Pamenu, kaip vaikystėje virtuvėje tvyrodavo saldžiarūgštis kvapas – actas, krapai, česnakai, juodieji pipirai… Visa tai reikšdavo vieną – atėjo agurkų marinavimo metas. Močiutė visada sakydavo: „Gerai užmarinuotas agurkas – kaip geras žmogus: traška, bet širdy saldus.“ Ir tikrai, tie traškūs, švelniai saldžiarūgščiai agurkai žiemą būdavo mūsų stalo pasididžiavimas – tiek prie bulvių, tiek prie silkės ar net prie paprastos duonos riekės su sviestu.
| Marinuotų saldžiarūgščių agurkų maistinė vertė (100 g) | |
|---|---|
| Energija | 28 kcal |
| Baltymai | 0,7 g |
| Angliavandeniai | 5,8 g |
| Riebalai | 0,1 g |
| Skaidulos | 1,2 g |
| Vitaminas C | 9 mg |
| Kalis | 120 mg |
Ingredientai
• 3 kg mažų agurkų – tvirtų, šviežių, traškių. Geriausia rinktis vienodo dydžio, kad tolygiai susimarinuotų.
• 1 litras vandens – pagrindas visam marinatui.
• 200 ml 9 % acto – švelniai rūgščiam skoniui.
• 150 g cukraus – suteikia saldumo ir išryškina pikantiškumą.
• 2 valgomieji šaukštai druskos – skonių pusiausvyrai.
• 100 ml aliejaus – suteikia švelnumo, o agurkai tampa blizgūs.
• 5–6 skiltelės česnako – aromatui ir natūraliam konservavimui.
• Krapų skėčiai, juodieji pipirai žirneliais, garstyčių grūdai – klasikinis prieskonių pagrindas.
• (Pasirinktinai) morkų griežinėliai ar čili pipiro juostelė – spalvai ir „charakteriui“.
Paruošimo būdas
- Agurkų paruošimas: nuplauk agurkus ir pamirkyk šaltame vandenyje apie 4–6 valandas. Močiutė sakydavo: „Jei agurkai pamiega vandeny – po to gražiai traška.“
- Stiklainių paruošimas: nuplauk stiklainius su soda, išskalauk karštu vandeniu ir trumpai pašildyk orkaitėje. Dangtelius užvirk atskirai.
- Marinato virimas: į puodą supilk vandenį, cukrų, druską, actą ir aliejų. Užvirk ir leisk viskam pavirti apie 5 minutes, kol ištirps visi kristalai.
- Agurkų dėjimas: į kiekvieno stiklainio dugną dėk krapų šakelę, kelis pipirų žirnelius, česnako skiltelę ir, jei mėgsti, šiek tiek morkos ar čili. Tada glaudžiai sudėk agurkus – kuo tankiau, tuo geriau laikysis forma.
- Užpylimas: užpilk verdančiu marinatu iki pat stiklainio viršaus. Nedelsiant užsuk sterilizuotu dangteliu, apversk stiklainį aukštyn kojom ir apklok rankšluosčiu, kad lėtai atauštų.
- Laikymas: laikyk vėsioje, tamsioje vietoje. Po kelių savaičių agurkai bus tobulai susigėrę saldžiarūgštį skonį – nei per rūgštūs, nei per saldūs, o traškūs kaip vasaros rytas darže.
Močiutės gudrybės žiemai
• Agurkų traškumo paslaptis: jei nori, kad agurkai išliktų kieti ir traškūs, į kiekvieną stiklainį įdėk po mažą gabalėlį krienų šaknies arba ąžuolo lapą – močiutė visada sakydavo, kad „krienas agurkui stuburą sutvirtina“.
• Kvapo magija: į marinato pabaigą galima įlašinti kelis lašus garstyčių sėklų aliejaus ar įmesti sėklų žiupsnelį – jos suteikia subtilaus, aštroko kvapo, kuris žiemą ypač malonus.
• Tinkamas actas: geriausiai tinka ne sintetinis, o natūralus obuolių arba vyno actas – jis švelnesnis, o agurkų spalva išlieka ryškiai žalia.
• Skonis po kelių dienų: močiutė visada laukdavo bent savaitę, kol pirmą stiklainį atidarydavo – tada sakydavo: „Agurkai turi pailsėti, kad su skoniu susitaikytų.“ Ir būdavo teisi – tik tada atsiskleidžia tikrasis saldžiarūgštis charakteris.
• Klasikinis „kaimiškas triukas“: į didesnius stiklainius, kur telpa daugiau agurkų, verta įdėti kelis juodųjų serbentų lapus – jie ne tik padeda išsaugoti traškumą, bet ir duoda subtilų kvapą, tarsi iš sodo.
Žalio traškesio pasaka stiklainyje
Marinuoti agurkai – tai tarsi maža vasaros pasaka žiemai, užrakinta po metaliniu dangteliu. Kai vidury žiemos atidarai stiklainį ir pasklinda tas pažįstamas kvapas – atrodo, lyg iš už sniego išlįstų krapų šakelė ir močiutės juokas.
Toks agurkas prie bulvių, mėsos ar net duonos su sviestu visada sukelia šypseną – paprasta, bet šimtu procentų tikra lietuviška laimė.
Kaip sakydavo močiutė: „Jei žiemą turi agurką – visada rasi, ką prie jo suvalgyti.“
