Mandevila, dar vadinama sundaville, yra vienas įspūdingiausių augalų, kurį kada nors esu auginęs. Kai pirmą kartą pamačiau šią vijoklinę gėlę su dideliais, ryškiais žiedais, pagalvojau – „tokio tropinio grožio tikrai neįmanoma išauginti Lietuvoje“. Bet pabandžiau, ir šiandien galiu pasakyti – mandevila ne tik prisitaiko prie mūsų klimato vasarą, bet ir atsidėkoja neįtikėtinu žiedų kiekiu, jei tik suteiki jai tinkamas sąlygas.
Per kelerius metus supratau, kad šis augalas nėra kaprizingas, kaip dažnai manoma. Pagrindinės taisyklės – teisinga vieta, šiluma, subalansuotas laistymas ir tinkamas tręšimas. Jei laikaisi šių principų, mandevila žydės iki pat rudens. Šiame straipsnyje pasidalinsiu viskuo, ką išmokau apie šį augalą: nuo sodinimo ir dirvos pasirinkimo iki žiemojimo ir kovos su kenkėjais.
– Sodinimas: šiltą pavasarį į lengvą, orui ir vandeniui laidžią žemę.
– Laistymas: tik nusistovėjusiu vandeniu, kad nebūtų šaknų užmirkimo.
– Trąšos: žydėjimo metu būtinas kalis ir fosforas, azotas tik augimo pradžioje.
– Žydėjimas: nuo gegužės iki vėlyvo rudens, jei suteikta pakankamai šviesos.
– Žiemojimas: vėsioje (10–15 °C), šviesioje patalpoje, su minimaliu laistymu.
– Ligos ir kenkėjai: dažniausiai pažeidžia voratinklinės erkės, amarai ir tripsai.
Kas yra mandevila ir kodėl verta ją auginti?
Mandevila (arba sundaville) – tai vijoklinis augalas, kilęs iš Pietų Amerikos tropikų, kur jis natūraliai auga kaip medžių kamienais besikabinanti liana. Augalas garsėja dideliais, piltuvėlio formos žiedais, kurie gali būti balti, rožiniai, raudoni, oranžiniai ar net dviejų spalvų. Man asmeniškai labiausiai patinka raudona veislė, nes jos žiedai atrodo itin ryškiai net debesuotą dieną.
Kodėl šis augalas ypatingas?
– Jis žydi nepertraukiamai nuo pavasario pabaigos iki pat šalnų.
– Puikiai tinka auginti balkonuose, terasose ar sode prie atramų.
– Nėra labai reiklūs, jei tik žinai kelias „auksines taisykles“.
Sundaville ir mandevila – koks skirtumas?
Iš esmės „Sundaville“ yra komercinis hibridų pavadinimas, sukurtas specialiai Europos klimato sąlygoms. Ji atsparesnė vėsesnėms naktims, ilgiau žydi ir turi veislių, kurios užauga kompaktiškesnės. Aš pastebėjau, kad sundaville veislės žydi gausiau, todėl dažnai renkuosi būtent jas.
Kaip pasirinkti tinkamą vietą mandevilai?
Mandevila yra tikra saulės mėgėja. Ji geriausiai jaučiasi, kai gauna bent 5–6 valandas tiesioginės šviesos per dieną. Mano patirtis rodo, kad geriausia vieta – pietinė arba pietvakarių pusė.
Ką svarbu žinoti apie vietą:
– Skersvėjai – didžiausias priešas. Net jei vieta šviesi, stiprus vėjas gali nudeginti žiedus ir lapus. Jei balkoną „pučia vėjai“, verta augalą apsaugoti stiklu arba vazoną pastatyti šalia sienos.
– Lietaus perteklius kenkia. Stiprus lietus ne tik nuplauna žiedus, bet ir gali sukelti šaknų užmirkimą. Aš visada mandevilą laikau po stogeliu, kad netrukdomai žydėtų net po stiprios liūties.
– Vazonas – svarbi detalė. Kuo didesnis vazonas, tuo daugiau šaknų gali išsivystyti, o tai reiškia – gausesnį žydėjimą. Optimalu – bent 10–15 litrų talpa.
Tinkamas sodinimas ir žemės paruošimas
Kai sodinu mandevilą, visuomet naudoju lengvą, purią, orui ir vandeniui laidžią žemę. Jei dirva per sunki, šaknys pradeda „dusinti“, o augalas greitai meta lapus.
Mano pamėgtas substrato receptas:
– 2 dalys universalių gėlių žemių.
– 1 dalis komposto.
