Pomidorų ligos pagal lapus: simptomai, kurie privers išmesti pusę derliaus

Kai pirmą kartą rimtai ėmiausi auginti pomidorus, nesupratau, kodėl jie atrodo taip prastai, nors laistydavau ir tręšdavau. Vieną vakarą, peržiūrėdamas lapus, pastebėjau geltonas dėmes ir apvytusius pakraščius. Tąkart praradau pusę derliaus, nes nesupratau, kad lapai – tai pomidorų „kalba“, kuri parodo visas klaidas ir problemas. Dabar kiekvieną sezoną pradedu nuo paprasto įpročio – kartą per kelias dienas nuodugniai apžiūriu lapus. Jie visada pasako, ar augalui trūksta maisto, ar prasideda liga, ar aš pats padariau klaidą laistydamas.

Šiame straipsnyje pasidalinsiu tuo, ką išmokau iš savo patirties – kaip tiksliai suprasti pomidorų lapų siunčiamus signalus ir kaip laiku juos interpretuoti, kad neprarastum derliaus.

Kodėl pomidorų lapai yra geriausias sveikatos rodiklis?

Pomidorų lapai pirmieji parodo, kas vyksta augalo viduje. Jie greitai reaguoja į kiekvieną maisto medžiagų trūkumą, drėgmės disbalansą, temperatūros pokyčius ar infekciją. Kartais vaisiai atrodo sveiki, o lapuose jau aiškiai matosi, kad augalui trūksta azoto – apatiniai lapai pradeda šviesėti, o kraštai ruduoti.

Lapų stebėjimas yra profilaktika. Jei vos pastebėjus pirmuosius lapų pakitimus sureaguojame, dažniausiai pavyksta išvengti rimtesnių problemų. Pavyzdžiui, jei matau mažas rudai pilkas dėmes ant apatinių lapų, žinau, kad gali prasidėti alternariozė, todėl tuoj pat pašalinu pažeistus lapus ir panaudoju vario tirpalą – taip stabdau ligą dar prieš jai išplintant.

Kuo skiriasi mitybos trūkumas nuo ligų?

• Mitybos trūkumas pasireiškia vienodai, dažniausiai nuo senesnių lapų apačioje – pavyzdžiui, azoto trūkumas vienodai pageltonina visą lapą.
• Grybelinės ligos dažniausiai pasireiškia netaisyklingomis dėmėmis, kurios plinta iš viršaus į apačią, o kartu gali atsirasti pelėsio apnašos ar džiūstančios vietos.

Asmeninė patirtis. Turiu įprotį kiekvieną savaitę surinkti keletą lapų ir apžiūrėti juos nuo gyslų iki pakraščių. Net jei atrodo, kad augalas sveikas, kartais iš labai mažų dėmelių pavyksta suprasti, jog reikia sustiprinti apsaugą nuo ligų. Šis įprotis man ne kartą išgelbėjo derlių – ypač po karštų ir drėgnų savaičių, kai grybinės ligos plinta žaibiškai.

Geltonuojantys lapai – ką tai sako apie augalą?

Geltonuojantys lapai dažnai būna pirmasis signalas, kad augalas jaučiasi blogai. Tačiau ne visada tai reiškia ligą. Aš išskirčiau tris pagrindines priežastis: maisto trūkumą, grybines ligas ir netinkamą laistymą.

Azoto trūkumas

Kai pomidorams trūksta azoto, pirmieji pagelsta apatiniai lapai, o pats augalas ima atrodyti „liesas“ – stiebai tampa ploni, o nauji lapai – mažesni ir šviesiai žali. Tokiu atveju pirmiausia naudoju greitai pasisavinamą azotą, pavyzdžiui, amonio salietrą (apie 10 g į laistymo vandenį 10 litrų). Jei noriu natūralesnio varianto, verdu mėšlo tirpalą (1 dalis mėšlo – 10 dalių vandens) ir palaistau tik prie šaknų. Per kelias dienas lapai pastebimai atgauna spalvą.

Grybinės ligos

Jeigu geltonumas pasireiškia kartu su smulkiomis dėmėmis ar apnašomis, tai jau gali būti septoriozė arba fuzariozė. Tokių atvejų laukimas gali kainuoti visą derlių. Mano taktika – nedelsiant pašalinti pažeistus lapus, o augalą nupurkšti vario preparatu („Cuprozin“ ar „Champion“). Kartais pasitelkiu ir pelenų tirpalą – 200 g pelenų užpilu 5 litrais karšto vandens, palieku per naktį, nukošiu ir purškiu lapus.

