Ruduo – tai metas, kai dauguma sodininkų instinktyviai griebiasi paskutinių darbų: dar kažką patręšti, patrumpinti, nugenėti, „užrakinti sezoną“. Ir štai viena iš dažniausiai girdimų frazių: „Gal dar duokime hortenzijai šiek tiek trąšų, kad stipriau peržiemotų?“
Tiesą pasakius – būtent rudens tręšimas hortenzijoms dažniausiai yra viena iš didžiausių metų klaidų. Ne todėl, kad trąšos pačios savaime būtų blogis, o todėl, kad rudenį jų poveikis labai priklauso nuo pasirinkto laiko, sudėties ir net to, kurioje Lietuvos vietoje gyvenate.
Šiame straipsnyje pasidalinsiu ne tik praktiniais patarimais, bet ir keliomis klaidomis, kurias pats dariau prieš kelerius metus. Kalbėsime apie tai, kada hortenzijų rudenį tikrai neverta tręšti, o kada vis dėlto tai gali būti naudinga – bet tik tam tikromis sąlygomis.
Ar tikrai verta tręšti hortenzijas rudenį?
Tręšimas rudens pabaigoje dažnai laikomas tam tikru „užbaigimo ritualu“ – neva patręši, ir augalas pasiruoš geriau žiemai. Tačiau hortenzijų fiziologija veikia kitaip: šiuo metu jos jau stabdo augimą, ruošiasi ramybės fazei ir aktyvių maisto medžiagų nebepriima taip, kaip vasarą.
Rudenį augalas lėtina medžiagų apytaką, chlorofilo gamyba mažėja, šaknų aktyvumas mažėja – o tai reiškia, kad didžioji dalis trąšų paprasčiausiai liks dirvoje. O jei naudojate netinkamas trąšas – jos gali net pakenkti. Pvz., azotinės trąšos tokiu metu išprovokuoja naujų ūglių augimą, kurie žiemą tiesiog nušals.
Pats esu turėjęs atvejį, kai rugsėjo pradžioje patręšiau stambiažiedę hortenziją gana švelniomis, bet vis dar azoto turinčiomis trąšomis. Lapai gražiai sužaliavo, bet per dvi savaites išleido keletą naujų ūglių – visus juos pašaldė pirmas rimtesnis spalis. O augalas kitais metais žydėjo silpniau nei bet kada anksčiau.
Taigi, jei galvoji apie rudeninį tręšimą, pirmiausia užduok sau tris klausimus:
- Ar augalas dar aktyviai auga, ar jau ruošiasi ilsėtis?
- Ar dirva išeikvota, ar vasarą augalas turėjo pakankamai maisto?
- Ar trąšų sudėtyje yra azoto?
Jei bent į vieną atsakai „nežinau“ – labai tikėtina, kad tręšti neverta. Toliau paaiškinsiu, kada vis dėlto galima tai daryti ir kokiais atvejais rudeninis tręšimas gali būti pagrįstas.
Kada galima tręšti rudenį – ir kokiais atvejais tai naudinga
Nors dažniausiai patariu hortenzijų rudenį netręšti, yra situacijų, kai papildomas maitinimas rudens pradžioje gali būti logiškas ir net būtinas. Bet labai svarbu suprasti – tai nėra taisyklė visiems, o veikiau išimtis tiems, kurių hortenzijos augo sudėtingesnėmis sąlygomis.
1. Dirva skurdi, smėlinga arba labai išplauta
Jeigu hortenzija auga labai lengvoje, smėlingoje dirvoje – tai reiškia, kad per vasarą maistinės medžiagos buvo greitai išplautos. Jei dar ir vasara buvo lietinga, šaknys galėjo neįsisavinti visko, ką joms davėte.
Tokiu atveju rugsėjo pradžioje naudinga duoti trąšų, kuriose nėra azoto, bet yra kalio ir magnio – šios medžiagos padeda sutvirtinti augalo audinius, pagerina ląstelių struktūrą ir šaknų pasiruošimą žiemai.
