Yra augalų, kurie nuskinti laikosi savaitėmis be jokių gudrybių – rožės, gvazdikai ar net saulėgrąžos. Bet hortenzija? Su ja taip lengvai neišsisuksi. Jei tiesiog nupjausite ir įkišite į vazą – garantuoju, kad jau po dienos žiedai pradės suglebti, o antrą dieną išvis nebeprimins to, ką parsinešėt iš daržo. Būtent todėl, jeigu norisi, kad hortenzijos žiedai vazoje džiugintų ne vieną, o bent kelias dienas, tenka imtis konkrečių priemonių.
Man pačiam prireikė keleto vasarų ir kelių „sugedusių“ puokščių, kol supratau, jog hortenzijos nėra tokios naivios, kaip atrodo. Jos gražios, subtilios, bet tuo pačiu ir gana kaprizingos. Visiškai logiška – jų stiebas storesnis, žiedynas masyvus, vandens reikia daug, o įsiurbti jį nėra taip paprasta.
Šiame straipsnyje pasidalinsiu viskuo, ką pats išmokau bandydamas pamerkti hortenzijas taip, kad jos stovėtų bent savaitę:
- kada geriausia pjauti žiedus,
- kaip paruošti stiebus, kad jie „neužsikimštų“,
- koks vanduo tinka, o koks – ne,
- ir ką daryti, kai gėlė jau pradeda leipti.
Jei žiedą paruoši kaip reikiant – jis atsilygina žiedų grožiu. Bet jei apsileisi – niekas jo neišgelbės, net jei ir įdėsi į sidabrinę vazą.
Kodėl hortenzijos greitai vysta – kur slypi problema?
Jeigu jūs kada nors bandėte pamerkti ką tik nupjautą hortenziją ir pastebėjote, kad ji be jokio gailesčio sulinko dar tą pačią dieną – žinokit, jūs tikrai ne vienas. Tai dažnas reiškinys, ypač kai daroma viena iš tų „nekaltų“ klaidų, kurios hortenzijoms tampa lemtingos.
Hortenzijos stiebo struktūra – vandens kelias komplikuotas
Hortenzijos turi ne visai įprastą stiebo sandarą: jis gana storas, medėjantis, su kieta ląsteline struktūra. Toks stiebas nėra labai laidus vandeniui, o kai tik augalas nupjaunamas – stiebo poros labai greitai susitraukia arba užsikemša oro burbuliukais. Štai ir priežastis, kodėl net nuskintas žiedas, kurio stiebas panardintas į vandenį, po valandos pradeda vysti – jis nebegali įsiurbti vandens taip, kaip augdamas krūme.
Netinkamas pjūvio laikas
Daugelis nupjauna hortenzijas bet kuriuo dienos metu – galbūt grįžus iš darbo ar tiesiog „kai gražiai atrodo“. Bet tai viena blogiausių strategijų. Jei nupjausit žiedą:
- vidurdienį, kai saulė aktyvi,
- esant sausrai,
- arba kai žiedas dar labai šviežias (neprinokęs),
jis neišgyvens ilgai – nes tuo metu augalas pats yra „ant sausros ribos“, o nupjautas visai netenka vidinės drėgmės cirkuliacijos.
Aš nupjoviau hortenzijas karštą birželio pavakarę – kitą rytą, atėjęs į virtuvę, radau „šluotas“ be gyvybės. Tas atvejis mane išmokė – pjovimas ryte arba ankstyvą vakarą, kai oras dar (ar jau) vėsus – būtinas.
Netinkamas paruošimas prieš merkimą
Pamerkti stiebai be jokio papildomo apdorojimo – tarsi įkišti plastikinį šiaudelį į žemę ir tikėtis, kad jis ką nors sugertų. Kai nupjauni hortenziją, o stiebo galas nepažeistas ar neparuoštas, jis labai greitai užanka – tiesiogine prasme „užsiklijuoja“. Ir tada vandens kelias blokuojamas, o žiedas ima leipti. Šitas procesas dažniausiai nematomas plika akimi, bet jį pastebi labai greitai – kai žiedynas ima svyruoti kaip pavargęs balionas.
Kada ir kaip skinti hortenzijas vazai?
Galima prisiskinti pačių gražiausių hortenzijų žiedų, bet jeigu jos dar „per jaunos“ arba nupjautos netinkamu metu – niekas jų neišgelbės. Čia reikalingas ne tik ūkiškas racionalumas, bet ir truputis estetinės intuicijos.
Geriausias metas – anksti ryte arba vėlai vakare
Tai klasikinė gėlių pjovimo taisyklė, kuri hortenzijoms galioja dvigubai. Ryte, prieš prasidedant karščiui, arba vakare, kai saulė jau nebepasiekia žiedų, augale cirkuliuoja daugiau drėgmės, stiebas „pasikrovęs“ skysčiais, o ląstelinė struktūra dar atvira.