Vandens disbalansas

Kartais lapai gelsta ne dėl ligos, o tiesiog dėl netinkamo laistymo. Jei dirva nuolat šlapia, šaknys dūsta ir negali įsisavinti maisto medžiagų. Mano taisyklė – geriau rečiau, bet gausiai, kad vanduo pasiektų šaknis bent 20–25 cm gylyje. Karštomis dienomis laistau kas 2–3 dienas, o vėsiomis – kartą per savaitę.

Rudos dėmės ir lapų džiūvimas – pavojingiausios ligos

Kai pomidorų lapuose atsiranda rudos dėmės, tai beveik visada yra signalas, kad susidūrėme su rimtomis ligomis. Jei ignoruosime pirmus požymius, tokios ligos gali sunaikinti augalus vos per kelias savaites. Iš savo patirties žinau, kad šiuo atveju svarbiausia – greitai atpažinti problemą ir nedelsiant imtis priemonių.

Alternariozė (sausasis dėmėtumas)

Alternariozė dažniausiai prasideda nuo apatinių lapų – atsiranda koncentriškos, tarsi apskritimais susluoksniuotos rudos dėmės su gelsvais pakraščiais. Kai pirmą kartą ją pamačiau, galvojau, kad tai tiesiog nudžiūvęs lapas nuo saulės, bet po kelių dienų pažeidimų padaugėjo trigubai. Ši liga ypač greitai plinta karštu ir drėgnu oru.

Ką darau, kai matau alternariozės požymius:
– Pirmiausia nukerpu visus užkrėstus lapus ir sudeginu – niekada jų nepalieku šiltnamyje ar komposte.
– Naudoju pelenų ir sodos tirpalą kaip prevenciją: 3 šaukštus sodos ir 200 g pelenų ištirpinu 10 litrų vandens ir purškiu lapus.
– Jei liga jau įsibėgėjusi, griebiuosi cheminių fungicidų – „Polyram DF“, „Revus“ arba „Dithane M-45“. Jie stabdo plitimą per 1–2 dienas.

Fitofora (pomidorų maras)

Tai bene labiausiai bauginanti pomidorų liga. Fitofora pradeda plisti nuo apatinių lapų, pasireiškia rudos-pilkos nereguliarios dėmės, lapai greitai džiūsta, o galiausiai užkratas pereina ir į vaisius. Jeigu ligos nepastebiu laiku, kartais užtenka vos savaitės, kad pomidorai „sudegtų“.

Mano kovos su fitofora planas:
– Kai tik pamatau pirmus požymius, pašalinu ne tik pažeistus lapus, bet ir kelis šalia esančius sveikus, kad sustabdyčiau ligos zoną.
– Naudoju „Ridomil Gold“ arba „Acrobat“ – šie fungicidai veikia sisteminiu principu ir saugo augalą iš vidaus.
– Papildomai purškiu silpnu pieno ir jodo tirpalu (1 litras pieno + 9 litrai vandens + 15 lašų jodo) – tai senas, bet patikrintas būdas sustiprinti lapus.
– Profilaktiškai pradedu šį purškimą dar prieš žydėjimą, nes fitofora dažniausiai „puola“ liepos–rugpjūčio mėnesiais.

Rudojo puvinio požymiai

Kartais rudos dėmės būna rudojo puvinio rezultatas – jis pažeidžia ne tik lapus, bet ir vaisių kotelius. Skirtumas nuo alternariozės – dėmės labiau ištęstos, tarsi išilginės, ir greitai plinta į stiebą.
Ką darau:
– Tokius augalus dažnai tenka nupjauti iki žemės, paliekant tik stipriausius ūglius.
– Naudoju vario oksichloridą arba biologines priemones su Trichoderma grybais, kurie slopina ligos plitimą dirvoje.
– Būtinai keičiu šiltnamio mulčią ir bent 5 cm paviršinį dirvos sluoksnį, nes rudojo puvinio sporos gali likti žemėje.

Garbanoti lapai – kada tai liga, o kada tik stresas?

Kai lapai pradeda garbanotis, pirmas klausimas – kodėl? Ne visada tai reiškia rimtą ligą. Dažnai tai tiesiog reakcija į aplinkos sąlygas.

Karščio ir sausros įtaka

Per karščius, ypač jei šiltnamis prastai vėdinamas, pomidorų lapai susisuka į vamzdelius – taip augalas saugosi nuo drėgmės praradimo. Toks lapų susisukimas man pasitaiko kasmet per karščio bangas.
Ką darau:
– Atidarau šiltnamio langus ne tik šone, bet ir viršuje, kad karštas oras išeitų.
– Mulčiuoju dirvą šiaudais ar žole, kad drėgmė ilgiau laikytųsi.
– Laistau tik anksti ryte, niekada per vidurdienį.