Pavyzdžiui, trąšos su NPK ~0-0-40 arba ~3-5-30 santykiu yra tinkamos, jei naudojamos labai saikingai ir tik rugsėjo pradžioje.
2. Augalas atsigavo po sunkios vasaros
Jeigu hortenzija vasarą patyrė stresą – nudegė saulėje, buvo perlaistyta arba kentėjo nuo ligų – dažnai sezono pabaigoje ji tiesiog nespėja susigrąžinti jėgų. Tokiu atveju, vėlgi, galima labai švelniai pamaitinti, bet tik fosforo-kalio pagrindu veikiančiomis trąšomis. Tokios trąšos nepaskatins naujų ūglių, bet padės augalui tinkamai „užsidaryti“ žiemai.
Labai svarbu: nėra tikslo skatinti naują augimą – čia tik tam, kad šaknų sistema išsaugotų tai, ką turi.
3. Trąšos naudojamos kaip dirvožemio korekcija
Kai kurie rudenį supranta ne kaip maitinimą, o kaip dirvožemio struktūros gerinimą. Ir čia visiškai pritariu – jeigu naudojate kompostą, brandintą biohumusą ar medžio pelenus, tai ne tręšimas įprasta prasme. Tai būdas praturtinti dirvą ir paruošti ją kitam sezonui. Tokiu atveju „tręšimas“ gali būti net rekomenduotinas.
Pavyzdžiui:
- Kompostas padeda atkurti humuso lygį;
- Pelenai (jei dirva rūgšti) švelniai kelia pH ir duoda kalio;
- Biohumusas – švelnus, bet vertingas organinis papildas be rizikos sudeginti.
Kada tiksliai tai daryti?
Jei nusprendėte, kad tręšimas būtinas – laikas yra svarbiausias. Idealu tai padaryti:
- rugpjūčio pabaigoje arba iki rugsėjo 15 d., vėliausiai – rugsėjo trečiąją savaitę.
- Jei dirva dar šilta, o augalas dar aktyvus – tai saugus tarpas.
Vėliau nei rugsėjo 20–25 d. – tikrai neverta. Net ir silpniausias trąšų signalas gali būti interpretuojamas kaip augimo „žalia šviesa“, o to mums visiškai nereikia.
Kokių trąšų jokiu būdu negalima naudoti rudenį
Jei kažką rudenį hortenzijai būtina atimti, tai būtų – azotas. Nors per sezoną tai augimui gyvybiškai svarbus elementas, rudenį jis tampa rizika numeris vienas. Ypač jei nesate tikri, ar trąšose jo išvis nėra.
Azotinės trąšos – pavojus po lapais
Viskas, kas turi daugiau nei 5 proc. azoto (N), rudens laikotarpiu turi keliauti giliai į sandėlį. Azotas skatina vegetatyvinį augimą: lapus, ūglius, naują žalią masę. Ir būtent to mums nereikia rugsėjį.
Jei tokias trąšas naudojate rudenį:
- Hortenzija gali pradėti auginti naujus, minkštus ūglius.
- Šie ūgliai iki šalnų nespės sumedėti ir per pirmą šaltą naktį gali būti nušalti.
- Tai reiškia, kad žiemą augalas pradės su pažeistomis ar net mirštančiomis viršūnėmis.
- O blogiausiu atveju – žiediniai pumpurai (kurie dažnai formuojasi iš ankstyvų ūglių) žūsta dar prieš žiemą.
Pats pernai, eksperimentuodamas su ekologiškomis skystomis trąšomis, kuriose vis dėlto buvo 9 % azoto, vos nesugadinau dviejų stambiažiedžių hortenzijų. Jos net spalvą „atgaivino“, bet per 2 savaites išleido naujus ūglius – kurie po pirmųjų šalnų virto juodais.
Skystos greito veikimo formulės – per stipru ir per vėlu
Dar viena klaida – skystos trąšos, kurios veikia labai greitai. Net jei jų sudėtis švelni, rudenį augalas tiesiog neturi fiziologinio poreikio taip greitai įsisavinti medžiagų. Toks staigus suaktyvėjimas sujaukia natūralų pasiruošimo žiemai procesą.
