Kai pradėjau rimčiau užsiimti daržais, supratau, kad gerų agurkų konservavimas – tai beveik atskiras amatas. Ne kiekvienas stiklainis būna vertas pastatyti į rūsio lentyną. Bet kai pavyksta išgauti tikrą traškumą, o ne minkštą skystą agurką – tada žinai, kad radai savąjį receptą.
Šitas būtent toks – išbandytas ne vieną vasarą, patobulintas, ir dabar nebesikeičia. Jo paprastumas apgaulingas, bet rezultatas kiekvieną kartą džiugina. Šeimoje netgi juokaujam, kad šitie agurkai „traška kaip sniegas po kojom“.
Kodėl jie traškūs?
Man svarbiausia – nepervirti, naudoti tik labai šviežius, tvirtus agurkus, ir nesirinkti labai didelių. Be to, stengiuosi nedėti per daug cukraus ir naudoti natūralią druską be jodo. Krapų stiebai, česnakas, pipirai – viskas gerai, bet svarbiausia – laikytis proporcijų ir nepagailėti acto.
Ką imu į rankas:
- 1,5–2 kg mažų agurkų
- 1 litras vandens
- 2 valg. šaukštai druskos
- 100 ml 9 % acto
- 50 ml cukraus
- Po 1 česnako skiltelę į stiklainį
- Garstyčių sėklų (po ½ šaukštelio)
- Keli pipirų grūdeliai
- Krapų – stiebų ar žiedynų
- Norint galima įdėti šaukštą medaus – kai darau sau, nededu, bet jei svečiams – dažnai įmaišau
Gaminimo eiga – kaip aš darau
1. Atrinkti agurkai – pusė darbo
Renkantis agurkus – imu tik tuos, kurie skamba kai pabeldi nagu. Jeigu turiu laiko – užmerkiu juos į šaltą vandenį 3–4 valandoms. Traškumas tada išauga kaip per naktį ant lietaus.
2. Stiklainiai – išblizginti ir išplikyti
Čia nereikia tingėti. Visus stiklainius ir dangtelius perplaunu su soda, paskui nuplikau verdančiu vandeniu.
3. Į dugną – prieskonių sauja
Įdedu krapų, česnako, garstyčių sėklų, pipirų. Jei agurkai labai švelnūs – kartais įmetu mažą čili griežinėlį.
4. Agurkų „tvirtovė“
Agurkus kraunu tvirtai – ne per stipriai, bet kad nelakstytų. Jei per ilgi – per pusę ar į ketvirčius.
5. Marinatas
Užkaičiu vandenį, suberiu druską, cukrų, supilu actą. Viską užverdu. Jei gaminu šiek tiek saldesnę versiją – pridedu šaukštą medaus.
6. Užpilti ir uždaryti
Verdantį marinatą pilu tiesiai ant agurkų. Stiklainius užsuku, apverčiu ir užkloju storu rankšluosčiu. Palieku nakčiai, kol atauš.
Skonis, kuris pasilieka
Šie agurkai puikiai traška net po kelių mėnesių. Jie turi švelnią rūgštelę, gerą sūrumo balansą ir labai švarią prieskonių natą – nei per stiprūs, nei nuobodūs. Man jie patys geriausi su karštomis virtomis bulvėmis arba tiesiog su lašiniais ir rieke duonos. Kartais imu net be nieko – tik šakutė ir stiklainis.
Kai kuriuose receptuose siūlo agurkus kaitinti kartu su stiklainiais, bet aš to vengiu – man atrodo, kad tai atima traškumą. Geriau trumpai užpilti verdančiu marinatu ir viską leisti ramiai ataušti – tada ir skonis, ir tekstūra išsilaiko.
Ką dar esu išbandęs?
- Kartą vietoj acto naudojau obuolių actą – įdomus poskonis, bet rūgštis silpnesnė.
- Kitas eksperimentas – su lauro lapais. Skonis per stiprus, netiko prie švelnesnio rezultato.
- Rudenį kartais pridedu morkos griežinėlių – gražiai atrodo ir duoda švelnumo.
Traškūs marinuoti agurkai man – tai daugiau nei receptas. Tai mano vasaros rutina, ramus vakaras prie puodų, kai už lango leidžiasi saulė, o virtuvėje kvepia krapais. Jei pavyksta, žinau – ruduo bus gardus.
