Pamenu, kaip kaime rudeniop močiutė iš didelio krepšio rinkdavo slyvas – kietesnes dėdavo ant pyrago, minkštesnes virsdavo uogiene. Pyragą kepdavo paprastai: purus biskvitas, gausios slyvos ir ant viršaus sniego baltumo pudra. Kvapas namuose būdavo toks, kad visi susirinkdavome prie stalo dar nepaskambinus varpeliui.
| Maistinė medžiaga | Kiekis |
|---|---|
| Energija | ~210 kcal |
| Baltymai | ~3 g |
| Riebalai | ~8 g |
| Angliavandeniai | ~32 g |
| Skaidulos | ~1,5 g |
| Cukrus | ~18 g |
| Kalis | ~110 mg |
Ingredientai
Kai močiutė kepdavo šį slyvų pyragą, viskas būdavo paprasta: kiaušiniai – iš savo vištidės, miltai – iš malūno, o slyvos – nuo senosios sodo šakos, kuri visada linkdavo nuo vaisių. Ir nors šiais laikais viską matuojame gramais, pats skonis išlieka toks pat, jei kepi su meile.
Reikia:
- 4–5 prinokusios, bet ne per minkštos slyvos
- 3 kiaušiniai
- 120 g cukraus
- 100 g ištirpinto sviesto
- 150 g kvietinių miltų
- 1 arbatinis šaukštelis kepimo miltelių
- 1 arbatinis šaukštelis vanilinio cukraus
- Žiupsnelis druskos
- Šlakelis pieno (apie 50 ml – tešlos tirštumui sureguliuoti)
- Cukraus pudros pabarstymui
- Keli švieži melisos arba mėtos lapeliai papuošimui
Močiutė visada sakydavo, kad „pyragas be šypsenos neiškils“, todėl maišydavo tešlą ramiai, niekur neskubėdama, lyg dainuodama. Ir turbūt todėl jos pyragas visada būdavo purus ir aukštas.
Paruošimas
Kai tik močiutė pradėdavo maišyti tešlą, visos katės sulįsdavo į virtuvę – žinodavo, kad netrukus kvepės sviestu ir slyvomis. Slyvų pyragas jai buvo toks pat ritualas, kaip sekmadienio mišios – nieko ypatingo, bet šventa tradicija.
- Kiaušinius su cukrumi išplaku iki purumo – kol masė pabąla ir pasidaro lengva. Močiutė sakydavo: „Jei ranka pavargo – vadinasi, bus purus.“
- Įmaišau ištirpintą sviestą, vanilinį cukrų ir žiupsnelį druskos.
- Atskirai sumaišau miltus su kepimo milteliais, tada suberiu į kiaušinių masę ir viską išmaišau.
- Jei tešla pasirodo per tiršta, įpilu šlakelį pieno – ji turi būti maždaug grietinės tirštumo.
- Kepimo formą ištepu sviestu, pabarstau trupučiu miltų ir supilu tešlą.
- Ant viršaus išdėlioju pusiaus slyvas, minkštimu į viršų – taip jos kepdamos neįkrenta į dugną.
- Kepu 180 °C temperatūroje apie 35–40 minučių, kol viršus gražiai paruduoja, o įsmeigtas medinis pagaliukas išeina sausas.
- Atvėsusį pabarstau cukraus pudra ir papuošiu melisos lapeliais – kaip močiutė visada sakydavo: „Kad akiai būtų gražu, burnai bus dar gardžiau.“
Kiekvieną kartą ištraukus šį pyragą iš orkaitės, namai prisipildo tokio kvapo, kad net langai garuoja nuo šilumos ir saldumo.
Patarimai
Slyvų pyragas turi tą nepakartojamą savybę – jis skanesnis ne tą pačią dieną, o kitą rytą, kai skoniai susigulėja. Močiutė visada jį laikydavo ant virtuvės stalo, pridengtą lininės servetėlės kampu, kad „atsigultų“. Štai keli jos išbandyti patarimai, kurie visada pasiteisindavo:
- Rink slyvas, kurios dar šiek tiek kietos – kepdamos jos neatsileis ir neperšlaps pyrago.
- Jei nori daugiau skonio, ant viršaus galima užbarstyti šiek tiek cinamono ar trupintų migdolų.
- Pyragas skanus tiek šiltas, tiek atvėsęs – ypač su šaukštu grietinės ar plakta grietinėle.
- Jei liko keli gabalėliai, apvyniok juos drobiniu rankšluosčiu – išliks purūs ir kitą dieną.
Tokį pyragą kepdavo ne prabangai, o jaukumui. Kai orkaitė kvepėdavo slyvomis, visi žinodavo – vakaras bus ramus, o prie stalo susirinks visa šeima.