Virusinės ligos

Kartais lapų garbanotumas būna kartu su dėmėmis ar netaisyklingais raštais ant lapų – tai jau virusinės ligos požymiai (pvz., pomidorų mozaikos virusas). Tokiu atveju augalas dažnai tampa silpnas ir mažiau dera. Deja, virusinės ligos gydymo nėra – reikia pašalinti sergančius augalus, kad neužkrėstų kitų.

Kenkėjai

Tripsai ir amarai gali sukelti lapų deformacijas. Tokiu atveju lapai ne tik susisuka, bet ir tampa lipnūs, nes kenkėjai išskiria lipnias išskyras. Jei pastebiu tokius požymius, purškiu muilo tirpalu (30 g ūkiško muilo ištirpinu 1 litre vandens) arba naudoju „Confidor“, jei užkratas didesnis.

Blyškūs, šviesiai žali lapai ir chlorozė

Blyškūs lapai yra signalas, kad pomidorams trūksta tam tikrų mikroelementų, arba kad šaknys dėl tam tikrų priežasčių nepasisavina maisto medžiagų. Iš savo patirties žinau – tokie lapai pasirodo labai greitai, ypač kai pomidorai intensyviai formuoja vaisius, o maisto medžiagų poreikis išauga kelis kartus.

Mikroelementų trūkumas

Magnio trūkumas.
Magnio trūkumas dažniausiai pasireiškia apatinėse lapų plokštelėse. Gyslos išlieka žalios, bet tarp jų atsiranda šviesūs arba geltoni plotai, vėliau lapas pradeda džiūti nuo kraštų. Tokiu atveju lapai dažnai atrodo tarsi „marmuriniai“.
Ką darau: naudoju „MagSul“ arba magnio sulfato tirpalą (apie 10 g 10 litrų vandens). Lapinis purškimas duoda greitą rezultatą – lapai atgauna spalvą per kelias dienas.

Geležies trūkumas.
Kai trūksta geležies, pirmieji simptomai atsiranda viršutiniuose lapuose – jie tampa šviesiai žali, o gyslos lieka ryškiai žalios.
Mano sprendimas: geležies chelatai (pavyzdžiui, „Sequestrene“ arba „Fetrilon“) yra tikras išsigelbėjimas. Purškiu lapus vakarais arba anksti ryte, kad tirpalas nenudegtų saulėje.

Kiti mikroelementai.
Cinko, mangano ar boro trūkumas pasitaiko rečiau, bet irgi gali sukelti lapų šviesėjimą. Dažniausiai tokių problemų išvengiu naudodamas kompleksines mikroelementų trąšas, tokias kaip „Yara Vita Kombiphos“ arba „MicroMix“.

Dirvos problemos

Kartais net jei maisto medžiagų netrūksta, pomidorai jų nepasisavina dėl per šarminės dirvos (per daug kalkių). Tokiu atveju pH būna per aukštas, o geležis bei magnis tampa sunkiai prieinami.
Ką darau: į laistymo vandenį įpilu šiek tiek citrinos rūgšties arba laistau su lengvu huminių rūgščių tirpalu – tai padeda greitai atstatyti balansą.

Asmeninė patirtis

Vieną vasarą, kai augalus laistydavau šulinio vandeniu (kuris pasirodė gana šarminis), pomidorų lapai pradėjo šviesėti. Iš pradžių galvojau, kad trūksta azoto, bet trąšos nepadėjo. Tik pamatavęs pH supratau, kad problema – kalkingas vanduo. Po kelių laistymų su praskiestu citrinos rūgšties tirpalu lapai vėl įgavo sveiką žalią spalvą.

Prevencijos planas pomidorų lapų sveikatai

Jei pomidorus prižiūrime prevenciškai, problemų su lapais galima išvengti. Mano išbandytas planas kiekvieną sezoną atrodo taip:

Šiltnamio vėdinimas ir oro cirkuliacija

Pomidorų ligos mėgsta drėgną, stovintį orą. Mano šiltnamyje langai būna atidaryti beveik visada – net ir kai lyja, palieku mažiausiai 5–10 cm tarpus vėdinimui. Viršutinis stogo langas – būtinybė, nes šiltas oras kyla aukštyn, o jo nepašalinus prasideda kondensacija.

Laistymo sistema

Laistau tik prie šaknų, niekada ant lapų. Anksti ryte duodu daugiau vandens, o vakarais – tik lengvai palaistau, jei dirva labai išdžiūvusi. Vasaros karščiuose mulčiuoju šiaudais ar nupjauta žole, kad drėgmė laikytųsi ilgiau.

