Pamenu, kaip kaime sekmadieniais močiutė visus kviesdavo prie krosnies – sakydavo: „Kas bulvę turi, tas niekad nebus alkanas“. Bulviniai blynai tada buvo tikra šventė, kvepėdavo visuose namuose. O kai užderėdavo cukinijos, močiutė šyptelėdavo: „Įmeskim ir jų – bus švelnesni, minkštesni viduje“. Taip paprastas patiekalas įgavo naują skonį, kuris išliko iki šių dienų.
Šiandien bulvių ir cukinijų blynai yra viena iš tų valgių, kurių receptą kiekviena šeima pritaiko savaip. Vieni mėgsta plonesnius ir traškesnius, kiti – storesnius ir minkštus. Bet esmė visada ta pati: šiltas, sotus, kvapnus patiekalas, kurį valgai su grietine ar uogiene ir jautiesi lyg grįžęs į vaikystę.
| Maistinė vertė (100 g) | |
|---|---|
| Energija | 120 kcal |
| Baltymai | 3,2 g |
| Riebalai | 5,5 g |
| Angliavandeniai | 15,8 g |
| Skaidulos | 2,1 g |
Ingredientai (apie 4 porcijas)
- Bulvės (apie 500 g) – rinkčiausi krakmolingas, nes jos duoda traškumą. Jaunos bulvės vasarą tam netinka – jos vandeningos, blynas gaunasi „suspangęs“.
- Cukinija (1 vidutinė, apie 300 g) – kuo jaunesnė, tuo geriau. Prieš dedant į tešlą ją būtina nusunkti – kitaip viskas plauks.
- Kiaušiniai (2 vnt.) – jie suriša tešlą, be jų blynas byra.
- Miltai (3–4 šaukštai) – kvietiniai, avižiniai ar net grikių, priklausomai nuo skonio. Močiutė kartais darydavo su avižiniais dribsniais – jie duoda purumo.
- Druska ir pipirai – pagal skonį. Aš visada dedu truputį mažiau druskos, nes su grietine ar uogiene patiekalas vistiek „atsistato“.
- Aliejus arba taukai kepimui – aliejus paprastesnis, bet senovėje dažniausiai kepdavo ant taukų – tada blynas gaudavo visai kitą kvapą ir skonį.
Žingsnis po žingsnio receptas
1. Darbas prasideda nuo tarkavimo
Močiutė turėjo didelę metalinę tarką – ją įsprausdavo į dubenį ir sakydavo: „Ranką pasaugok, bet bulvę iki galo nutarkuok, kad nė trupinėlis nepražūtų“. Bulves reikėtų tarkuoti smulkiai – tuomet tešla gaunasi vientisesnė, bet jeigu norisi daugiau traškumo – galima palikti ir stambesnių gabaliukų.
2. Cukinijos paruošimas
Čia slypi didžiausia gudrybė: cukiniją reikia gerai nusunkti. Išspaudus rankomis arba sudėjus į sietelį su trupučiu druskos, ji atiduos daug skysčio. Jei to nepadarysi, blynai „plaukios“ aliejuje, o ne keps.
3. Tešlos sumaišymas
Į dubenį su bulvėmis ir cukinija dedame kiaušinius, beriam druską, pipirus. Po truputį beriame miltus – tiek, kad tešla nebūtų nei per skysta, nei per kieta. Močiutė sakydavo: „Jeigu šaukštas stovi, bet dar slysta – tada kaip tik“.
4. Keptuvės įkaitinimas
Seniau blynai būdavo kepami ant ketaus keptuvės, o dar geriau – ant pečiaus ketaus plokštės. Į keptuvę reikėtų pilti tiek aliejaus, kad blynas turėtų „kur plaukti“, bet nebūtų visiškai apsemtas. Tada kraštai būna traškūs, o vidus – minkštas.
5. Kepimas
Blynus dedame šaukštu, šiek tiek paspaudžiam, kad išsilygintų. Kepame vidutinėje kaitroje, kol kraštai paruduoja. Apvertus – dar kelias minutes, kol blynas įgauna auksinę spalvą. Močiutė visada laukdavo, kol vienas blynas „pagelbstės“ kito apvertimui – t. y. vieną blynelį šaukštu padėdavo ant kito ir abu kartu apsukdavo.
6. Patiekimas
Kaimuose dažniausiai valgydavo su grietine, bet būdavo ir išskirtinių variantų: kartais močiutė ant stalo padėdavo stiklainį uogienės – vyšnių ar bruknių. Vaikai puldavo prie uogienės, o suaugę rinkdavosi grietinę ar spirgų padažą.
Patarimai, kad blynai pavyktų tobuli
Pasirink tinkamas bulves
Kuo bulvė krakmolingesnė, tuo blynas traškesnis. Jeigu bulvės jaunos, geriau jas palikti sriubai – blynams rinkis rudenines, tvirtesnes.
Cukiniją būtina nusunkti
Tai ne šiaip užgaida. Jei paliksi per daug sulčių, tešla bus vandeninga, blynas neapskrus, o prisigers aliejaus. Močiutė sakydavo: „Blynas su vandeniu – kaip batai su skylėm, abu prastai laikosi“.
Tešlos tirštumas
Ji turi būti tokia, kad šaukštas slystų sunkiai, bet vis tiek krustelėtų. Jei per skysta – dėk dar truputį miltų. Jei per kieta – įmušk papildomą kiaušinį.
Kepimo temperatūra
Įkaitink keptuvę gerai. Jei aliejus nepakankamai karštas, blynas ims „gerti“ riebalus. Jei per karštas – sudegs kraštai, o vidus liks žalias. Pats laikas dėti blynus tada, kai įmesta bulvytė ar trupinėlis tešlos iškart sušnypščia.
Aliejaus kiekis
Ne vieną kartą girdėjau ginčus: „Ar pilti daug aliejaus, ar mažai?“ Močiutė laikėsi vidurio – tiek, kad blynas vos plauktų, bet nebūtų užlietas. Tada kraštai tampa traškūs, bet blynas neišsigeria kaip kempinė.
Patiekimas su priedais
Grietinė – klasika, bet kartais verta pabandyti su varške, spirgais ar net šaukštu bruknių uogienės. Vaikai visada rinksis saldesnį variantą, o suaugę – sotesnį.
Bulvių ir cukinijų blynai – tai patiekalas, kurio nereikia ilgai pristatinėti. Kartą paragavęs supranti, kodėl jis taip mylimas: paprastas, bet turtingas skoniu, kvepiantis vaikyste ir kaimo virtuve.
Vieną vakarą užtenka sutarkuoti bulvę, cukiniją, įmušti kiaušinį – ir virtuvė prisipildo to pažįstamo kvapo, kuris iškart suburia visus prie stalo. Kraštai traška, vidus tirpsta burnoje, o širdyje atsiranda tas šiltas jausmas, kad namai – ten, kur kvepia blynais.
