Vištų mėšlą česnakams pradėjau naudoti iš reikalo – tiesiog neturėjau kito organinio tręšimo šaltinio. Ir labai greitai supratau, kad tai vienas stipriausių natūralių maisto šaltinių, kurį galima naudoti ūkiškai, be chemijos.
Vištų mėšle gausu azoto, fosforo, kalio, magnio, kalcio bei mikroelementų. Česnakams, ypač žieminiams, azotas pavasario pradžioje yra gyvybiškai svarbus – jis skatina lapų augimą, o tai reiškia ir būsimos galvutės dydį.
Lyginant su kitais mėšlais, vištų trąšos yra koncentruotesnės. Pvz., pagal veikliųjų medžiagų kiekį 1 kg vištų mėšlo prilygsta maždaug 4–5 kg karvių mėšlo. Tai reiškia, kad jo reikia mažiau, bet su juo reikia būti labai atsargiam.
Fosforas ir kalis taip pat būtini: fosforas stiprina šaknų sistemą, o kalis – česnako brandą ir aromatą. Jei tręšiama protingai, galvutės auga standžios, sultingos ir laikosi ilgiau.
Kada tikrai verta naudoti vištų mėšlą?
Mano žemė – vidutinio sunkumo priemolis, bet po kelių metų intensyvaus daržininkavimo pastebėjau, kad derliaus kokybė ėmė kristi. Česnakai buvo smulkesni, lapai gelsvo atspalvio, galvutės – sausos. Padariau paprastą eksperimentą: rudenį vieną lysvę patręšiau perpuvusiu vištų mėšlu, kitą – palikau kaip visada, tik su pelenais.
Pavasarį skirtumas buvo milžiniškas. Ten, kur buvo mėšlo – česnakai buvo tamsiai žali, augo stambūs, o galvutės išsipūtė dar birželį. Likusioje dalyje augimas buvo vangesnis. Nuo tada – kiekvienais metais į planą įtraukiu ir vištų mėšlą.
Ypač verta naudoti vištų mėšlą, kai:
- Dirvoje trūksta organinės medžiagos
- Po sausros ar išsekusio sezono, kai žemė „tuščia“
- Kai česnakus sodinu po „alinančių“ kultūrų, pvz., bulvių, kopūstų
Pavojai ir dažniausios klaidos
Pirmą kartą panaudojus vištų mėšlą, padariau klaidą, kurią prisiminsiu ilgai. Suvėliau šviežią mėšlą į lysvę likus trims dienoms iki sodinimo. Atrodė, kad viskas puiku – trąšų daug, žemė juoda. Bet vos tik česnakai pradėjo dygti, iškart parodė, kad kažkas ne taip: lapai buvo kreivi, ploni, jų galiukai – gelsvi. Galiausiai derlius buvo menkas, o kelios galvutės supuvo dar nesunokusios.
Šviežias vištų mėšlas – labai stiprus. Jame gausu šlapalo, kuris aktyviai degina šaknis, jei jis nespėja susiskaidyti. Reikia bent 6 mėnesių kompostavimo, kad jis taptų saugus naudoti. Taip pat būtina atminti, kad per daug azoto lemia per didelį lapų augimą, o galvutė lieka maža.
Asmeniniai patarimai:
- Niekada nenaudoju šviežio mėšlo – tik perdegusį, kompostuotą su šiaudais ar pjuvenomis.
- Jei naudoju pavasarį – tik atskiestą raugą tarp eilučių, niekada tiesiai prie šaknų.
- Jei neturiu tikrumo dėl mėšlo brandumo – visada maišau su kompostu ar durpėmis.
Kada ir kaip tręšti žieminius česnakus vištų mėšlu?