Tręšimo grafikas

– Vegetacijos pradžioje (daigų augimo metu) duodu daugiau azoto (amonio salietra, karbamidas).
– Prieš žydėjimą pridedu fosforo ir kalio – tam puikiai tinka „Krista-P“ ir „Kalio nitratas“.
– Vaisių formavimosi metu sumažinu azotą ir palaikau kalio kiekį – kad pomidorai būtų stangrūs ir nesutrūkinėtų.

Profilaktiniai purškimai

Kas 10–14 dienų purškiu biologiniais preparatais – Trichoderma, Bacillus subtilis – tai apsaugo nuo grybelinių ligų. Jei matau, kad oras karštas ir drėgnas, kartais panaudoju lengvą vario purškimą.

Apatiniai lapai

Kai pomidorai pradeda megzti pirmąją kekę, apačioje nupjaunu 2–3 lapus, kad būtų geresnė oro cirkuliacija. Vėliau, kai uogos ima nokti, stiebas apačioje būna švarus iki 30–40 cm aukščio.

Mano patirtis – kaip išgelbėjau derlių nuo fitoforos

Prieš kelis metus turėjau vieną blogiausių sezonų – fitofora (pomidorų maras) šiltnamyje pasirodė anksčiau nei įprastai. Viskas prasidėjo liepos viduryje po kelių lietingų dienų. Iš pradžių pastebėjau smulkias, tamsiai rudas dėmeles ant apatinių lapų, bet galvojau, kad čia tik laistymo klaida. Po dviejų dienų pusė apatinių lapų jau buvo pažeisti – supratau, kad čia ne šiaip sausra, o tikrasis fitoforos protrūkis.

Tą vakarą viską mečiau ir ėmiausi priemonių. Pirmiausia:
– Nukirpau visus pažeistus lapus, net jei jie buvo vos su smulkiomis dėmėmis. Pašalinau ir tuos, kurie lietėsi prie žemės.
– Visą šiltnamį išpurškiau stipresniu pelenų ir sodos tirpalu (300 g pelenų + 3 šaukštai sodos + 10 litrų vandens). Tai šiek tiek sulėtino ligos progresą.
– Kitą dieną panaudojau „Ridomil Gold“. Po 2–3 dienų augalai pradėjo atrodyti sveikiau, o naujų dėmių beveik neatsirado.

Ką supratau?
– Laiku pašalinti apatinius lapus – gyvybiškai svarbu. Palikti lapai, kurie liečiasi prie dirvos, tampa tiesioginėmis „ligų kopėčiomis“.
– Profilaktinis purškimas vario preparatais (pvz., „Champion“) turi būti pradėtas dar prieš žydėjimą, ypač jei laukia drėgni orai.
– Po tokio sezono nusprendžiau kasmet dezinfekuoti šiltnamį – naudojau biofungicidus („Trichoderma“) ir stipriai sumažinau ligos protrūkius.

Dažniausios klaidos, kurias daro sodininkai

Per daugelį metų pastebėjau, kad dauguma pomidorų problemų prasideda dėl tų pačių klaidų:

1. Laistymas ant lapų

Kai vanduo lieka ant lapų paviršiaus, ypač vakare, grybelinės ligos plinta žaibiškai. Laistymas turi būti tik prie šaknų, geriausia lašelinė sistema arba rankinis laistymas su žarna, nukreipta tiesiai į žemę.

2. Per tankus sodinimas

Daug kas stengiasi sutalpinti kuo daugiau augalų, bet tai tik didina ligų riziką. Kai lapai liečiasi, jie sudaro drėgną „mišką“, kur ligos jaučiasi puikiai. Mano šiltnamyje tarp pomidorų palieku bent 40–50 cm tarp augalų ir 70–80 cm tarp eilių.

3. Per didelis azoto kiekis

Azotas skatina lapijos augimą, bet jo perteklius silpnina augalo atsparumą. Kartą pertręšęs salietra turėjau problemą – augalai augo „į lapą“, žiedai krito, o ligos atėjo greičiau. Dabar azoto dozes duodu tik pavasarį, o vėliau – kalio ir fosforo trąšas.

4. Nepakankama prevencija

Dauguma sodininkų laukia, kol liga jau bus matoma, o tada griebiasi priemonių. Mano patarimas – geriau profilaktiškai purkšti kas 10–14 dienų natūraliomis priemonėmis, o drėgną vasarą – ir fungicidais. Tai gerokai paprasčiau nei gydyti jau pažeistus augalus.