Kai tik užuodžiu virtų bulvių kvapą, iškart prisimenu sekmadienius kaime. Močiutė visada sakydavo: „Kas cepeliną moka padaryti, tas badu neliks.“ O juk tiesa – toks patiekalas sotus, gardus ir sujungiantis visą šeimą prie stalo. Virtų bulvių cepelinai – tai klasika, kuriai nereikia daug pagražinimų. Juos valgydavome su spirgučių padažu arba grietine, o kartais – užsigerę šaltu rūgpieniu. Šiandien noriu pasidalinti receptu, kuris tarsi laiko mašina nukels į jaukius namus, kur garuoja dubuo cepelinų, o ant stalo spragsi kepti spirgučiai.
| 100 g virtų bulvių cepelinų maistinė vertė | |
|---|---|
| Kalorijos | 150 kcal |
| Baltymai | 6 g |
| Angliavandeniai | 22 g |
| Riebalai | 4 g |
| Skaidulos | 2 g |
| Vitaminai | B grupės, C |
Reikalingi ingredientai
Pamenu, kaip pas mus kaime bulves cepelinams rinkdavosi ypač atidžiai – ne bet kokios tinka. „Bulvė turi būti kieta ir krakmolinga, kitaip cepelinas plauks, o ne virs“, – sakydavo senelis. Todėl pradėkim nuo svarbiausio – ką mums reikės pasiruošti šiam klasikiniam patiekalui.
Tešlai:
- 1,5 kg virtų bulvių
- 0,5 kg žalių tarkuotų bulvių
- 2 šaukštai bulvių krakmolo
- Žiupsnelis druskos
Įdarui:
- 400 g maltos kiaulienos arba kiaulienos ir jautienos mišinio
- 1 vidutinio dydžio svogūnas (smulkiai pjaustytas)
- 1 kiaušinis
- Druskos ir pipirų pagal skonį
Padažui:
- 150 g rūkytos šoninės arba spirgučių
- 1 didelis svogūnas
- 200 ml grietinės
- Žiupsnelis maltų juodųjų pipirų
Papildomai:
- Didelis puodas vandens virimui
- Šaukštas aliejaus arba gabalėlis sviesto (įdėti į vandenį, kad cepelinai nepriliptų)
Žingsnis po žingsnio gaminimo eiga
Močiutė sakydavo: „Jei cepeliną nori padaryti skanų, neskubėk – bulvė ne mėsa, per dieną nesubręs.“ Todėl eikime ramiai, nuosekliai, kaip tikriems šeimininkams priklauso.
1. Tešlos paruošimas
- Pirmiausia bulves išverdame su lupena, kol suminkštėja. Atvėsiname, nulupame ir sutriname kaip košę.
- Tarkuojame žalias bulves smulkia tarka, kad būtų kuo krakmolesnės. Gautą masę dedame į marlę ir nusunkiame – bet neišpilame sulčių, o paliekame, kol krakmolas nusės ant dugno. Vėliau atsargiai nupilame skystį ir baltąjį krakmolą suberiame atgal į tarkius.
- Virtas bulves sumaišome su žaliomis, įdedame bulvių krakmolo ir žiupsnelį druskos. Gerai minkome, kol gaunama vienalytė, nelimpanti masė.
2. Įdaro gaminimas
- Maltą mėsą sumaišome su smulkintu svogūnu, įmušame kiaušinį, pasūdome ir pabarstome pipirais. Masę išmaišome rankomis – taip ji bus sultingesnė.
- Jei norisi minkštesnio įdaro, galima įpilti šaukštą pieno ar šlakelį grietinės.
3. Cepelinų formavimas
- Rankas sudrėkiname vandeniu – kad tešla nekibtų.
- Imame gabalėlį bulvių masės, plojame ant delno paplotėlį, dedame šaukštą mėsos įdaro, užspaudžiame kraštus ir suformuojame pailgą cepeliną.
- Cepelinai turėtų būti maždaug delno dydžio, kad neiširtų verdant.
4. Virimas
- Dideliame puode užverdam vandenį, įberiame druskos ir įdedame šlakelį aliejaus arba gabalėlį sviesto.
- Į verdantį vandenį atsargiai sudedame cepelinus.
- Verdame 25–30 minučių ant vidutinės ugnies, kol iškils į paviršių.
- Ištraukiame kiaurasamčiu ir paliekame minutę pailsėti, kad nespėjusieji nuplaukti sutvirtėtų.
5. Padažo paruošimas
- Šoninę supjaustome kubeliais, apkepame keptuvėje, kol išsiskiria riebalai ir gabaliukai tampa traškūs.
- Suberiame smulkintą svogūną ir kepame, kol suminkštėja bei lengvai apskrunda.
- Įmaišome grietinę, pagardiname pipirais. Padažas turi būti kremiškas, bet su spirgučių traškesiu.
6. Patiekimas
- Ant lėkštės dedame karštą cepeliną, užpilame spirgučių padažu, pagal skonį dar užlašiname šaukštą grietinės.
- Tikra kaimo klasika – užsigerti šaltu rūgpieniu arba kefyru.
Patiekimo idėjos ir kaimiški patarimai
Kai cepelinai iš puodo keliauja tiesiai į dubenį, kvapas pasklinda po visą virtuvę. Bet tikras skonis atsiskleidžia tada, kai šalia atsiranda tinkami priedai.
- Su spirgučių padažu – klasika, kuri niekada nenuvilia. Kepti spirgučiai su svogūnu suteikia patiekalui kvapą, kuris primena senąją kaimo virtuvę.
- Su grietine – jei norisi lengvesnio varianto, pakanka užpilti šaukštą grietinės ir pabarstyti šviežių krapų.
- Su grybų padažu – rudenį močiutė dažnai patiekdavo su šviežiais baravykais, keptais grietinėlėje.
- Užsigeriant rūgpieniu arba kefyru – senoviškas įprotis, kuris ne tik suteikia gaivos, bet ir padeda skrandžiui lengviau įveikti sotų patiekalą.
Liaudiški patarimai, kad cepelinai pavyktų:
- Bulvių pasirinkimas: rinkis krakmolingas bulves – kitaip tešla gali byrėti.
- Rankų drėkinimas: visada merk rankas į šaltą vandenį, formuodamas cepelinus.
- Vandens priedas: į puodą įdėjus šaukštą aliejaus ar gabalėlį sviesto, cepelinai mažiau limpa.
- Nepersistenk su dydžiu: didžiulis cepelinas – gražu, bet dažniau suyra. Geriau vidutinio dydžio, bet tvirtas.
- Šaldituvo triukas: jei masė per minkšta, kelioms minutėms įdėk į šaldytuvą – sutvirtės ir lengviau formuosis.
