Pamenu, kai rudens pabaigoje močiutė iš daržo nešdavo glėbiais spalvotų pipirų – geltonų, raudonų, žalių. Virtuvėje jie švytėdavo kaip mažos saulutės, o kai pradėdavo virti marinatą, visa troba kvepėdavo actu, česnakais ir vasara. Močiutė sakydavo: „Jei pipirus gerai užmarinuosi – ir per pūgą bus šviesiau.“ Ir tikrai, žiemą atidarytas stiklainis ne tik praskaidrina stalą, bet ir prikelia prisiminimus apie šiltas dienas darže.
| Marinuotų pipirų maistinė vertė (100 g) | |
|---|---|
| Energija | 39 kcal |
| Baltymai | 1,2 g |
| Angliavandeniai | 8,5 g |
| Riebalai | 0,3 g |
| Skaidulos | 1,7 g |
| Vitaminas C | 70 mg |
| Kalis | 210 mg |
Ingredientai
• 2 kg saldžiųjų paprikų – kuo įvairesnių spalvų, tuo gražesnis žiemos stalas.
• 1 litras vandens – marinato pagrindui.
• 200 ml 9 % acto – suteikia švelnų rūgštumą ir ilgesnį galiojimą.
• 150 g cukraus – išryškina pipirų saldumą.
• 2 šaukštai druskos – skonio balansui.
• 150 ml aliejaus – suteikia švelnumo ir blizgesio.
• 5–6 skiltelės česnako – natūralus aromatas ir konservantas.
• Keletas juodųjų pipirų žirnelių, lauro lapų, garstyčių grūdelių – prieskonių klasika.
• (Pasirinktinai) keli morkų griežinėliai – dėl spalvos ir saldumo.
Paruošimo būdas
- Pipirų paruošimas: nuplauk pipirus, išimk sėklas ir supjaustyk ketvirčiais ar platesnėmis juostomis – kaip patogiau. Močiutė visada sakydavo: „Pipiras turi tilpti į burną, ne į puodą.“
- Marinato virimas: į puodą supilk vandenį, actą, aliejų, cukrų, druską ir prieskonius. Užvirk ir leisk pavirti apie 5 minutes, kol kvapas primins vasarą.
- Pipirų kaitinimas: į verdantį marinatą dėk pipirus dalimis – kiek telpa, kad jie apsemtų. Virk 5–7 minutes, kol šiek tiek suminkštės, bet dar išliks traškūs.
- Stiklainiai: karštus pipirus iš karto dėk į sterilizuotus stiklainius. Jei nori gražesnio vaizdo, dėk spalvas sluoksniais – raudonus, geltonus, žalius.
- Užpylimas: užpilk verdančiu marinatu iki viršaus, užsuk sandariai dangteliais ir apversk. Palik apklotą rankšluosčiu, kol atvės.
- Laikymas: laikyk vėsioje, tamsioje vietoje – rūsyje ar spintelėje. Tokie pipirai išsilaiko visą žiemą, o kiekvienas stiklainis – tarsi mažas vasaros paveikslas.
Močiutės gudrybės žiemai
• Pipirų traškumo paslaptis: kad pipirai išliktų standūs ir nenusileistų stiklainyje, juos verta trumpai apvirti tik 3–4 minutes, o ne ilgiau. Kai kurie kaimo žmonės juos netgi užpila verdančiu marinatu žalius – tada išlieka ypatingai traškūs.
• Kvapas kaip iš vaikystės: į kiekvieną stiklainį močiutė visada įmesdavo po mažą skiltelę česnako ir lauro lapą. „Be kvapo – nė skonio“, – sakydavo ji, ir buvo teisi: kvapas pirmas pasitinka dar prieš pirmą kąsnį.
• Ryškesnė spalva: jei nori, kad pipirai žiemą nepatamsėtų, į marinatą įlašink šaukštelį citrinos sulčių – jos padeda išlaikyti natūralų atspalvį.
• Skonis pagal metų laiką: močiutė visada gamindavo kelis variantus – vienus švelnesnius, kitus aštresnius. Aštresniems ji dėdavo gabalėlį čili arba truputį pipirinių grūdelių, kad „sušildytų ir rankas, ir širdį“.
• Stiklainio testas: atvėsusius stiklainius visada patikrindavo – jei dangtelis „nepritraukęs“, turinys nebus ilgai laikomas. Toks stiklainis keliaudavo į šaldytuvą – „valgom iš pirmųjų“.
Saulės spalva stiklainyje
Marinuoti pipirai – tai mažytis būdas užrakinti vasarą tarp stiklinių sienelių. Kai žiemą juos išsitrauki iš rūsio, atrodo, kad į rankas paimi saulės gabalėlį. Jų kvapas primena daržą, šurmulį, juoką prie stalo. Močiutė visada sakydavo: „Užsiruošk pipirų – bus spalvų, kai lauke viskas pilka.“
Ir ji neklydo – vienas stiklainis šių pipirų viduržiemį gali praskaidrinti visą dieną.
