Patarimai

Advento vainikas iš sodo šakelių be floristinės kempinės

Advento vainiką galima surišti ant tvirto šiaudinio žiedo: nedideli šakelių ryšulėliai dedami viena kryptimi ir persidengdami paslepia ankstesnį tvirtinimą. Floristinė kempinė šiam būdui nereikalinga. Pagrindiniai darbai yra parinkti tinkamo dydžio šakeles, išlaikyti vienodą vainiko storį ir tvarkingai užbaigti paskutinę jungtį.

Toliau aprašytas vienas ant stalo dedamas vainikas su 25 cm skersmens šiaudiniu pagrindu, plona floristikos vielute ir sodo spygliuočių šakelėmis. Jo viršus bei šonai uždengiami, o apačia paliekama lygi. Kankorėžiai ir kaspinas pririšami atskirai, kad vėliau būtų galima išardyti kompoziciją. Apšvietimui numatytos elektrinės žvakės, pastatytos ant atskiro stabilaus pagrindo. Jei puošimui dar anksti, dabar galima pasiruošti žiedą ir įrankius, o šviežias šakeles rišti arčiau jų naudojimo laiko.

Trumpai apie vainiko rišimą be kempinės
Pagrindas:Šiam pavyzdžiui – tvirtas 25 cm šiaudinis žiedas, išlaikantis apvalią formą.
Rišimas:Maži panašaus dydžio ryšulėliai, viena kryptis ir nenukerpama darbinė vielutė.
Užbaigimas:Paskutinio ryšulėlio koteliai paslepiami po pirmojo žaluma.
Apšvietimas:Elektrinės žvakės ant atskiro pagrindo, o ne tikra liepsna tarp šakelių.

Kaip šakeles laiko žiedas ir vielutė

Šiame būde šakelės nesmeigiamos į minkštą kempinę. Jas prie pagrindo laiko aplink žiedą ir kotelius apvyniojama vielutė. Kitas ryšulėlis užklojamas taip, kad jo žaluma uždengtų ankstesnio kotelius bei vielos apsukas.

Tvirtai surištas šiaudinis žiedas patogus vienam ant stalo dedamam vainikui: jis turi aiškią formą ir pakankamai platų paviršių ryšulėliams. Jei turimas labai plonas metalinis lankelis, tvirtinimo būdas gali skirtis, todėl šiame apraše pagrindo tipas nekeičiamas darbo viduryje.

RHS vainikų gamybos gide taip pat siūlo rinktis žiedą ir vengti floristinės kempinės. Be jos surištą vainiką po naudojimo paprasčiau išardyti į šakeles, žiedą, vielą ir dekorą. Vis dėlto viela apvynioto vainiko negalima tiesiog mesti į kompostą.

Ką pasiruošti vienam vainikui

Šiam darbui numatytas vienas 25 cm skersmens šiaudinis žiedas, plona lengvai lenkiama floristikos vielutė ritėje, sekatorius ir vielai kirpti skirtos žnyplutės. Šakelių reikės tiek, kad be didelių tarpų užsidengtų žiedo viršus bei abu šonai. Tikslus jų kiekis priklauso nuo tankumo ir ilgio, todėl patikimiau pradėti nuo kelių bandomųjų ryšulėlių nei remtis universaliu šakų skaičiumi.

Prieš rišant verta ant stalo sausai sudėlioti vieną žiedo atkarpą. Taip iš karto paaiškėja, ar pasirinktos šakelės pakankamai paslepia pagrindą, ar vainikas nebus per platus, ir ar centre liks norima anga.

Priemonė Kam naudojama Ką patikrinti prieš pradedant
Šiaudinis žiedas Išlaiko formą ir laiko rišimą Nesubyra, nesilanksto, apačia lygi
Vielutė ritėje Tvirtina ryšulėlius nenutraukiant darbo Lanksti, nenutrūksta tempiama ranka
Sekatorius ir žnyplutės Atskirai kerpa šakeles ir vielą Ašmenys tvarkingi, įrankiai valdomi patogiai
Spygliuočių šakelės Uždengia žiedą Šviežios, nelūžinėja ir nebarsto daug spyglių

Dekorui pakanka kelių kankorėžių ir vieno kaspino. Juos patogu turėti šalia, bet tvirtinti tik užbaigus pagrindinį rišimą. Tada puošmenos neslepia dar nepatikrintų silpnų jungčių.

Kaip pasirinkti ir susikarpyti sodo šakeles

Tinka turimos šviežios kėnio, eglės ar pušies šakelės. Vienas augalas gali sudaryti pagrindinį sluoksnį, o kito šakelės įterpiamos faktūrai. Užtenka kelių rūšių; daug skirtingų medžiagų nebūtinai padaro vainiką tvarkingesnį.

