Bijūnų tręšimas pelenais: ar tikrai naudinga ir kada tai daryti?

Bijūnai visada buvo vieni mėgstamiausių mano sodo augalų – dėl jų gausaus žydėjimo ir ilgaamžiškumo. Tačiau ne visada jie atrodydavo taip puikiai, kaip norėdavau. Prieš kelerius metus vienas patyręs sodininkas patarė išbandyti medienos pelenus kaip natūralią trąšą. Iš pradžių buvau skeptiškas, bet kai pamatiau, kaip lapai tampa sodresnės spalvos, o žiedai didesni ir ryškesni, supratau, kad tai išties veiksminga priemonė. Dabar pelenai – neatsiejama bijūnų priežiūros dalis mano sode.

Kodėl verta tręšti bijūnus pelenais?

Pelenai yra vienas natūraliausių ir ekologiškiausių trąšų šaltinių, kurį galima rasti kiekviename ūkyje ar sodyboje. Juose gausu kalio, kalcio, fosforo ir mikroelementų, kurie itin svarbūs bijūnams, norintiems žydėti gausiai ir sveikai. Pelenai gerina dirvos struktūrą, mažina jos rūgštingumą, todėl šaknys geriau pasisavina maisto medžiagas.

Iš savo patirties pastebėjau, kad pelenais tręšiami bijūnai:

• Žydi ilgiau ir gausiau, žiedai būna didesni ir sodresnių spalvų.
  
• Lapija tampa tankesnė ir tamsesnės spalvos, o augalai atrodo sveikesni.
  
• Rečiau serga grybelinėmis ligomis, nes pelenai sukuria nepalankią terpę patogenams.
  

Mano sode pelenai pakeitė dalį mineralinių trąšų – tai ne tik sutaupo lėšų, bet ir pagerina dirvos būklę ilgam laikui.

Kada geriausia tręšti bijūnus pelenais?

Per daugelį metų įsitikinau, kad bijūnų tręšimo sėkmė priklauso nuo tiksliai parinkto laiko. Nors pelenai yra švelni, natūrali trąša, neteisingu metu juos panaudojus galima ne paspartinti, o sulėtinti augimą. Bijūnai turi kelis pagrindinius vegetacijos etapus, kuriuose pelenai duoda didžiausią naudą.

Pavasarį, kai pradeda busti pumpurai ir pasirodo pirmieji lapeliai, pelenai padeda atkurti dirvožemio maistines medžiagas po žiemos. Tuo metu rekomenduoju lengvai pabarstyti pelenų aplink kiekvieną kerą – užtenka 50–70 g vienam augalui. Po to pelenus lengvai įterpiu į dirvos paviršių ir gausiai palaistau, kad medžiagos greičiau patektų į šaknis. Šis pirmasis pavasarinis tręšimas skatina stiprių stiebų formavimąsi ir sveiką lapų augimą.

Žydėjimo laikotarpiu pelenai yra nepakeičiami. Būtent šiuo metu bijūnai sunaudoja daug kalio, kuris būtinas žiedų formavimuisi ir jų spalvos ryškumui. Maždaug prieš žydėjimą ir žydėjimo metu pelenų tirpalas yra efektyviausias būdas – į 10 litrų vandens dedu apie 150–200 g pelenų, palieku parai, o vėliau laistau aplink augalą. Ši procedūra duoda rezultatą vos per kelias dienas: pumpurai tampa stangresni, žiedai atsiskleidžia pilnai ir išlieka ilgiau.

Vasaros pabaigoje, kai žydėjimas jau pasibaigęs, bijūnams reikia pasiruošti kitų metų sezonui. Tada pelenai padeda atkurti išeikvotas kalio ir kalcio atsargas, taip sustiprindami šaknis ir užtikrindami, kad augalas sukaups pakankamai energijos kitam žydėjimui. Tačiau labai svarbu nepertręšti – šiuo metu užtenka vieno sauso pelenų barstymo aplink kerą, o po to dirvą lengvai supurenku.

Pastebėjau, kad geriausia bijūnus tręšti pelenais nuo ankstyvo pavasario iki rugpjūčio vidurio. Vėliau to daryti nebereikia, nes augalas pereina į ramybės fazę ir maisto medžiagų nebeįsisavina taip efektyviai.

Kaip teisingai naudoti pelenus?

Kai pradėjau tręšti bijūnus pelenais, iš pradžių neturėjau patirties, todėl teko išmokti pagrindines taisykles per bandymus ir klaidas. Pelenai yra labai veiksmingi, tačiau jie reikalauja atsargumo. Jei jų bus per daug arba jie bus naudojami netinkamai, galima ne tik nesulaukti rezultato, bet ir pažeisti augalą.

Sausas pelenų barstymas:

• Aplink kiekvieną bijūnų kerą barstau ploną pelenų sluoksnį – apie 50–100 g vienam augalui, priklausomai nuo jo dydžio.
  