Tręšimas prieš sodinimą (rudenį)
Ruduo – mano pagrindinis laikas tręšti vištų mėšlu. Rugsėjo viduryje iki spalio pradžios, kai tik nuimu prieš tai buvusias daržoves ir atsilaisvina lysvės, pradedu ruošti žemę česnakams. Svarbiausia – tręšti ne paskutinę akimirką, o bent porą savaičių iki sodinimo.
Ką darau žingsnis po žingsnio:
- Paskleidžiu perpuvusį mėšlą per visą plotą, apie 3–4 kg kvadratiniam metrui. Jei mėšlas labai sausas – sudrėkinu.
- Lengvai įterpiu jį į viršutinį 10–15 cm sluoksnį – nepermaišau giliai, nes česnakų šaknys vystosi viršutiniame dirvos sluoksnyje.
- Jei žemė skurdesnė – dar papildomai barstau saują medžio pelenų, kad subalansuotų dirvos pH.
Asmeninė patirtis: vienais metais tręšiau tik prieš pat sodinimą – lapkričio pradžioje. Rezultatas buvo liūdnas – česnakai išleido silpnus daigus, kurie žiemą nušalo. Dabar visada stengiuosi, kad tarp mėšlo įterpimo ir sodinimo būtų bent 14 dienų.
Tręšimas vegetacijos metu (pavasarį)
Jei žemą būna daug lietaus ar jei pavasaris vėsus, augalai startuoja lėtai. Tada pavasarį duodu antrą porciją – bet tik labai švelnią, skystą.
Kaip ruošiu raugą:
- Į statinę pilu 1 dalį perpuvusio mėšlo, 10 dalių vandens.
- Maišau, palieku 3–5 dienoms šiltoje vietoje, uždengęs.
- Paskui nukošiu ir laistau tik tarp eilučių, niekada tiesiai ant stiebų.
Tai darau tik kartą – balandžio viduryje ar pabaigoje, kai česnakai jau išleidę stiprius 3–4 lapus.
Svarbu: jei pavasaris sausas, visada laistau po tręšimo, kad trąšos pasiektų šaknis ir nesusikauptų paviršiuje. Jei pavasaris lietingas – raugą praskiedžiu dar labiau.
Naudojimo normos ir kiekiai
Per ilgus metus išsibandžiau kelias normas, kurios man davė geriausią balansą tarp augimo ir saugumo:
- Perpuvęs mėšlas prieš sodinimą: 3–4 kg/m²
- Skystas raugas: 10 litrų mišinio užtenka 5–7 m²
- Neperdirbtas šviežias mėšlas – niekada nenaudojamas
Jei mėšlas labai sausas ar koncentruotas, visada maišau jį su kompostu. Jeigu neturiu kuo atskiesti – naudoju pusę normos ir stebiu augalus.
Mano schema ir kas veikia
Per sezoną laikausi tokios schemos:
- Ruduo: perpuvęs mėšlas + grėblys + ramybė bent 2 savaitėms.
- Pavasaris: tik jei reikia – skystas raugas + papildomas palaistymas.
- Papildomai nieko nebedarau, jei augalai atrodo sveiki – geriau trūkumas nei perteklius.
Ką išmokau:
- Jei dirvožemis sunkus – tręšiu šiek tiek mažiau, bet darau purenimą po mėšlo įterpimo.
- Jei planuoju sodinti česnakus po kitų kultūrų (pvz., po burokėlių) – mėšlą įmaišau dar vasaros gale, kad dirva spėtų pailsėti.
- Mėšlą niekada nelaikau ant paviršiaus – jis tiesiog išgaruoja ir tampa piktžolių kvietikliu.
Kaip saugiai naudoti vištų mėšlą ir pagerinti rezultatus?
Kaip tinkamai kompostuoti vištų mėšlą
Jei nori iš vištų mėšlo gauti tikrą rezultatą, neužtenka jo tiesiog išnešti iš vištidės ir mesti į daržą. Tą kartą pabandžiau – teko iškasti dešimtis nudegintų česnakų.
