Pamenu, pas močiutę bulvės visada buvo pagrindinis stalo svečias. Jos sakydavo: „Bulvė žmogų maitina, o duona tik užkanda“. Ypač rudenį, kai šviežios bulvės buvo iškastos iš daržo, jas pirmiausia apvirindavo, o tada dėdavo į pečių kepti. Toks kvapas sklisdavo po visą kiemą, kad net kaimynai užeidavo pasiklausinėti, ar nereikia padėti ragauti.
Apvirtos keptos bulvės turi ypatingą žavesį: viduje jos lieka minkštos, šiltos, tarsi apkabinančios, o išorėje – traškios ir apskrudusios. Ši kombinacija taip ir traukia – paprastas patiekalas, bet su paslaptimi.
| Maistinė vertė (100 g) | |
|---|---|
| Energija | 150 kcal |
| Baltymai | 2,5 g |
| Riebalai | 6 g |
| Angliavandeniai | 22 g |
| Skaidulos | 2,2 g |
Ingredientai (apie 4 porcijas)
- Bulvės (apie 800 g) – geriausia rinktis krakmolingas, vidutinio dydžio, nes jos apvirtos gražiai apskrunda.
- Aliejus, sviestas arba taukai (3–4 šaukštai) – kiekvienas duoda kitą skonį; senovėje dažniausiai naudoti taukai.
- Druska – pagal skonį.
- Juodieji pipirai – malti prieš pat kepimą, kad kvapas būtų stipresnis.
- Krapai arba svogūnų laiškai – dedami jau po kepimo, dėl šviežumo.
- Papildomai (nebūtina): česnakas, kmynai, rozmarinas ar čiobreliai – suteikia dar daugiau kvapo ir sodrumo.
Kaip pasigaminti apvirtas keptas bulves
1. Bulvių paruošimas
Bulves pirmiausia nuplaunu ir nulupu. Močiutė sakydavo: „Jei jau bulvė graži, švariai nuaugusi – nulupk plonai, nepalik visos gėrybės ant peilio“. Supjaustau į stambesnes dalis – puseles arba ketvirčius, kad jos nesubyrėtų verdant.
2. Apvirimas
Į verdantį pasūdytą vandenį sudedu bulves ir verdu apie 8–10 minučių – jos turi suminkštėti, bet dar nebūti išvirusios. Tokios „pusiau gatavos“ vėliau kepant išorėje traškiai apskrunda, o viduje išlieka minkštos.
3. Nusausinimas
Išvirusios bulvės mėgsta šiek tiek „pailsėti“. Nupylus vandenį, palieku puode minutėlei garuoti, kad drėgmė išgaruotų. Jei šito nepadarai – bulvės kepdamos tik troškinasi, o ne apskrunda.
4. Kepimas
Keptuvėje įkaitinu aliejų, sviestą ar taukus. Kai riebalai pradeda lengvai spragsėti, dedu bulves. Kepu ant vidutinės ugnies, retkarčiais pavartau, kol paviršius pasidengia auksine plutele.
5. Prieskonių laikas
Paskutines minutes pabarstau pipirais, česnaku ar kmynais. Močiutė mėgdavo įdėti ir spirgų gabalėlių – kvapas toks, kad net paukščiai ant palangės susidomėję stebėdavo.
6. Patiekimas
Išėmus iš keptuvės, bulves galima pabarstyti šviežiais krapais ar svogūnų laiškais. Ir viskas – patiekalas, kuris džiugina paprastumu, bet niekad nepabosta.
Kaip išgauti traškumą
Nusausink bulves prieš kepimą
Kai nupili vandenį, leisk joms minutėlę pastovėti puode be dangčio. Močiutė sakydavo: „Tegul bulvė atsidūsta, tada ir keptuvėje linksma bus“. Sausesnė bulvė kepdama traška, o ne troškinasi.
Įkaitink keptuvę ar orkaitę
Svarbiausia, kad riebalai būtų pakankamai karšti. Jei dėsi į drungną aliejų – bulvės sugers riebalus ir bus šlapios.
Nenaudok per daug aliejaus
Bulvės turi kepti, o ne plaukti. Geriausia sluoksnį padengti tik dugne. Jei nori dar sveikiau – gali dėti ant kepimo skardos su šlakeliu aliejaus ir kepti orkaitėje.
Judink bulves tik tada, kai reikia
Per dažnai vartant jos praranda plutelę. Leisk vienai pusei gerai apskrusti, tada apversk.
Prieskonius dėk pabaigoje
Druska kepimo pradžioje ištraukia drėgmę, todėl bulvės tampa minkštos. Geriausia pasūdyti pačioje pabaigoje.
Apvirtos keptos bulvės man visada primena rudens vakarus, kai po darbų visi susirinkdavome virtuvėje. Ant stalo garuodavo molinis puodas, pilnas auksinių, traškių bulvių. Paprastas patiekalas, bet jame slypi šiluma, sotumas ir prisiminimai.
Ir šiandien, kai virtuvėje į orkaitę įstatau padėklą su bulvėmis, atrodo, jog namai prisipildo to paties jaukumo – kaip pas močiutę, kai visi sėsdavome prie vieno stalo. Nes bulvės yra daugiau nei maistas: jos yra dalis mūsų kasdienybės, tradicijų ir jaukumo.