Jei pjausite vidury dienos, kai karšta, – žiedas bus jau pavargęs nuo išgaravimo, net jei atrodo vizualiai puikus.
Žiedas turi būti „prinokęs“
Daugelis padaro klaidą – pjauna šviežiai išsiskleidusį, labai švelnų žiedyną. Bet tokie žiedai dar neturi struktūros – jų žiedlapiai ploni, stiebas dar minkštas. Po kelių valandų jie tiesiog suglemba.
Reikia rinktis žiedą, kuris:
- pilnai atsivėręs,
- turi vos vos „popierinę“ žiedlapių struktūrą,
- jau pradeda šiek tiek standėti (ypač centre).
Paprastai toks žiedas išsilaiko iki 5–7 dienų, jei tinkamai prižiūrimas.
Pjūvio kampas ir stiebo ilgis – techniniai, bet svarbūs
Pjaunant stiebą verta:
- naudoti aštrų sekatorių ar peilį, kad nesuspaustumėte stiebo,
- pjauti 45° kampu – taip padidinsite vandens įsiurbimo paviršių,
- nupjauti tiek, kad stiebas tilptų į vazą be laužymo ar deformacijos.
Ilgesni stiebai geriau laikosi – jie turi daugiau vietos kaupti vandenį ir palaikyti žiedyno masę.
Kaip paruošti stiebus, kad jie ilgiau sugertų vandenį?
Jeigu pjūvis yra šviežias, bet be papildomo apdorojimo – hortenzijos greitai užsiblokuoja. Pasirodo, vien tik įmerkti į vandenį neužtenka, nes hortenzijos linkusios „užglaistyti“ stiebo galą natūraliai – ląstelės sukrinta, ima vystytis oro kišenės, o po kelių valandų net ir švarus vanduo joms jau nepasiekiamas.
Per keletą sezonų teko išbandyti visus populiariausius būdus – kai kurie veikia puikiai, kai kurie tinka tik tam tikrose situacijose. Pasidalinsiu tuo, ką pats naudoju ir kaip vertinu.
Stiebo skėlimas – paprasta, bet efektyvu
Tai mano dažniausiai naudojamas metodas. Po įstrižo pjūvio dar:
- skeliu stiebo galą į dvi ar keturias dalis, apie 1–2 cm gyliu.
- Kartais peilio galu šiek tiek paskleidžiu skeltas vietas, kad jos nesusiglaustų.
Šitaip padidėja absorbuojamas plotas ir sumažėja rizika, kad stiebas „užsikimš“ nuo oro burbuliukų ar pradės traukti vandenį per lėtas.
Svarbu: neskaldykite stiebų per giliai – jei perlenksit, stiebas išsiters vandenyje ir pradės irti greičiau.
Karšto vandens šokas – tinka ypatingiems atvejams
Tai senas, bet efektyvus triukas. Kartais, jei žiedas jau vos laikosi, o norisi bent dar kelių valandų grožio – pritaikau karšto vandens metodą:
- pakaitinu vandenį iki 70–80 °C,
- įmerkiu tik 5 cm stiebo galą,
- laikau 20–30 sekundžių (ne ilgiau),
- tada nedelsdamas perkeliu į vėsią vazą su šaltu vandeniu.
Šiluma praplečia poras, išstumia oro burbuliukus, o žiedas per kelias valandas neretai atsigauna. Tačiau šis metodas nėra profilaktinis – jį naudoju tik „reanimacijai“.
Deginimas – senas būdas, bet ne visiems tinka
Tai kiek prieštaringas metodas – kai kas jį giria, bet mano patirtis mišri. Metodo esmė:
- stiebo galas kelioms sekundėms laikomas virš žvakės liepsnos ar įkaitusio metalo,
- deginamas iki parudavimo.
Idėja ta, kad užsandarėja išorinė dalis, bet viduje išlieka aktyvios kraujagyslės. Tačiau:
- jei ugnies per daug – stiebas „užsivelka“,
- jei augalas šviežias – gali dar labiau paskatinti leipimą.
Todėl deginimą siūlyčiau tik su pilnai sunokusiais hortenzijų žiedais, kuriuos ruošiatės džiovinti, o ne ilgai laikyti vazoje.
Ką dar reikėtų žinoti apie stiebų paruošimą?
- Niekada nenaudokite plaktuko. Kartais žmonės bando sumušti stiebus, kad „geriau gertų vandenį“. Tai senas mitas. Suplaktas stiebas ima irti, skyla nelygiai ir tik greičiau supūva.
- Naudokite labai aštrų peilį arba sekatorių – kuo švaresnis pjūvis, tuo mažiau stiebas pažeidžiamas.
- Prieš pamerkdami į galutinę vazą, stiebus palaikykite vandenyje bent 1–2 val. pavėsyje – leiskit joms „pasikrauti“ vandens.
