Svogūnai – viena seniausių ir labiausiai vertinamų daržovių, kuri auginama beveik visame pasaulyje. Jie yra nepakeičiami virtuvėje, naudojami tiek švieži, tiek konservuoti, be to, pasižymi ne tik kulinarine, bet ir gydomąja verte. Kad svogūnai derėtų gausiai, svarbiausia pasirinkti tinkamą sodinimo laiką, nes nuo jo priklauso, ar augalai subręs, ar spės užauginti stambius gumbus bei ar juos bus galima ilgai laikyti.
Lietuvoje svogūnai sodinami du kartus: pavasarį – dažniausiai balandžio viduryje–gegužės pradžioje, ir rudenį – rugsėjo pabaigoje–spalį, kad ankstyvą pavasarį greičiau sudygtų. Tinkamas pasirinkimas priklauso nuo veislės, auginimo tikslo ir planuojamo derliaus laikymo.
| Svogūnų savybės | |
|---|---|
| Augalų tipas | Dvimetės daržovės, auginamos kaip vienmetės |
| Sodinimo būdai | Iš sėklų arba daiginių svogūnėlių |
| Sodinimo gylis | 2–4 cm (daiginiai), 1–2 cm (sėklos) |
| Augimo trukmė | 90–120 dienų |
| Sodinimo laikai | Pavasarį (balandis–gegužė), rudenį (rugsėjis–spalis) |
| Maistinė vertė (100 g) | |
|---|---|
| Energija | 40 kcal |
| Angliavandeniai | 9 g |
| Baltymai | 1,1 g |
| Skaidulos | 1,7 g |
| Vitaminas C | 7,4 mg (12 % RMV) |
| Kalis | 146 mg |
Svogūnų sodinimas pavasarį
Pavasarinis sodinimas yra populiariausias būdas gauti stabilų svogūnų derlių Lietuvoje. Dažniausiai jis pradedamas balandžio viduryje–gegužės pradžioje, kai dirva jau įšyla ir nebėra didelės šalnų grėsmės.
Tinkamas dirvos paruošimas. Prieš sodinimą svarbu išpurenti dirvą ir įterpti komposto arba gerai perpuvusio mėšlo. Svogūnai mėgsta lengvą, derlingą ir gerai drenuotą žemę. Jei dirva sunki, galima įmaišyti smėlio ar durpių, kad pagerėtų jos struktūra.
Sodinimo gylis. Pavasarį sodinant daiginius svogūnėlius, jie įterpiami 2–4 cm gylyje, priklausomai nuo svogūnėlio dydžio. Per giliai pasodinti svogūnai vėliau dygsta ir duoda smulkesnį derlių.
Atstumai. Tarp svogūnų paliekama 8–10 cm, tarp eilučių – apie 25–30 cm. Tokie tarpai užtikrina gerą oro cirkuliaciją ir patogią priežiūrą.
Priežiūra po pasodinimo. Pavasarį pasodinti svogūnai jautrūs piktžolėms, todėl lysvės turi būti nuolat ravimos. Taip pat naudinga mulčiuoti dirvą, kad ilgiau išsilaikytų drėgmė ir sumažėtų piktžolių dygimas.
Laistymas. Pavasarį natūralaus drėgmės dažnai pakanka, bet jei oras sausas, svogūnus reikia palaistyti, ypač sudygimo metu. Perlaistyti nereikėtų, nes per didelė drėgmė gali skatinti puvinio plitimą.
Apibendrinant galima pasakyti, kad pavasarį pasodinti svogūnai paprastai užauga iki vasaros pabaigos, o tinkamai paruošti gumbai išsilaiko sandėliuojami per visą žiemą.

Svogūnų sodinimas rudenį
Rudeninis sodinimas populiarėja vis labiau, nes leidžia pavasarį sulaukti ankstyvo ir stipraus derliaus. Lietuvoje svogūnai dažniausiai sodinami rugsėjo pabaigoje–spalio mėnesį, kai dirva dar pakankamai šilta, bet jau nėra rizikos, kad svogūnai per anksti sudygs.
