Prieš kelerius metus pirmą kartą pamačiau tunbergiją pas kaimynę – ryškiai oranžiniai žiedeliai su tamsiu „akies“ centru tiesiog užkariavo mano širdį. Tąkart ji buvo užsiauginusi šį vijoklinį augalą ant nedidelės verandos, ir visas kampas atrodė lyg gyva gėlių užuolaida. Pasakiau sau: kitą sezoną būtinai bandysiu. Nors iš pradžių maniau, kad tokį grožį užauginti bus sudėtinga, greitai supratau, kad tunbergija iš tiesų labai lengvai prisitaikantis ir nereiklus augalas, tik reikia laiku pasėti ir parinkti tinkamą vietą.
Kai pirmaisiais metais pasėjau sėklas ant palangės, jos sudygo vos per savaitę – ūgliai ėmė augti tiesiog akyse. Iki gegužės daigai jau buvo pasiruošę keliauti į lauką, o birželio pradžioje pirmieji žiedeliai nudažė mano balkoną ryškia oranžine spalva. Nuo tada tunbergija man tapo tikra vasaros gėlių karaliene, kuri gali suteikti žavesio bet kuriai terasai ar tvorai.
Tunbergijos ypatybės ir veislės
Tunbergija – tai vijoklinis augalas, dažniausiai auginamas vienmečiu formatu, nors šiltesnėse klimato zonose ji gali augti ir daugiamečiu augalu. Labiausiai žinoma veislė yra Thunbergia alata, dar vadinama „juodake Suzana“ dėl tamsaus žiedo centro, kontrastuojančio su oranžiniais, geltonais ar net baltais žiedlapiais.
Išbandžiau kelias veisles:
- ‘African Sunset’ – ypatinga savo oranžinių ir šviesiai rožinių žiedų mišiniu.
- ‘Blushing Susie’ – švelnių persikinių tonų, puikiai dera su kitais vijokliniais augalais.
- ‘Sunny Susy White’ – balti žiedai su tamsiu viduriu, atrodo labai elegantiškai.
Mano patirtis rodo, kad ‘African Sunset’ yra pati ištvermingiausia – ji greitai auga, gerai lipa į atramas ir žydi be didesnių pertraukų iki pat rudens.
Kada ir kaip sėti tunbergiją?
Tunbergijos sėklos dygsta greitai, tačiau norint sulaukti ankstyvo žydėjimo, ją geriausia pradėti auginti daigais kovo arba balandžio mėnesį. Aš paprastai sėju kovo pabaigoje – tada gegužės pabaigoje daigai jau būna stiprūs ir pasiruošę keliauti į lauką.
Kaip sėju?
- Naudoju nedidelius indelius arba durpines tabletes, nes tunbergija nemėgsta dažnų persodinimų.
- Sėklas įspaudžiu apie 0,5 cm gylyje – jos stambesnės, todėl lengva pasėti po vieną.
- Palaikau šilumą (20–22 °C) ir pastovią drėgmę – sėklos sudygsta per 5–7 dienas.
Kai daigai išleidžia pirmuosius tikruosius lapelius, persodinu juos į atskirus vazonėlius. Labai svarbu užtikrinti daug šviesos, kad daigai neištįstų – jei trūksta saulės, papildomai naudoju LED lempą.
Kada sodinti į lauką?
Į lauką sodinu tik tada, kai praeina šalnų pavojus – paprastai gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje. Vieną kartą bandžiau pasodinti anksčiau, uždengus agroplėvele, tačiau šaltesnės naktys stipriai pristabdė augimą.
Auginimo vietos parinkimas
Tunbergija mėgsta šviesią, šiltą ir nuo vėjo apsaugotą vietą. Geriausiai ji jaučiasi pietinėje arba pietryčių pusėje. Kartą pasodinau ją pusiau pavėsyje – žydėjimas buvo menkesnis, o stiebai ėmė stiebtis ieškodami šviesos.
Dirvožemio reikalavimai:
- Purus, derlingas, gerai drenuotas.
- Į lysvę paprastai įmaišau komposto ir trupučio smėlio – kad šaknys greičiau įsitvirtintų.
- Jeigu sodinu į vazoną, renkuosi ne mažiau kaip 20–25 cm gylio indą, nes tunbergija mėgsta turėti pakankamai vietos šaknims.
Vietą renkuosi tokią, kur galima pritvirtinti atramas – tvora, tinklas, arkinės konstrukcijos. Jei sodinu prie verandos, dažnai tempiausi virvutes, kad ji galėtų lipti.