Geriausia naudoti savo sode po reikalingų priežiūros darbų likusias sveikas šakeles. Vien vainikui nereikia stipriai apkarpyti jauno medelio ar gadinti jo viršūnės. Nudžiūvusios, byrančios ar ligos požymių turinčios šakos atmetamos.

Šiam nedideliam vainikui galima pradėti nuo maždaug 12–15 cm ilgio viršūninių šakelių. Tai darbinis orientyras, o ne privalomas visų augalų matmuo. Ilgos pušies šakelės ar labai platūs kėnio ūgliai trumpinami pagal bandomąją žiedo atkarpą.

Kotelio apačioje paliekama vietos vielai apvynioti. Jei spygliai ten sudaro storą slidų gumulą, nedidelė jų dalis ties tvirtinimo vieta pašalinama. Visos šakelės neturi būti vienodo pieštuko storio, tačiau ryšulėlių pagrindai turi likti panašaus tūrio.

Kaip pritvirtinti pirmą ryšulėlį

Vielutės galas kelis kartus apvyniojamas aplink žiedą ir užfiksuojamas taip, kad tempiant darbinę vielą apsukos neprasisuktų. Trumpas galas paliekamas paslėptas pagrindo pusėje. Ritė nenukerpama: ja bus rišamas visas ratas.

Iš kelių šakelių sudedama nedidelė plokščia puokštelė. Viršūnės nukreipiamos į vieną pasirinktą pusę, pavyzdžiui, pagal laikrodžio rodyklę. Platesnės šakelės dengia išorinį žiedo kraštą, trumpesnės – vidinį.

Ryšulėlis priglaudžiamas prie pagrindo, vielutė apvyniojama aplink jo kotelius ir visą žiedą. Paprastai pradedama nuo dviejų ar trijų tvirtų apsukų. Tuomet lengvai pajudinama puokštelė: ji turi laikytis vietoje, tačiau viela neturi perpjauti plonų kotelių.

Kaip ryšulėlius kloti viena kryptimi

Antras ryšulėlis dedamas toliau ta pačia kryptimi taip, kad jo žaluma uždengtų pirmojo kotelius ir apsukas. Kiek perslinkti, lemia šakelių ilgis: tarp jų neturi matytis šiaudinis žiedas, tačiau nereikia kaupti storo gumbo.

Rišant vis patikrinami trys paviršiai – viršus, vidinis ir išorinis šonas. Jei matyti šiaudai, dažnai pakanka pakoreguoti kito ryšulėlio kampą. Vien užkrauti daugiau žalumos ant viršaus ne visada padeda uždengti šoną.

Kas kelis ryšulėlius vainikas apžiūrimas iš toliau ir paguldomas ant stalo. Taip lengviau pastebėti storesnę atkarpą ar į vidų per daug išsikišusias šakas. Apačioje išlindę kieti koteliai sutrumpinami, kad vainikas negulėtų pakrypęs ir nebraižytų paviršiaus.

Savas ūkis · derliaus žurnalas
Vieno vainiko rišimo eiga
Pirmas ir paskutinis ryšulėlis sujungia visą ratą.
  1. 1. Užfiksuoti:Vielutę pritvirtinti prie šiaudinio žiedo, ritės dar nekirpti.
  2. 2. Priglausti:Pirmą mažą ryšulėlį surišti prie pagrindo dviem ar trimis tvirtomis apsukomis.
  3. 3. Perdengti:Kitą ryšulėlį kloti ta pačia kryptimi, paslepiant ankstesnius kotelius ir vielą.
  4. 4. Uždaryti:Paskutinio ryšulėlio kotelius pakišti po pirmojo žaluma ir užfiksuoti jungtį.

Kaip paslėpti paskutinę jungtį

Priartėjus prie pradžios pirmojo ryšulėlio viršūnės atsargiai pakeliamos. Po jų žaluma įkišami paskutinio ryšulėlio koteliai, išlaikant tą pačią šakelių kryptį. Tai padeda uždaryti ratą be aiškiai matomo pradžios ir pabaigos plyšio.

Paskutinė jungtis apvyniojama per paslėptą kotelių vietą ir pagrindą. Tik įsitikinus, kad ji laikosi, vielutė nukerpama, galas pritvirtinamas prie jau esančios apsukos ir užlenkiamas į pagrindo pusę. Aštrus galas neturi styroti į viršų ar apačią.