• Po barstymo pelenus visuomet lengvai įterpiu į dirvos viršų kapliuku arba grėbliuku, kad jie neišsibarstytų nuo vėjo ir greičiau pasiektų šaknis.
  
• Kad pelenai kuo geriau įsisavintų, po barstymo būtinai gausiai palaistau – tai padeda medžiagoms greičiau skverbtis į gilesnius dirvos sluoksnius.
  
• Šį būdą naudoju ankstyvą pavasarį arba po lietaus, kai dirva natūraliai drėgna, nes tuomet pelenų veikimas būna efektyvesnis.
  

Pelenų tirpalas:

• Į 10 litrų šilto vandens dedu 150–200 g sijotų medienos pelenų, gerai išmaišau ir palieku pastovėti 12–24 valandas.
  
• Prieš laistant dar kartą išmaišau, kad pelenai nesusisluoksniuotų dugne.
  
• Tokį tirpalą pilu tik prie šaknų, nes kontaktas su lapais gali sukelti šviesių dėmių arba nudegimų, ypač saulėtomis dienomis.
  
• Žydėjimo metu šį tirpalą naudoju maždaug kas 2–3 savaites, o jei bijūnai labai aktyviai žydi, galima palaistyti ir kas 10 dienų mažesnėmis porcijomis.
  

Papildomi patarimai:

• Jei bijūnai auga lengvame, smėlingame dirvožemyje, pelenų kiekį galiu padidinti iki 100–150 g vienam augalui, nes tokia dirva greičiau išplauna maistines medžiagas.
  
• Niekada nemaišau pelenų su amonio nitratu, karbamidu ar kitomis stipriai azotinėmis trąšomis, nes pelenai šarmina dirvą ir mažina azoto pasisavinimą.
  
• Naudoju tik švarius medienos pelenus – briketų ar popieriaus pelenai gali turėti klijų ar chemikalų, kurie pakenktų augalams.
  
• Jei pastebiu, kad bijūnų lapai pradeda gelsti dėl maistinių medžiagų trūkumo, pelenų tirpalą papildau silpnu komposto arbatos užpilu – taip augalas gauna visą spektrą reikalingų medžiagų.
  

Iš savo patirties galiu pasakyti, kad teisingai naudojami pelenai atgaivina net silpnai žydinčius bijūnus. Po poros sezonų pelenų naudojimo mano bijūnų kerai tapo ne tik aukštesni, bet ir žydėjimas pailgėjo beveik savaite.

Pelenų derinimas su kitomis trąšomis

Per laiką supratau, kad pelenai yra universali, bet ne visaapimanti trąša. Vien jų nepakanka, jei norime ilgalaikio ir stipraus bijūnų žydėjimo, nes pelenai suteikia daug kalio bei kalcio, tačiau neturi pakankamai azoto. Todėl išmokau pelenus derinti su kitomis priemonėmis taip, kad augalas gautų visą reikiamą maistinių medžiagų kompleksą.

Dažniausiai pelenus derinu su kompostu. Kompostas suteikia azoto ir humuso, o pelenai papildo fosforo ir kalio atsargas. Šis derinys puikiai subalansuoja dirvos mitybą – pelenai neutralizuoja rūgštingumą, o kompostas pagerina dirvos struktūrą, pritraukia naudingus mikroorganizmus. Įprasta mano praktika yra pavasarį aplink kiekvieną bijūnų kerą paskleisti ploną komposto sluoksnį, o po kelių dienų – pabarsyti pelenų ir įterpti juos į dirvos paviršių.

Kitas patikimas derinys – pelenų ir žolės raugo naudojimas. Žolės raugas gausus azoto, kuris reikalingas aktyviam lapų augimui, o pelenai užtikrina, kad vėliau žiedai būtų stambūs ir ilgiau laikytųsi. Aš naudoju tokį metodą: vieną savaitę palaistau žolės raugo tirpalu, o kitą savaitę – pelenų tirpalu. Toks ciklinis tręšimas ne tik maitina augalus, bet ir užkerta kelią maistinių medžiagų disbalansui.

Taip pat pelenai puikiai dera su kaulamilčiais, ypač jei norima pagerinti fosforo atsargas dirvoje. Kartais ruošiu mišinį iš 2 dalių pelenų ir 1 dalies kaulamilčių – tai ilgo veikimo trąša, kurią įterpiu į dirvos paviršių ankstyvą pavasarį. Šis mišinys padeda sustiprinti šaknų sistemą ir pagerina žiedų formavimąsi.

Svarbiausia – pelenų nemaišyti su cheminiais azotiniais preparatais, tokiais kaip amonio salietra ar karbamidas. Tokiu atveju azotas greitai išgaruoja ir prarandame abi trąšas. Jei norisi naudoti abi, rekomenduoju daryti bent 5–7 dienų tarpą tarp pelenų ir azotinių trąšų naudojimo.

