart primena vasarą.
- Grietinėlės sukūris. Užpylus lašelį grietinėlės ar alyvuogių aliejaus ir lengvai pasukus šaukštu – gaunasi gražus ornamentas lėkštėje.
- Šviežia duona. Prie sriubos nepamiršk keptos naminės duonos ar šviesios bandelės. Kaime buvo paprotys – sriubą kabinti su duona, ne tik šaukštu.
Šitaip patiekta sriuba bus ne tik gardi, bet ir akiai maloni – šeima nejučia sakys: „Kaip kavinėje, tik skaniau!“