Priežiūra viso sezono metu
Kai tunbergija jau įsitvirtina, ji auga labai sparčiai – kartais atrodo, kad per parą paauga kelis centimetrus. Vis dėlto, kad augalas žydėtų gausiai ir išliktų sveikas, jam reikia nuoseklios priežiūros.
Laistymas
Tunbergija mėgsta drėgmę, bet neperlaistykite, nes šaknys gali pradėti pūti. Aš laistau:
- Karštomis dienomis – kasdien, bet tik vakare, kad drėgmė ilgiau išliktų.
- Vėsesniu oru – kas 2–3 dienas, stebėdamas dirvos paviršių.
Mulčiavimas aplink šaknis (pvz., smulkinta žievė ar šiaudai) padeda ilgiau išlaikyti drėgmę.
Tręšimas
Kad žydėtų gausiai, tunbergijai reikia maistinių medžiagų. Aš naudoju:
- Skystas trąšas žydintiems augalams (pvz., Substral, Kristalon Flower) kas 10–14 dienų.
- Vieną kartą per mėnesį patręšiu kalio ir fosforo turinčiu mišiniu, kuris stiprina žiedų spalvą.
Formavimas ir atramos
Tunbergija lipa pati, bet aš padedu jai tinkamai formuotis:
- Kartą per savaitę švelniai vynioju stiebus aplink virvutes ar tinklą.
- Jei augalas pernelyg išsidraikęs, nugnybiu viršūnę – taip jis suformuoja daugiau šoninių ūglių.
- Kai kurias tuščias vietas vėliau papildau pririšdamas šonines šakas.
Žydėjimo skatinimas
Pastebėjau, kad nužydėjusių žiedų pašalinimas skatina naujų formavimąsi. Kai tik pamačiau nuvytusį žiedą – nuskabau, ir po kelių dienų jau žydi naujas.
Ligos ir kenkėjai
Tunbergija nėra labai lepi ligoms, bet kelias problemas esu pastebėjęs:
- Amarai – jie dažniausiai pasirodo pavasario pabaigoje. Sprendimas: NeemAzal arba česnako-pipirų užpilas.
- Voratinklinės erkės – karštomis sausromis lapai pradeda dėmėtis ir džiūti. Kartais purškiu paprastu muilo tirpalu arba, jei plinta, – Vertimec.
- Pilkasis puvinys – jei per lietingą sezoną per daug drėgmės. Profilaktiškai praskiedžiu fungicido tirpalu (Topas).
Natūralios priemonės, kaip dilgėlių ištrauka ar muilo tirpalas, padeda išvengti didesnių bėdų – naudoju jas reguliariai.
Žydėjimas ir dekoratyvumas
Tunbergija žydi tikrai įspūdingai ir ilgam. Dažniausiai pirmuosius žiedus pamatau jau birželio pabaigoje, o paskutinius skinu iki pat rugsėjo pabaigos, kol tik nenukrenta temperatūra žemiau 5 °C. Kuo šiltesnė vasara, tuo žiedų būna daugiau – kartais atrodo, kad visa sienelė „užsiliepsnoja“ oranžine, geltona ar balta spalva.
Žydėjimo paslaptys
Pastebėjau, kad gausus žydėjimas tiesiogiai priklauso nuo:
- reguliaraus tręšimo žydintiems augalams,
- nenužydėjusių žiedų šalinimo,
- pakankamos saulės šviesos – bent 5–6 valandos per dieną.
Vienais metais eksperimentavau – vieną tunbergiją palikau pavėsyje po obelim. Rezultatas buvo liūdnas: žiedų vos keli, stiebai silpni. Nuo tada sodinu tik saulėtoje vietoje.
Dekoratyvumo idėjos
Tunbergija man yra „gyvas dekoras“. Per vasarą su ja esu sukūręs:
- gyvą uždangą balkonui – vazonas su tunbergija prie turėklo, ir po 1,5 mėn. turėjau natūralią žalią sieną.
- arką virš tako – sodinau po vieną daigą iš abiejų pusių, jie susipynė ir suformavo žydinčią arką.
- sumaišytą kompoziciją su kitais vijokliais, pvz., su kvapiosiomis pelargonijomis ar pupelėmis, kad būtų įvairovės.
Tunbergija ypač gražiai atrodo derinama su baltos spalvos atramomis arba medžiu, nes kontrastas dar labiau išryškina žiedų spalvą.
