Kada geriausiai sodinti bulves – derliaus gausos paslaptys

Bulvės – tai viena svarbiausių daržovių lietuvių daržuose. Nuo sodinimo laiko priklauso ne tik derliaus gausa, bet ir jo kokybė: ar gumbai bus dideli ir sveiki, ar nesusirgs ligomis, ar išsilaikys per žiemą. Todėl kiekvienam sodininkui svarbiausia žinoti, kada tiksliai sodinti bulves ir kokios sąlygos tam tinkamiausios.

Teisingai pasirinktas sodinimo laikas leidžia išvengti šalnų, užtikrina spartesnį daigų dygimą ir gausesnį derlių. Per anksti pasodintos bulvės gali nukentėti nuo šalnų, o per vėlai – nesuspėti subręsti. Toliau aptarsime svarbiausius kriterijus, pagal kuriuos sodininkai sprendžia apie tinkamą sodinimo laiką.

Tinkamiausias bulvių sodinimo laikas Lietuvoje

Bulvių sodinimas yra tiesiogiai susijęs su dirvos temperatūra ir oro sąlygomis. Nors daugelis sodininkų laikosi tradicijos sodinti balandžio pabaigoje ar gegužės pradžioje, svarbiausias rodiklis – dirvos įšilimas.

Dirvos temperatūra. Geriausia bulves sodinti tada, kai 10 cm gylyje dirva įšyla iki +8…+10 °C. Esant žemesnei temperatūrai, gumbai ilgai nedygsta, gali pradėti pūti, o daigai, išlindę į paviršių, nukenčia nuo šalnų. Jei sodinsime per vėlai, augalai nesuspės tinkamai subręsti ir derlius bus mažesnis.

Regionų skirtumai. Pietinėje Lietuvoje (Alytaus, Marijampolės, Kaišiadorių rajonuose) dirvos įšyla anksčiau, todėl bulves galima sodinti jau balandžio trečiąją savaitę. Tuo tarpu šiaurinėje ir rytinėje dalyje (Šiaulių, Panevėžio, Utenos rajonuose) sodinimo laikas dažnai nusikelia į gegužės pradžią. Pajūryje sodinti galima šiek tiek anksčiau dėl švelnesnio klimato.

Šalnų pavojus. Lietuvoje pavasarinės šalnos kartais užsitęsia iki gegužės vidurio. Todėl pasodintos bulvės turi būti lengvai apkaupiamos arba pridengiamos agroplėvele, jei tikimasi šaltesnių naktų.

Veislių pasirinkimas. Ankstyvosioms bulvėms tinka sodinti kiek anksčiau, nes jos spėja užaugti net ir vėsesniu oru. Vėlyvosioms geriau palaukti stabilios šilumos, kad gumbai formuotųsi kokybiškai ir būtų tinkami sandėliavimui.

Apibendrinant, bulves Lietuvoje sodinti geriausia balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje, tačiau tik tuo atveju, jei dirva jau pakankamai įšilusi ir nėra didelės šalnų rizikos.

Veiksniai, nuo kurių priklauso sodinimo laikas

Nors kalendorius dažniausiai nurodo bulvių sodinimo laikotarpį balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje, iš tikrųjų kiekvienas sodininkas turėtų įvertinti kelis papildomus veiksnius. Jie gali lemti, ar derlius bus gausus ir kokybiškas, ar priešingai – smulkus, pažeistas ligų ir blogai išsilaikys per žiemą.

Dirvožemio tipas. Lengvesniuose priemoliuose ar smėlingose dirvose sodinti galima anksčiau, nes jos greičiau įšyla. Sunkesnėse molingose dirvose būtina palaukti, kol žemė pradžius ir sušils, nes jose vanduo ilgiau laikosi ir didesnė gumbų puvimo rizika.

Veislės pasirinkimas. Ankstyvosios veislės („Auksinė Nida“, „Colomba“) sodinamos anksčiau, nes jos greičiau sudygsta ir formuoja gumbus. Vėlyvosios („Agria“, „Fontane“) sodinamos šiek tiek vėliau, kad pasiektų pilną brandą ir būtų tinkamos žiemos sandėliavimui.

Daigų paruošimas. Jei bulvių gumbai prieš sodinimą buvo sudygdyti šviesioje vietoje, jie greičiau prigyja ir sudygsta. Tokius daigus galima sodinti šiek tiek anksčiau, nes jie mažiau jautrūs vėsesnei dirvai.

Oro sąlygos. Be temperatūros, svarbu atkreipti dėmesį į kritulius. Jei žemė pernelyg šlapia, verta luktelėti, nes sodinant į per daug drėgną dirvą kyla gumbų ligų pavojus.

Mėnulio kalendorius. Dalis sodininkų laikosi ir tradicinių patarimų – bulves sodina per jaunatį ar prieš pilnatį, kai tikima, kad šaknys formuosis geriau. Nors moksliniai tyrimai šios teorijos nepatvirtina, praktikoje daugelis pastebi, kad tokia sodinimo taktika pasiteisina.

Apibendrinant galima pasakyti, kad vieno universalaus sodinimo laiko nėra – jis priklauso nuo vietos klimato, dirvožemio, pasirinktos veislės bei sodininko įpročių.

Bulvių sodinimo praktiniai patarimai

Net ir tinkamai pasirinktas sodinimo laikas negarantuoja gero derliaus, jei nebus laikomasi tinkamos agrotechnikos. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į gylį, atstumus tarp gumbų, eilučių pločius ir papildomas priemones, kurios padeda apsaugoti daigus nuo šalnų ar ligų.

Sodinimo gylis. Įprastai bulvės sodinamos 6–10 cm gylyje. Lengvesniuose dirvožemiuose jas galima įterpti giliau, o sunkesnėse, molingose dirvose – sekliau, kad daigai lengviau prasikaltų.

Atstumai tarp gumbų. Tarp gretimų bulvių paliekamas 25–30 cm tarpas. Jei sodinama stambūs gumbai ar veislės, kurios formuoja didelius šakniagumbius, tarpai gali būti šiek tiek didesni.

Eilučių tarpai. Tarp eilučių rekomenduojama palikti 60–70 cm. Toks atstumas užtikrina pakankamą šviesos patekimą, oro cirkuliaciją ir patogų bulvių kaupimą bei priežiūrą.

Agroplėvelės naudojimas. Norint paspartinti bulvių dygimą ar apsaugoti nuo pavasarinių šalnų, lysvės uždengiamos agroplėvele. Ji sulaiko šilumą, išlaiko drėgmę ir apsaugo jaunus daigus nuo šalčio. Vėliau, kai oras stabiliai atšyla, plėvelė nuimama.

Kaupimas. Nors kaupimas atliekamas jau po pasodinimo, verta iš anksto suplanuoti eilučių pločius. Apkaupimas ne tik padeda išlaikyti gumbus po žeme, bet ir pagerina derliaus kokybę bei apsaugo nuo šviesos poveikio (žaliavimo).

Daigintų bulvių sodinimas. Jei bulvių gumbai prieš sodinimą buvo sudygdyti, juos reikia sodinti itin atsargiai – daigus įterpti vertikaliai, nesulaužant jų. Tokiu būdu augalai greičiau prigyja ir duoda ankstyvesnį derlių.

Apibendrinant galima pasakyti, kad bulvių sodinimo sėkmę lemia ne tik laikas, bet ir tinkamai parinktas gylis bei atstumai, užtikrinantys sveiką augimą ir gausesnį derlių.

Bulvių sodinimo kalendorius Lietuvoje

Ankstyvojo ir vėlyvojo bulvių sodinimo privalumai ir trūkumai

Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)