Pamenu, kai močiutė rudenį atidarydavo didelį varinį puodą, virtuvę tuoj pat užliedavo obuolių ir moliūgų aromatas. „Šita košė, vaikeli, ne tik pilvą pamalonins – ji ir nuotaiką pakels,“ – sakydavo ji, maišydama saldųjį auksą.
Ši obuolių moliūgų košė – paprastas, bet be galo jaukus saldėsis žiemai. Tinka tiek ant blynų, tiek į pyragus, tiek šaukšteliu suvalgyti, kai už lango pusto.
Saldus moliūgas ir rūgštokas obuolys čia – tobula pora: vienas duoda spalvą ir švelnumą, kitas – gaivumą bei aromatą. Jokios chemijos, tik natūralus rudens gėris, užkonservuotas stiklainyje.
| Maistinė vertė (100 g) | |
|---|---|
| Energetinė vertė | 62 kcal |
| Baltymai | 0,9 g |
| Riebalai | 0,4 g |
| Angliavandeniai | 14,5 g |
| Skaidulos | 2,0 g |
| Vitaminas A | 295 μg (betakarotenas) |
| Vitaminas C | 10 mg |
Ingredientai
Kai ruduo įsisiūbuoja, o sode kvepia obuoliais – žinau, kad metas virti košę. Močiutė sakydavo: „Jei obuoliai traška, o moliūgas saldus – košė bus kaip iš pasakos.“ Šis receptas visai paprastas, tačiau kvapas ir skonis toks, kad net vaikai prašo „dar šaukštelį“.
Reikės:
- 1,5 kg moliūgo (geriausia – ryškiai oranžinio, saldaus)
- 1 kg obuolių (rūgštesnių, pvz., „Antonovkos“)
- 200 g cukraus (pagal skonį galima mažiau ar daugiau)
- 1 arbat. š. cinamono
- 1 arb. š. vanilinio cukraus
- 100 ml vandens
- 1 valg. š. citrinos sulčių
- žiupsnelis druskos (pabrėžia saldumą)
Paruošimas
Pamenu, kai močiutė vis sakydavo: „Neskubėk maišydama, leisk košei pati papasakoti, kada ji paruošta.“ Šis saldėsis tikrai vertas kantrybės – kvapas, kuris sklinda virimo metu, užpildo visus namus šiluma ir ramybe.
1. Paruošk daržoves ir vaisius
Moliūgą nulupk, išimk sėklas ir supjaustyk nedideliais kubeliais. Obuolius taip pat nulupk, išimk sėklas ir supjaustyk smulkiau – kad greičiau suminkštėtų. Abu sudėk į didelį puodą, įpilk vandens ir uždenk dangčiu.
2. Virimas
Virš vidutinės ugnies virk apie 25–30 minučių, kol obuoliai ir moliūgai taps minkšti, beveik tirpstantys. Retkarčiais pamaišyk, kad neprisviltų prie dugno. Kai masė suminkštėja, sutrink ją bulvių grūstuve arba blenderiu – tiek, kiek nori. Močiutė vis sakydavo: „Nesumalk visko į tyrelę – tegu būna ką pakramtyti.“
3. Pagardink ir sutirštink
Suberk cukrų, cinamoną, vanilinį cukrų, įpilk citrinos sulčių ir žiupsnelį druskos. Maišydamas virk dar 10–15 minučių ant mažos ugnies, kol masė sutirštės. Jeigu nori sodresnio skonio – gali įdėti šaukštelį medaus, bet tik kai jau nukelsi nuo ugnies.
4. Konservavimas
Karštą košę supilstyk į sterilizuotus stiklainius, sandariai užsuk ir apversk dangteliu žemyn. Apklok rankšluosčiu ir palik atvėsti per naktį. Laikyk vėsioje, tamsioje vietoje – tokia košė išsilaiko iki kito rudens, o atidarius vis dar kvepia šviežiais obuoliais.
Saldus rudens apkabinimas stiklainyje
Kai atidarau stiklainį šios košės, iš jo pasklinda tas pažįstamas, vaikystės kvapas – šiltas, saldus ir jaukus. Obuolių gaivumas čia susitinka su moliūgo švelnumu, o lengvas cinamono dvelksmas priverčia pasijusti taip, lyg sėdėtum prie močiutės pečiaus su garuojančiu dubenėliu ant kelių.
Tokia obuolių ir moliūgų košė – tikras atradimas žiemai. Ji gardžiai tinka su blynais, manų koše ar net paprasta balta duona. O kai vakarai ilgi ir šalti, užtenka šaukštelio šio saldėsio – ir pasaulis iškart pasidaro šviesesnis.
