Auginu svyrančias braškes jau ne vieną sezoną ir galiu pasakyti – jos žiemą elgiasi šiek tiek kitaip nei įprastos lysvėse auginamos braškės. Nors atrodo trapios, tinkamai prižiūrimos jos pavasarį atsidėkoja stipriais ūgliais ir gausiu derliumi. Šiame straipsnyje pasidalinsiu, kaip jas paruošti žiemai, kokių klaidų vengti ir ko tikėtis atšilus orams.
| Svyrančių braškių savybės | |
|---|---|
| Botaninis pavadinimas | Fragaria × ananassa (ampelinė forma) |
| Augimo tipas | Svyrantis, ilgi ūgliai su lapais ir žiedais |
| Auginimo vieta | Kabantys vazonai, loveliai, vertikalios sistemos |
| Derėjimo laikas | Nuo gegužės pabaigos iki pirmųjų šalnų |
| Žiemos atsparumas | Vidutinis – reikalauja papildomos apsaugos |
| Dekoratyvumas | Aukštas, tinka balkonams ir terasoms |
| Žydėjimo ypatumai | |
|---|---|
| Žydėjimo trukmė | Ilgai – nuolat formuoja žiedus ir uogas |
| Žiedų spalva | Balti arba rausvi, priklausomai nuo veislės |
| Pirmasis žydėjimas | Dažniausiai gegužės pabaigoje |
| Žiedų kiekis | Priklauso nuo tręšimo ir apšvietimo |
| Įdomus faktas | Kai kurios veislės gali derėti ir patalpose žiemą, jei gauna pakankamai šviesos |
Svyrančių braškių žiemojimo privalumai ir trūkumai
- Galima pernešti į patalpą ir tęsti derėjimą net žiemą, jei yra papildomas apšvietimas.
- Lengviau apsaugoti nuo šalčio nei lysvėse auginamas braškes – vazonus galima perkelti.
- Žiemojant viduje išlaiko dalį žalumynų, todėl pavasarį greičiau startuoja.
- Puikus dekoratyvinis akcentas net žiemą, jei laikoma oranžerijoje ar šviesioje verandoje.
- Reikalauja daugiau priežiūros – negalima tiesiog „pamiršti“ iki pavasario.
- Patalpose gali atsirasti kenkėjų (voratinklinės erkutės, amarai).
- Jei paliekama lauke – būtina itin gera apsauga nuo šalčio ir vėjo.
- Be papildomo apšvietimo žiemą viduje augalai dažnai ištįsta ir nusilpsta.

Kaip paruošti svyrančias braškes žiemojimui – mano patirtis žingsnis po žingsnio
1. Įvertinu augalo būklę
Prieš prasidedant šalnoms apžiūriu kiekvieną augalą – pašalinu sausus lapus, pažeistus ūglius ir paskutines uogas. Tai padeda išvengti ligų plitimo per žiemą.
2. Sumažinu laistymą
Lapkričio pradžioje palaistau tik tiek, kad žemė būtų vos drėgna. Per didelė drėgmė šaltuoju metu skatina šaknų puvinį.
3. Pasirūpinu šilumine apsauga
Jei augalas žiemos lauke, vazono sieneles apvynioju agroplėvele ar džiuto audiniu, o paviršių mulčiuoju spygliuočių šakomis.
4. Perkėlimas į vidų
Dalis mano svyrančių braškių keliauja į vėsią (5–8 °C), šviesią patalpą. Ten jos ramiai laukia pavasario be didelio temperatūros streso.
5. Periodinė apžiūra
Kartą per 3–4 savaites patikrinu, ar nėra pelėsio, kenkėjų ar pernelyg išdžiūvusios žemės. Jei reikia – minimaliai palaistau.
6. Pavasarinis atgaivinimas
Kovo pabaigoje pradedu palaipsniui didinti laistymą ir perkeliu į šviesesnę vietą, kad augalas pradėtų aktyviai vegetuoti.
DUK: svyrančių braškių žiemojimas (mano praktika ir greiti atsakymai)
Kai pirmą kartą „įkurdinau“ svyrančias braškes balkoninėse loveliuose per žiemą, jaučiausi lyg prižiūrėčiau kaprizingas princeses – truputis šilumos, truputis šviesos, ir viskas gerai. Bet su laiku supratau: taisyklės paprastos, svarbiausia nuoseklumas. Žemiau – mano patikrinti atsakymai, kurie padeda ramiai išgyventi šalčius ir pavasarį startuoti be streso.

