– 1 dalis rupaus smėlio arba perlito.
Drenažo sluoksnis – būtinas. Į vazono dugną dedu bent 3–5 cm keramzito. Šis žingsnis padėjo man išvengti šaknų puvimo net po stiprių liūčių.
Persodinimas. Jei mandevila auga antrus metus, pavasarį ją persodinu į šiek tiek didesnį vazoną. Pavasarį augalas aktyviai atsinaujina, todėl persodintas greitai prigyja ir pradeda leisti naujas šakas.
Laistymas – kada ir kiek?
Mandevila mėgsta drėgną, bet neperlaistytą žemę. Iš savo patirties žinau, kad užmirkusios šaknys – greičiausias kelias į šaknų puvinį, todėl laistau taip, kad žemė būtų drėgna, bet tarp laistymų spėtų šiek tiek pradžiūti.
Kada laistyti?
– Pavasarį, kai augalas tik pradeda augti, laistau saikingai – kartą per 4–5 dienas.
– Vasarą, per karščius, kartais tenka laistyti net kas antrą dieną. Jei lauke virš 30 °C, vakarais patikrinu dirvos paviršių – jei jis sausas daugiau nei 3 cm gylyje, laistau.
– Rudenį laistymą mažinu – augalas jau ruošiasi ramybės periodui, tad jam reikia mažiau drėgmės.
Kaip žinoti, kad vandens pakanka?
Paprasčiausias metodas – „piršto testas“. Pakišu pirštą 2–3 cm į žemę: jei drėgna – laistyti dar nereikia. Jei sausa – metas palaistyti.
Koks vanduo tinka?
Naudoju tik nusistovėjusį arba lietaus vandenį. Pastebėjau, kad kietas vandentiekio vanduo ilgainiui pradeda palikti baltą apnašą ant lapų ir žiedų. Jei neturiu lietaus vandens, į vandentiekio vandenį kartais įlašinu lašelį citrinos sulčių – tai šiek tiek suminkština vandenį.
Perlaistymo požymiai:
– Gelstantys ir krentantys apatiniai lapai.
– Minkštos, paruduojančios šaknys (pasirodo tik ištraukus augalą iš vazono).
Kai tik pastebiu, kad žemė nuolat per šlapia, iškart mažinu laistymą ir įberiu daugiau perlito ar smėlio, kad pagerinčiau drenažą.
Trąšos ir maitinimas žydėjimo metu
Mandevila yra „alkana“ žydėjimo augalų karalienė – jei nori, kad ji žydėtų gausiai, reikia reguliariai maitinti.
Kokias trąšas renkuosi?
– Pavasarį naudoju kompleksines trąšas su daugiau azoto (pvz., „Compo Balkoninėms gėlėms“), kad augalas greičiau augtų ir leistų naujus ūglius.
– Kai tik pasirodo pirmieji pumpurai, pereinu prie kalio ir fosforo turinčių trąšų. Man labai patinka „Ferticare 2“ arba „Krista-K“.
Kaip dažnai tręšti?
Vasarą tręšiu kartą per savaitę. Žiemą – visai netręšiu, nes augalas būna ramybės būsenoje.
Lapų pageltimas dėl trąšų trūkumo.
Jei matau, kad lapai gelsta, bet žemė normali, tai dažniausiai reiškia, kad augalui trūksta mikroelementų, ypač geležies ar magnio. Tokiu atveju panaudoju mikroelementų kompleksą („MicroMix“) purškiant tiesiai ant lapų – rezultatas matomas per kelias dienas.
Žydėjimo paslaptys
Mano mandevila pradeda žydėti jau gegužės pabaigoje, vos tik sušyla naktys. Žydi bangomis, bet su tinkama priežiūra galima pasiekti, kad žydėjimas nenutrūktų iki spalio mėnesio.
Kas skatina žydėjimą?
– Pakankamai saulės – kuo daugiau šviesos, tuo daugiau žiedų.
– Reguliarus nužydėjusių žiedų šalinimas – taip augalas nekrauna jėgų sėkloms, o formuoja naujus pumpurus.
– Kalio trąšos – tikras „žiedų akseleratorius“.
Atramos.
Mandevila – vijoklis, todėl jai reikia tinkamų atramų. Aš dažniausiai naudoju metalinius žiedus ar groteles. Kartą pabandžiau leisti mandevilai augti be atramos – galiausiai ji pasidarė tokia paini, kad teko nukirpti pusę stiebų.
Triukas žydėjimui prailginti.