Be to:
- Greitai veikiantys mikroelementai rudenį dažnai nebeturi laiko būti panaudoti.
- Jie gali likti dirvoje ir, esant netinkamam pH, būti paversti augalui neprieinamomis formomis.
- Ilgainiui tai išbalansuoja dirvožemio cheminę struktūrą.
Trąšų „kokteiliai“ be aiškios paskirties
Kartais sodininkai bando naudoti tai, kas liko – maišo trąšas, kuriose „šiek tiek visko“. Tai blogiausias scenarijus: per mažai kalio, per daug azoto, netinkama forma ir be jokios tikslios funkcijos.
Jei trąšos neturi aiškios rudens žinutės (pvz., „rudens trąšos be azoto“ arba „kalio magnio mišinys“) – jų rudenį geriau nenaudoti visai.
Rudeninių trąšų alternatyvos – ką galima naudoti saugiai
Svarbiausia žinia: rudenį hortenzijoms reikia ne auginti, o stiprinti. Tai reiškia, kad vietoj greito poveikio trąšų, kurios paskatina vegetaciją, mums reikia medžiagų, kurios palaiko ląstelių struktūrą, gerina atsparumą šalčiui ir padeda užbaigti sezoną natūraliai. Tai galima padaryti tiek mineralinėmis, tiek ekologiškomis priemonėmis – tik reikia žinoti, ką renkamės.
Kalio ir magnio pagrindu veikiančios trąšos
Jei labai norisi ar reikia patręšti rudenį – rinkitės tokias trąšas, kuriose nėra azoto, bet yra kalio (K) ir magnio (Mg). Kalio funkcija – sustiprinti ląstelių sieneles ir pasiruošti augalą šalčiui, o magnis padeda užbaigti fotosintezės ciklus, neišbalansuojant augalo „biologinio laikrodžio“.
Tinka trąšos, pažymėtos kaip:
- „Rudeninės trąšos“ (pvz., AgroCS, COMPO Herbistop Fall Düngung)
- Arba trąšos su NPK ~0-0-40 arba 3-5-30
Svarbu:
- Naudoti tik rugsėjo pradžioje, kai šaknys dar aktyvios.
- Paskleisti saikingai, jokiu būdu ne daugiau nei ½ normos.
- Gausiai nelaistyti po tręšimo – pakanka sudrėkintos dirvos.
Ekologinės medžiagos: kompostas, biohumusas, pelenai
Kai kalbame apie hortenzijas, ekologiškos priemonės rudenį dažnai saugesnės ir net veiksmingesnės nei bet kokios trąšos. Jos ne tik maitina, bet ir pagerina dirvožemio struktūrą – o tai labai svarbu ilgametėms gėlėms, augančioms toje pačioje vietoje.
Kompostas
Brandus, gerai perpuvęs kompostas – puikus pasirinkimas. Jame nedaug azoto, bet jis turi daug huminių rūgščių, kurios pagerina dirvožemio gebėjimą kaupti drėgmę ir maisto medžiagas.
Pats rudenį visada užberiu komposto sluoksnį apie 2–3 cm aplink augalo pagrindą – tai veikia ne kaip trąša, o kaip šaknų „antklodė“.
Biohumusas
Ypač tinka vazoninėms hortenzijoms. Tai švelni, mikrobiologiškai aktyvi medžiaga, kuri pagerina substrato kokybę be rizikos sudirginti augalą. Tinka tiek tiesiai į dirvą, tiek kaip skiedinys laistymui.
Medžio pelenai
Jei dirva labai rūgšti (pH 4.5 ar mažiau), pelenai gali padėti šiek tiek ją neutralizuoti ir papildyti kaliu. Tačiau naudoti reikia atsargiai – tik jei žinote, kad hortenzija nėra iš tų, kurias norite išlaikyti mėlynas (nes aukštesnis pH naikina mėlynumą).