Tinkamai kompostuotas mėšlas – tai brandi, šilta, ruda medžiaga be aštraus kvapo ir be aiškiai matomų šiaudų ar grūdų likučių. Mano patirtis rodo:
- Kompostavimas trunka nuo 6 iki 12 mėnesių, priklausomai nuo sąlygų.
- Maišau mėšlą su šiaudais, pjuvenomis, durpėmis arba pernyke žole – tai padeda sugerti drėgmę, sumažinti kvapą ir gerina oro cirkuliaciją.
- Krūvą uždengiu plėvele arba šiferiu – kad nelytų, bet kvėpuotų. Kartą per mėnesį ją apverčiu – leidžiu deguoniui patekti, o tai būtina fermentacijai.
Kaip atpažinti, kad mėšlas paruoštas?
- Kvapas neutralus, panašus į kompostą, ne į vištidę.
- Temperatūra viduje sumažėjusi – ranka nebekaitina.
- Tekstūra vientisa, trupanti.
Tokį mėšlą jau galiu drąsiai naudoti be baimės, kad sudeginsiu augalus.
Skystas raugas – greito poveikio trąša
Kai pavasarį matau, kad česnakai lėčiau stiebiasi, išsitraukiu skysto mėšlo raugą – tai tarsi „boostas“ augalams, bet jei neteisingai naudojamas, gali padaryti meškos paslaugą.
Kaip ruošiu raugą:
- 1 dalis perpuvusio mėšlo
- 10 dalių vandens
- įmaišau saują pelenų – jie neutralizuoja rūgštingumą ir papildo kalio
- laikau statinėje, šiltoje vietoje, uždengęs, bet palikęs kvėpuoti
Po 3–4 dienų nukošiu per sietelį, nes likučiai gali užkimšti laistytuvą. Laistau tarp eilučių, ryte arba vakare, kad neišgaruotų per greitai.
Kada naudoju:
- tik pavasarį, iki gegužės vidurio
- tik vieną kartą per sezoną
- tik kai matau sulėtėjusį augimą arba blyškėjančius lapus
Kaip pagerinti tręšimo poveikį
Nuo tada, kai pradėjau naudoti mėšlą kartu su kitomis natūraliomis priemonėmis, derlius tapo ne tik gausesnis, bet ir stabilesnis.
Ką maišau ir kodėl:
- Medžio pelenai – praturtina kaliu, subalansuoja pH, mažina rūgštingumą po mėšlo
- Kompostas – sušvelnina mėšlo poveikį, ypač jei žemė lengva
- Žalioji mase – pavasarį kartais tiesiog paberiu smulkintų dilgėlių, kiaulpienių tarp eilučių, jos greitai pūva ir „aktyvina“ dirvą
Mulčiavimas – privalomas etapas, jei nori maksimaliai išnaudoti trąšą. Po tręšimo visada uždedu 3–5 cm šiaudų ar žolės sluoksnį – taip:
- sulaikau drėgmę
- stabdau azoto garavimą
- slopinu piktžoles, kurios kitaip suvalgytų visą mėšlo naudą
Kada tręšti ryte, kada vakare?
- Ryte – jei diena vėsi ir apsiniaukusi (pavasaris).
- Vakare – jei diena karšta, kad per naktį medžiagos susigertų be išgaravimo.
Ką naudoju kiekvienais metais
- Mėšlą kaupiu sandariame konteineryje, kuris pastatytas šiek tiek nuo žemės – taip apsaugau nuo drėgmės ir pelių.
- Kai kuriais metais, jei pavasaris šlapias, net nebe laistau raugais, o tik įmaišau truputį į mulčią – pakanka vien kvapo ir fermentacijos šilumos.
- Kartą įterpęs mėšlą per giliai, praradau pusę derliaus – nuo to laiko įterpiu tik paviršiuje, grėbliu arba plokščiadugniu kultivatoriumi.