Rugpjūčio pradžioje, kai žydėjimas kiek sulėtėja, padarau papildomą kalio trąšų kursą – tai suteikia augalui naują „žydėjimo bangą“, ir iki rudens dar turiu pilną vazoną žiedų.
Genėjimas ir formavimas
Mandevila auga gana greitai, todėl genėjimas yra būtinas, jei noriu gražios, tvarkingos formos ir nuolatinio žydėjimo. Be genėjimo vijoklis gali greitai išsitempti ir prarasti dekoratyvumą – apatinės dalys išplinka, o žiedai susitelkia tik viršuje.
Kada genėti?
– Pagrindinį genėjimą darau pavasarį, prieš prasidedant intensyviam augimui. Tada nukerpu visas silpnas, nudžiūvusias ar per ilgas šakas.
– Jei vasarą mandevila pradeda pernelyg „išsiplėsti“, patrumpinu keletą ūglių iki stiprių šoninių pumpurų.
Kaip formuoti vijoklį?
– Įprastai stengiuosi, kad pagrindinis stiebas augtų aukštyn, o šoninius švelniai rišu prie grotelių. Taip augalas atrodo vešlus ir simetriškas.
– Jei noriu tankesnio krūmo, pavasarį nukerpu viršūnę, taip paskatindamas šoninių ūglių augimą.
Mano patarimas.
Per daug negailėti šakų. Vieną pavasarį bijojau kirpti ir palikau beveik visus senus ūglius – rezultatas buvo toks, kad augalas per vasarą atrodė „susivėlęs“ ir žydėjo mažiau. Dabar drąsiai nukerpu iki 1/3 ilgio – tada mandevila auga gražiai, kompaktiškai ir gausiai žydi.
Mandevilos žiemojimas
Žiemojimas – bene svarbiausia dalis, jei noriu, kad augalas išgyventų ir kitais metais vėl žydėtų. Mandevila yra tropinė gėlė, todėl ji nemėgsta šalčio – vos tik temperatūra nukrenta žemiau 10–12 °C, laikas ją perkelti į vidų.
Kur laikyti žiemą?
– Geriausia vieta – šviesus ir vėsus kambarys arba nešildoma lodžija, kur temperatūra laikosi tarp 10–15 °C.
– Jei laikau šiltesnėje patalpoje, mandevila nenueina į ramybę ir gali pradėti „nuogti“ – mesti lapus.
Kaip prižiūrėti žiemą?
– Laistymą sumažinu iki minimumo – tik tiek, kad šaknys visiškai neišdžiūtų (apie kartą per 2–3 savaites).
– Trąšų nenaudoju – augalas šiuo metu ilsisi.
– Stebiu, kad ant lapų nesusidarytų voratinklinės erkės – jos mėgsta sausą ir šiltą orą.
Kada atgaivinti mandevilą pavasarį?
– Kovo mėnesį, kai dienos pradeda ilgėti, palaipsniui didinu laistymą.
– Atlieku pavasarinį genėjimą ir pradeda tręšti azotu, kad augalas sparčiai išleistų naujus ūglius.
Ligos ir kenkėjai
Mandevila paprastai nėra labai jautri ligoms, bet karštu ir sausu oru ją dažnai puola kenkėjai.
Amarai
Pirmas požymis – lipnūs lapai ir susiraukšlėję pumpurai. Tokiais atvejais purškiu muilo tirpalu (20–30 g ūkiško muilo / 1 l vandens) arba neem aliejumi.
Voratinklinės erkės
Tai dažniausia problema, ypač žiemą. Lapai tampa gelsvi, matosi smulkūs voratėliai. Padeda reguliarus lapų nuplovimas šiltu vandeniu arba „Vertimec“ purškimas.
Tripsai
Lapų paviršiuje atsiranda sidabriškų dėmių, pumpurai būna iškreipti. Naudoju insekticidus, tokius kaip „Confidor“ ar „Mospilan“.
Grybelinės ligos
Jei mandevila stovi per drėgnoje vietoje, lapai gali pradėti ruduoti. Prevencija – geras drenažas, vėdinimas ir reguliarus lapų apžiūrėjimas.
Dažniausios klaidos, kurias daro augintojai
– Perlaistymas – šaknys užmirksta ir pradeda pūti.
– Per mažas vazonas – augalas nesugeba išsivystyti, žydėjimas silpnas.
– Trąšų perteklius – per daug azoto lemia lapų augimą, bet žydėjimas nusilpsta.
– Žiemojimas per šiltoje vietoje – augalas išsenka, nes neturi ramybės fazės.
– Netinkama vieta – trūkstant saulės mandevila žydi menkai arba išvis nežydi.
