Kartais užtenka vien tik atidaryti stiklainį su marinuotais pomidorais, kad virtuvėje pasklistų toks kvapas, lyg vasara būtų sugrįžusi į namus. Pamenu, kaip mano močiutė rudenį visada sakydavo: „Kol pomidorai dar kieti, metas juos dėti į stiklainius – bus kas džiugins žiemą.“ Šis paprastas receptas išlaiko tą pačią senovinę dvasią – be sudėtingų prieskonių, be brangių ingredientų, tik pomidorai, šiek tiek acto, druskos ir kantrybės.
Tokie pjaustyti marinuoti pomidorai puikiai tinka prie bulvių, troškinių ar mėsos patiekalų – o kartais tiesiog prie juodos duonos riekės. Jie išlaiko formą, sultingumą ir vasaros skonį, kuris šaltuoju metų laiku visada primena saulėtą daržą.
| Maistinė vertė 100 g | |
|---|---|
| Energija | 25 kcal |
| Baltymai | 1,1 g |
| Angliavandeniai | 4,5 g |
| Riebalai | 0,2 g |
| Celiuliozė | 1,2 g |
| Druskingumas | 1,1 g |
Ingredientai
Kai ruošiu šiuos marinuotus pomidorus žiemai, visada stengiuosi rinktis tvirtus, prinokusius, bet neperminkusius vaisius. Geriausiai tinka slyviniai ar pailgi pomidorai – jie gražiai išlaiko formą ir nepervirsta į košę stiklainyje. Pomidorus stengiuosi pjaustyti stambesnėmis riekėmis – taip jie atrodo gražiau ir išlieka sultingi.
Reikės:
- 2 kg pomidorų
- 1 litras vandens
- 3 šaukštai cukraus
- 1 šaukštas druskos
- 3 šaukštai 9 % acto
- 3–4 skiltelės česnako
- 1 arbatinis šaukštelis juodųjų pipirų žirnelių
- 3 lauro lapeliai
- 1 mažas krapų žiedynas (arba kelios šakelės krapų)
- keli svogūno griežinėliai – dėl papildomo aromato
Stiklainius visada gerai išplaunu ir pašildau orkaitėje – taip išvengiu pelėsio ar rūgimo. Dangtelius trumpai pavirinu vandenyje. Pamenu, močiutė juos dar šluostydavo drobine skepetaite ir sakydavo: „Svarbiausia – sausai ir be pirštų!“ Ir tikrai, tokie stiklainiai visada stovėdavo sandariai, net iki kito derliaus.
Paruošimas
Visų pirma nusiplaunu pomidorus – renku tik tvirtus, be įtrūkimų. Juos perpjaunu pusiau arba į keturias dalis, priklausomai nuo dydžio. Jei pomidorai didesni ir sultingi, galima šiek tiek nupjauti sėklų vietą – taip marinatas bus skaidresnis ir švelnesnis.
Tada imu stiklainius. Į kiekvieną dedu kelis česnako griežinėlius, pipirų žirnelius, lauro lapelį ir šakelę krapų. Jei turiu, dar pridedu mažą svogūno griežinėlį – duoda malonų salstelėjusį kvapą. Pomidorus sluoksniuoju iki viršaus, bet labai nesuspaudžiu – tegul lieka vietos marinatui.
Toliau ruošiu marinatą. Į puodą supilu 1 litrą vandens, dedu druską ir cukrų, užverdu. Kai vanduo pradeda virti, supilu actą. Marinatas turi būti karštas, bet ne veržliai verdantis – tada pomidorai išlaiko formą. Užpilu juo stiklainius iki viršaus ir užsuku dangtelius.
Tada seka sterilizavimas:
stiklainius sudedu į didelį puodą su rankšluosčiu dugne, įpilu karšto vandens iki 2/3 aukščio ir kaitinu apie 10–12 minučių nuo užvirimo. Ištraukus apverčiu ant dangtelių ir palieku po rankšluosčiu, kol visiškai atvės.
Kai stiklainiai atvėsta, pomidorai įgauna nuostabią spalvą ir aromatą – net per stiklą matosi, kaip marinatas nusidažo raudonai auksine spalva.
Patarimai ir gudrybės
Per daugelį metų išbandžiau visokių būdų marinuoti pomidorus, ir galiu pasakyti – ne viskas priklauso nuo recepto. Kartais užtenka mažos smulkmenos, kad rezultatas būtų nepriekaištingas.
Pirmiausia, nepernokę pomidorai visada geriau – jie išlaiko tvirtumą, o skonis išlieka šviežesnis. Jei pomidorai pernelyg minkšti, marinate jie suyra, ir vietoj gražių riekelių lieka košė. Tą klaidą padariau gal dešimt kartų, kol pagaliau išmokau rinktis kietesnius vaisius.
Acto niekada nepadauginu – 3 šaukštai litrui vandens yra pats viduriukas. Jei mėgsti švelnesnį skonį, gali naudoti obuolių actą – jis švelnesnis ir palieka lengvą vaisinę natą.
Druskos visada imu rupios, be jodo – nuo joduotos kartais atsiranda drumzlių marinate.
Dar vienas mano triukas – į kiekvieną stiklainį įdedu mažą gabalėlį saliero lapkočio arba petražolės šakelę. Skonis tampa sodresnis, ir kvapas – tikras vasaros prisiminimas.
Laikau šiuos pomidorus vėsioje, tamsioje vietoje, kur nėra temperatūros svyravimų – tada jie gali stovėti net iki kito derliaus.
