Kai vasara įsibėgėja, o daržo gale rabarbarai jau nebesutelpantys į glėbį, man visada ateina noras išsikepti kažką labai paprasto, bet tikrai kvapnaus. Tokį, kurį būtų galima valgyti dar šiltą, su šaukštu grietinėlės ar tiesiog su puodeliu juodos kavos, atsisėdus ant laiptelio, kai dar šilta nuo saulės.
Rabarbarų ir braškių pyragas man – tai tikra kaimiška vasaros puota. Ne dėl sudėtingumo ar ištaigingumo, o dėl kvapo, spalvos ir skambesio, kai peilis perbraukia per trapų kraštą. Rūgštelė iš rabarbarų, salduma iš braškių ir sviestinis pagrindas – viskas taip, kaip turi būti.
Ko prireiks:
Tešlai:
- 200 g sviesto (šalto, supjaustyto kubeliais)
- 300 g kvietinių miltų
- 100 g cukraus
- 1 kiaušinis
- Žiupsnelis druskos
Įdarui:
- 300 g rabarbarų (nuvalytų, supjaustytų plonais griežinėliais)
- 300 g braškių (perpjautų pusiau ar ketvirčiais)
- 100 g cukraus (arba pagal skonį)
- 1–2 šaukštai krakmolo (kad sulaikytų sultis)
- (nebūtina) šiek tiek vanilinio cukraus ar cinamono – jei norisi jaukesnio prieskonio
Kaip kepu – visas procesas, kaip darau pati
1. Tešlos paruošimas
Pirmiausia į dubenį suberiu miltus, cukrų, druską ir sudedu šaltą sviestą. Pirštais arba trintuvu trinu, kol susidaro smulkūs trupiniai. Įmušu kiaušinį, greitai sumaišau – tešla turi būti minkoma kuo trumpiau, kad liktų trapi.
Padalinu į dvi dalis: viena – didesnė pagrindui, kita – mažesnė viršui. Abi įvynioju į maistinę plėvelę ir dedu į šaldytuvą mažiausiai 30 minučių.
2. Įdaro paruošimas
Rabarbarus ir braškes sumaišau su cukrumi, krakmolu, ir jei noriu – trupučiu vanilės ar cinamono. Palieku pastovėti, kol išsiskiria sultys. Skystį šiek tiek nupilu, kad pyragas nebūtų permirkęs.
3. Pyrago formavimas
Iškočioju didesnę tešlos dalį ir iškloju kepimo formą (22–24 cm skersmens), pakeldama kraštelius. Suberiu paruoštą įdarą.
Ant viršaus sutarkuoju arba trupinu mažesnę tešlos dalį – taip gaunasi gražus trapus viršus.
4. Kepimas
Orkaitę įkaitinu iki 180 °C. Pyragą kepu apie 40–45 minutes, kol kraštai tampa auksiniai, o įdaras pradeda burbuliuoti.
Skonis – gaivus, šiltas ir naminis
Šitas pyragas kvepia kaip vasaros sekmadienis: rabarbarais, braškėmis, sviestu ir truputį prisiminimais. Kai jis dar šiltas – pats skaniausias. Bet net ir atvėsęs išlieka tobulas su šlakeliu jogurto ar plakta grietinėle.
Jis nei per saldus, nei rūgštus – viskas čia subalansuota taip, kad vienas gabalėlis niekada nebūna paskutinis.
Mano pastebėjimai:
- Jei braškės labai sultingos, pirmiausia jas pabarstau cukrumi ir leidžiu pastovėti, tada nupilu dalį skysčio.
- Rabarbarus galima trumpai blanširuoti, jei norisi švelnesnio skonio.
- Kartais ant viršaus užbarstau cukraus su trupučiu druskos – duoda malonų traškumą.
Rabarbarų ir braškių pyragas – tai ne tik desertas. Tai gabalėlis tikros vasaros, sujungtas iš sodo, virtuvės ir širdies. Jei turi prinokusių braškių ir dar vis stovi keli rabarbarų lapai darže – kepk. Tai vienas iš tų receptų, kurių niekada nesigaili.