Laiko pasirinkimas. Svarbiausia svogūnų nerūšiuoti per anksti – jei pasodinti rugsėjo pradžioje, jie gali spėti sudygti ir daigai žiemą nušals. Optimalus metas yra 2–3 savaitės iki pastovių šalnų, kad svogūnėliai spėtų įsišaknyti, bet nespėtų sudygti virš žemės.
Sodinimo gylis. Rudenį svogūnėliai sodinami šiek tiek giliau nei pavasarį – apie 4–5 cm gylyje. Tai apsaugo nuo iškilimo į paviršių per žiemą ir užtikrina geresnį išsilaikymą.
Atstumai. Tarp svogūnų paliekama 8–10 cm, tarp eilučių – 25–30 cm, kaip ir pavasarį.
Apsauga žiemai. Pasodintus svogūnus galima pridengti plonu mulčio sluoksniu – šiaudais, pjuvenomis ar eglišakėmis. Tai padeda išlaikyti pastovesnę dirvos temperatūrą ir sumažina šalčio daromą žalą.
Privalumai. Pagrindinis rudeninio sodinimo privalumas – svogūnai pavasarį sudygsta anksčiau, todėl derlių galima kasti keliomis savaitėmis anksčiau nei sodinant pavasarį. Be to, augalai dažnai būna stipresni ir mažiau pažeidžiami ligų.
Trūkumai. Ne visos veislės tinka sodinti rudenį – reikia rinktis specialiai tam skirtas, atsparesnes šalčiui. Be to, jei žiema šalta ir besniegė, dalis svogūnų gali žūti.
Svogūnų sodinimo kalendorius
| Veikla | Kov | Bal | Geg | Rgs | Spa |
|---|---|---|---|---|---|
| Dirvos paruošimas | ✓Kovo pabaigoje galima pradėti purenti žemę ir įterpti kompostą ar trąšas. | ✓Balandį ruošiamos lysvės pavasariniam sodinimui. | ✓Rugsėjo pradžioje ruošiamos lysvės rudeniniam sodinimui. | ||
| Sodinimas | ✓Balandžio viduryje sodinami daiginiai svogūnėliai. | ✓Gegužės pradžioje dar galima sodinti vėliau dygstančius svogūnus. | ✓Rugsėjo pabaigoje sodinami rudeniniai svogūnai. | ✓Spalio pirmoje pusėje baigiamas rudeninis sodinimas – svogūnai turi įsišaknyti prieš šalnas. | |
| Apsauga | ✓Pasodintus svogūnus galima pridengti mulčiu, kad geriau peržiemotų. | ✓Pridengimas svarbus, jei prognozuojama šalta ir besniegė žiema. |
Pavasario ir rudeninio svogūno sodinimo palyginimas
| Kriterijus | Pavasarinis sodinimas | Rudeninis sodinimas |
|---|---|---|
| Laikas | Balandžio vidurys – gegužės pradžia | Rugsėjo pabaiga – spalio pirmoji pusė |
| Privalumai | Stabilus ir patikimas derlius, tinkamas ilgam sandėliavimui. | Ankstyvas derlius pavasarį, stipresni daigai, mažiau piktžolių. |
| Trūkumai | Vėlesnė derliaus pradžia, didesnė konkurencija su piktžolėmis. | Rizika žiemą iššalti, ne visos veislės tinkamos rudeniniam sodinimui. |
| Derliaus nuėmimas | Liepos pabaiga – rugpjūtis | Birželio pabaiga – liepos pradžia |
| Tinkamiausios veislės | Tradicinės lietuviškos ir universalios veislės (pvz., „Stuttgarter Riesen“) | Specialiai rudeniniam sodinimui skirtos veislės, atsparesnės šalčiui |

