Pastebėjau, kad pelenų derinimas su organinėmis trąšomis (kompostu, mėšlu ar žolių raugu) duoda geriausią rezultatą. Tokie bijūnai būna ne tik puošnesni, bet ir atsparesni ligoms bei nepalankioms oro sąlygoms.

Kaip pelenai padeda apsisaugoti nuo ligų ir kenkėjų?

Naudodamas pelenus pastebėjau, kad jie ne tik maitina augalus, bet ir veikia kaip natūrali apsaugos priemonė. Bijūnai, patręšti pelenais, rečiau serga grybelinėmis ligomis, tokiais kaip pilkasis puvinys ar miltligė. To priežastis paprasta – pelenai turi šarminę reakciją, kuri slopina patogenų dauginimąsi. Be to, dirva tampa puri ir mažiau linkusi kaupti drėgmės perteklių, o tai apsaugo nuo šaknų puvinio ir kitų drėgmę mėgstančių ligų.

Kaip pelenai veikia ligų prevenciją:

• Pelenai veikia kaip natūralus dezinfektantas, kuris sumažina kenksmingų bakterijų ir grybelių kiekį dirvoje.
  
• Plonas pelenų sluoksnis ant dirvos paviršiaus neleidžia susidaryti plutelei, todėl šaknys kvėpuoja geriau.
  
• Naudodamas silpną pelenų tirpalą (1 šaukštas pelenų į 1 litrą vandens), kas 2–3 savaites palaistau aplink bijūno kerą – tai padeda išvengti grybelinių infekcijų.
  

Pelenai ir kenkėjai:

• Šliužai, sraigės ir skruzdėlės nemėgsta judėti per birius pelenus, nes jų paviršius pažeidžia jų gleivinę. Pabarstau pelenų juostą aplink bijūnų lysvę, ir kenkėjų gerokai sumažėja.
  
• Amarai ir kiti smulkūs kenkėjai mažiau puola augalus, kurie yra gerai pamaitinti kaliu ir kalciu – pelenai sustiprina lapų struktūrą, todėl vabzdžiams sunkiau juos pažeisti.
  
• Jei pastebiu sraigių ar šliužų invaziją, darau „greitąją pagalbą“ – pelenus sumaišau su šiek tiek dolomito miltų ir pabarstau aplink kerus. Tai veikia dar efektyviau.
  

Papildomi patarimai:

• Jei bijūnų kerai jau pažeisti grybelinių ligų, pabarstau sausų pelenų tiesiai aplink pažeistas vietas ir lengvai įterpiu juos į dirvą.
  
• Vėsiu ir drėgnu sezonu pelenų prevenciją darau dažniau – kartą per 10 dienų, nes tada grybelinių infekcijų rizika būna didžiausia.
  

Pelenų naudojimas ligų prevencijai man tapo įpročiu – jie suteikia dvigubą naudą: maitina ir apsaugo augalus.

Kada pelenai gali pakenkti bijūnams?

Nors pelenai yra viena natūraliausių ir saugiausių trąšų, netinkamai naudojami jie gali sukelti daugiau žalos nei naudos. Bijūnai nėra itin reiklūs augalai, tačiau dirvos balansas ir tinkamas tręšimo kiekis yra itin svarbus.

Pirmiausia, pelenai gali pakenkti, jei naudojami per dažnai ar per dideliais kiekiais. Tokiu atveju dirva gali per daug šarmėti, o per šarminė aplinka slopina daugelio augalams reikalingų elementų, pavyzdžiui, geležies ar magnio, pasisavinimą. Dėl to bijūnų lapai gali pradėti gelsti, net jei maisto medžiagų dirvoje netrūksta.

Kita klaida – pelenų barstymas tiesiai ant šlapių lapų. Jei po tokio barstymo pasirodo kaitri saulė, lapai gali nudegti. Pelenus visada reikia berti tik ant dirvos, aplink kerą, ir po to palaistyti vandeniu.

Pagrindinės situacijos, kai pelenų reikia vengti:

• Jei dirvos pH jau yra neutralus ar šarminis (pH > 7), papildomas pelenų naudojimas gali per daug šarminti dirvą. Tokiu atveju verta naudoti kitas trąšas, turinčias daugiau azoto ar organikos.
  
• Jei augalai tręšiami daug azoto turinčiomis trąšomis, pelenus reikia naudoti atsargiai, nes jie neutralizuoja azotą ir trąšų poveikis sumažėja.
  
• Jei bijūnai jau pažeisti šaknų puvinio, pelenai gali būti naudingi tik minimaliai, o per didelis kiekis gali dar labiau pažeisti jautrią šaknų sistemą.
  

Taip pat svarbu nepeleninti jaunų daigų, kurių šaknys dar labai švelnios. Geriausia pradėti pelenų naudojimą tada, kai bijūnai jau tvirtai įsitvirtinę dirvoje.

Mano patirtis rodo, kad laikantis saiko ir tręšiant pelenais tik 2–3 kartus per sezoną, gaunamas puikus rezultatas be jokios žalos.

DUK