Kai tik namuose pasklinda sviestinio pyrago kvapas, jaučiuosi lyg sugrįžusi į vaikystę. Močiutės virtuvė, pilna šilumos, pečius kaitinanti krosnis ir rankšluosčiu apklotas dubuo su raugdarbiais. Tarp visų saldumynų, kurie buvo kepami mūsų šeimoje, trupiniuotis su juodųjų serbentų uogiene visada turėjo garbingą vietą. Jis nebuvo įmantrus, bet kiekvieną kartą sugebėdavo sušildyti.
Dabar kepdama jį pati, stengiuosi išlaikyti tą patį skonį – ne per saldų, su aiškia uogienės rūgštele, trapų ir neperkrautą. Ir nors kepu orkaitėje, ne krosnyje, kvapas tas pats. Ir jausmas – taip pat.
Ką imu:
- 300 g kvietinių miltų
- 180 g sviesto (šalto, supjaustyto kubeliais)
- 100 g cukraus
- 1 kiaušinis
- ½ a. šaukštelio kepimo miltelių
- Žiupsnelis druskos
- 300–350 g juodųjų serbentų uogienės (geriausiai – jau mano aprašytas receptas, žiūrėkit čia)
Kaip kepu – žingsnis po žingsnio
1. Tešlos ruošimas
Į dubenį suberiu miltus, kepimo miltelius, druską, cukrų. Sudedu šaltą sviestą ir pirštais arba smulkintuvu trinu, kol susidaro trupiniai – tarsi šlapi smėliukai. Įmušu kiaušinį ir greitai sumaišau, kad tešla susijungtų. Jei labai limpa – dedu šiek tiek papildomų miltų.
Padalinu tešlą į dvi dalis: viena – apie 2/3, kita – likusi trečdalis trupinimui viršaus. Didžiąją dalį suvynioju į plėvelę ir palaikau šaldytuve bent 30 minučių, o mažesnę – palieku šaldiklyje, kad lengviau būtų trupinti.
2. Pyrago formavimas
Atšaldytą tešlą iškočioju (arba iškloju rankomis) į kepimo formą su popieriumi – apie 22–24 cm skersmens. Pakeliu kraštelius. Paskleidžiu uogienę – ne per storai, bet kad viską dengtų. Jeigu uogienė labai skysta – įmaišau šaukštelį krakmolo.
3. Trupiniavimas
Iš šaldiklio ištraukiu likusią tešlos dalį ir pirštais trupinu virš uogienės – ne tolygiai, o kaip išeina. Būtent tas netobulumas čia ir sukuria visą žavesį.
4. Kepimas
Kepu 180 °C įkaitintoje orkaitėje 35–40 minučių, kol trupiniai paruduoja, o uogienė kraštuose ima burbuliuoti.
Skonis, kurio niekada nepamiršti
Pyragas būna trapus, sviestinis, o serbentų rūgštelė jame išlaiko pusiausvyrą – nei per saldu, nei nuobodu. Patiekiu dar šiltą su pienu arba atvėsusį su juoda kava. Ir visada – su šypsena, nes šitas pyragas man primena šakotą vyšnių medį už močiutės lango ir stalą, užklotą languotu staltiese.
Mano pastebėjimai
- Jeigu neturiu juodųjų serbentų uogienės, labai tinka ir vyšnių arba bruknių – svarbu, kad būtų šiek tiek rūgštelės.
- Kartais į trupinius įdedu šaukštą maltų riešutų – duoda malonų poskonį.
- Pyragas labai gerai išsilaiko – net po dviejų dienų lieka traškus, jei laikomas sausai.
Trupiniuotis su juodųjų serbentų uogiene – tai pyragas, kuris neturi pretenzijų būti madingas. Bet kai jo paragauji, supranti – kartais paprastumas yra tikras skonis. Kaip senais gerais laikais.
