Kai kvepia eglės šakomis ir pro virtuvės langą skverbiasi žvakių šviesa, visada prisimenu Kalėdas kaime. Močiutė maišydavo spanguoles su šaukštu cukraus moliniame dubenyje, o ant viryklės burbuliuodavo kisielius — tirštas, raudonas, šventiškai kvapnus. Tas aromatas pasklisdavo po visą namą ir kviesdavo visus prie stalo. Spanguolių kisielius buvo tarsi paskutinis Kalėdų patiekalas – saldus, šiltas, užbaigiantis šventinį vakarą. Ši tradicija išliko ir iki šiol – kai už lango sninga, jis vėl sugrąžina tą ramybę ir jaukumą.
Ingredientai
• 250 g šviežių arba šaldytų spanguolių
• 150 g cukraus (pagal skonį)
• 1,5 l vandens
• 3–4 šaukštai bulvių krakmolo
• 1 arbatinis šaukštelis vanilinio cukraus
• Žiupsnelis cinamono arba gvazdikėlių (pasirinktinai – šventiniam aromatui)
Paruošimo būdas
- Spanguoles nuplaukite ir suberkite į puodą. Užpilkite 1 litru vandens, užvirkite ir virkite apie 10 minučių, kol uogos sutrūkinės.
- Nukoškite skystį per sietelį ar marlę, o išspaudų neišmeskite – jas galima dar kartą užplikyti likusiu vandeniu, kad kisielius būtų sodresnis.
- Gautą skystį vėl užvirkite, suberkite cukrų ir vanilinį cukrų. Jei norite, įdėkite cinamono arba gvazdikėlių.
- Krakmolą ištirpinkite stiklinėje šalto vandens, po truputį supilkite į verdantį kisielių, nuolat maišydami, kad nesusidarytų gumulėlių.
- Kaitinkite dar kelias minutes, kol sutirštės, bet neužvirkite per smarkiai.
- Nukelkite nuo ugnies, leiskite šiek tiek atvėsti. Galite tiekti šiltą arba atšaldytą.
Patarimai ir liaudiška išmintis
- Jei norite tirštesnio kisieliaus, krakmolo kiekį galite padidinti iki 5 šaukštų.
- Spanguolių rūgštumas priklauso nuo uogų – paragaukite ir sureguliuokite cukrų pagal savo skonį.
- Puikiai tinka tiek kaip desertas, tiek kaip gėrimas su Kalėdiniu pyragu ar sausainiais.
- Močiutės patarimas: „Kad kisielius nepabėgtų, maišyk širdimi, o ne tik ranka.“
Šventės skonis – „Raudonas vakaro švytėjimas“
Tas švelnus spanguolių atspalvis ir lengvai rūgštus aromatas primena ramų žiemos vakarą prie krosnies. Kai virtuvėje burbuliuoja kisielius, atrodo, kad laikas sulėtėja, o širdyje užsiplieskia jaukumas. Spanguolių raudonis ne tik nudažo šventinį stalą, bet ir atneša tą nepaaiškinamą Kalėdų magiją – kai net paprastas puodelis šilto kisieliaus tampa mažyte dovana sau.
Šis kisielius man visuomet primena tikrąją švenčių prasmę – paprastumą ir nuoširdumą. Nereikia prabangių desertų ar ilgo ruošimosi, kai užtenka spanguolių, šiek tiek saldumo ir šilto prisiminimo iš vaikystės. Todėl kiekvieną gruodį, kai namuose pasigirsta varpelių skambesys ir pakvimpa eglute, visada verdu šį kisielių – lėtai, ramiai, be skubos.
Ir kai jį paragauju – šiltą, tirštą, su trupučiu cinamono – atrodo, kad viskas savo vietoje. Už lango krenta sniegas, viduje šviesa mirga ant stalo, o spanguolių kisielius tampa ne tik gėrimu, bet ir šventės širdimi.