Kokiame vandenyje hortenzijos laikosi geriausiai?
Pamerkti į paprastą čiaupo vandenį ir tikėtis, kad hortenzijos stovės ilgai – būtų gana optimistiška. Galbūt vieną dieną ir išlaikys, bet antrą jau pradės leipti. Geras vanduo hortenzijoms – tai ne šaltas, ne chloruotas, ne stovėjęs ir ne tas, kuriame pilna mikroorganizmų. Taigi, eikime per svarbiausius aspektus.
Vandens temperatūra – nei šaltas, nei karštas
Hortenzijos geriausiai reaguoja į:
- drungną vandenį – apie 20–25 °C,
- toks vanduo geriau pasisavinamas per stiebus ir mažiau šokiruoja augalą,
- šaltas vanduo sulėtina įsiurbimą, o karštas – gali užblokuoti kraujagysles.
Man dažniausiai pasiteisina šviežias šulinio vanduo, jei jis laikytas patalpoje kelias valandas ir pasiekęs kambario temperatūrą.
Ar reikalingos gėlių priežiūros priemonės?
Floristinės tabletės ar milteliai (tokie kaip „Chrysal“) – puikus pasirinkimas, jei turite jų po ranka. Jie:
- stabdo bakterijų dauginimąsi,
- palaiko tinkamą pH (o hortenzijos tam labai jautrios),
- padeda stiebui geriau įsiurbti vandenį.
Tačiau jeigu tokių neturite, galima pasinaudoti namų alternatyvomis.
Cukrus ir actas – veikia, bet atsargiai
Yra senas metodas, kurį naudoja daug patyrusių sodininkų ir gėlininkų – įpilti šiek tiek cukraus ir acto į vandenį:
- 1 arbatinis šaukštelis cukraus + 1 arbatinis šaukštelis obuolių acto į 1 litrą vandens.
Cukrus maitina žiedą, o actas padeda stabdyti bakterijas. Bet: jei persistengsite, stiebas gali greičiau pradėti irti, todėl naudoti tik šviežiam vandeniui ir tik kas 2–3 dienas.
Iš savo patirties: kai kartą perdozavau acto, stiebai tapo tarsi suminkštėję. Todėl šį triuką taikau tik tada, kai neturiu jokios floristikos priemonės.
Kaip dažnai keisti vandenį?
- Kas 1–2 dienas, ypač karštomis dienomis.
- Kaskart patrumpinkite stiebo galą (0,5–1 cm), kad atnaujintumėte pjūvį.
- Nepalikite nukritusių lapų ar žiedlapių vandenyje – jie skatina bakterijų vystymąsi.
Kaip ilgai hortenzijos gali laikytis vazoje?
Hortenzijų laikymosi laikas priklauso nuo dviejų pagrindinių veiksnių: žiedo brandos ir priežiūros po nupjovimo. Idealiu atveju, jei viskas atlikta teisingai – nuo pjūties iki žiedo nublukimo gali praeiti 5–7 dienos, o kai kada net ilgiau.
Tačiau jei žiedas nupjautas per anksti, laikytas karštyje ar netinkamai paruoštas – hortenzija praras formą per kelias valandas.
Ką daryti, kai hortenzija pradeda leipti?
Kartais net ir viską atlikus teisingai, hortenzija tiesiog nuleidžia galvą. Tai dar nereiškia, kad viskas prarasta – šie metodai padeda man dažniau nei nepadeda:
Karšto vandens šokas
Tai bene efektyviausia „greitoji pagalba“:
- Įkaitinkite vandenį iki ~75 °C.
- Nupjaukite stiebo galą šviežiai.
- Įmerkite tik stiebo galą (apie 5 cm) į karštą vandenį 30–40 sekundžių.
- Tada iškart perkelkite į drungną švarų vandenį.
Dažniausiai žiedas pradeda kelti galvą per kelias valandas, ypač jei žiedynas nebuvo stipriai pažeistas.
Apipurškimas vandeniu
Kadangi hortenzijos sugeria drėgmę ne tik per stiebą, bet ir per žiedlapius:
- naudokite purkštuvą su vėsiu, švariu vandeniu,
- apipurkškite visą žiedą ir lapus (jei jų palikote),
- padėkite vazoje pavėsyje, geriausia – ant vėsaus paviršiaus.
Paprastas veiksmas, bet labai efektyvus ypač karštomis dienomis.
Kada žiedas jau „nebegrąžinamas“?
Jeigu:
- stiebas suminkštėjęs,
- žiedas patamsėjęs arba susisukęs,
- net po pjūvio ir karšto vandens procedūros jis neatsigauna per 12 val.,
tikėtina, kad vandens srovė nebepasiekia audinių. Tokiu atveju belieka kitas kelias – džiovinimas.