Pakėlus vainiką abi rankos turi jausti vientisą, formą išlaikantį žiedą. Lengvai pajudinus neturi kristi ryšulėliai. Jei atskira vieta slenka, ji sutvirtinama papildomu paslėptu vielos gabalėliu, užuot silpną rišimą uždengus kaspinu.

Kankorėžiai ir kaspinas tvirtinami atskirai

Kankorėžiui aplink jo apatinę dalį uždedama atskira vielutė, jos galai sujungiami ir tvirtinami prie vainiko pagrindo. Vien prispausti kankorėžį tarp spyglių nepakanka, jei vainikas bus kilnojamas. Tvirtinimas patikrinamas dar prieš padedant dekoraciją į galutinę vietą.

Kaspinas taip pat pririšamas atskirai. Jo mazgas turi būti pasiekiamas išardant vainiką. Šiame variante karšti klijai nenaudojami, todėl po švenčių galima atskirai susirinkti vielą, kaspiną ir sveikus kankorėžius.

Puošmenos neturi užkimšti centrinės angos. Jei numatomas apšvietimas, jam paliekama vietos iš anksto, nebandant vėliau įsprausti daiktų tarp tankiai surištų šakelių.

Kaip įkomponuoti šviesą be atviros liepsnos

Šio vainiko apšvietimui numatytos keturios elektrinės žvakės su baterijomis. Jos statomos ant atskiro stabilaus pagrindo centrinėje angoje arba greta vainiko. Pačios šakelės nėra žvakių laikiklis, o prietaisų padėtis ir naudojimas turi atitikti jų gamintojo instrukciją.

Tikra liepsna, smilkstantis dagtis ar įkaitęs žvakės indelis į šį šakelių bei šiaudų vainiką neįkomponuojami. Ugniagesių rekomendacijose elektrinės žvakės nurodomos kaip alternatyva atvirai liepsnai šalia šventinių dekoracijų. Šviežias vainikas vėliau džiūsta, todėl jo išvaizda nėra atsparumo ugniai požymis.

Prieš drėkinant žalumą elektrinės detalės išimamos. Jų negalima purkšti kartu su šakelėmis ar laikyti vandenyje, jei gamintojas tam nenumatė apsaugos. Vainikas taip pat laikomas toliau nuo kaitinančių prietaisų.

Kada rišti, kad vainikas nepradėtų byrėti per anksti

Nupjautos šakelės patalpoje džiūsta, o šiaudinis pagrindas be drėgmę laikančio sluoksnio neveikia kaip vandens rezervuaras. Todėl ką tik surišto vainiko išvaizda nėra pažadas, kad jis toks pat išliks visą Adventą.

RHS bendrame šviežių vainikų gide nurodo, kad lauke jie paprastai laikosi ilgiau, o šiltoje patalpoje švieži gali atrodyti tik savaitę ar dvi. Konkretų laiką lemia augalai, jų šviežumas, šiluma ir drėgmė. Šio aprašo vainikui pastovus savaičių skaičius nežadamas.

Ruošiantis gerokai iš anksto praktiška atskirti parengimą nuo rišimo. Pagrindą, vielą ir dekorą galima pasiruošti dabar, o šviežią žalumą surišti arčiau puošimo pradžios. Jei vainikas laikomas lauke, elektrinės detalės turi būti skirtos lauko sąlygoms arba jų tame variante atsisakoma.

Savas ūkis · derliaus žurnalas
Pasiruošimo ir pakartotinio naudojimo planas
Šviežia žaluma ir daugkartinis pagrindas turi skirtingą paruošimo laiką.
  1. Iš anksto:Paruošti tvirtą žiedą, įrankius, vielą ir nuimamą dekorą.
  2. Arčiau puošimo:Surišti šviežias šakeles, patikrinti jungtis, atskirai pastatyti elektrines žvakes.
  3. Po švenčių:Nuimti dekorą, surinkti visą vielą ir tik tada atskirti augalines liekanas.

Kaip po švenčių vainiką išardyti

Pirmiausia nuimamos elektrinės detalės, kaspinas ir atskirai pririšti kankorėžiai. Tuomet surandamas pagrindinės vielutės galas. Viela atsargiai išvyniojama arba kerpama trumpomis atkarpomis, kiekvieną jų iš karto surenkant į atskirą indą.

Šakelės atskiriamos nuo šiaudinio žiedo, o pagrindas apžiūrimas. Jei jis liko sausas, tvirtas ir nesupelijęs, gali būti pasiliekamas kitam darbui. Viela ir kitas neaugalinis dekoras pašalinami prieš tvarkant augalines liekanas.

Pakartotiniam naudojimui nereikia išsaugoti kiekvienos sausos šakelės. Daugiausia vertės turi tvirtas pagrindas ir lengvai nuimamas dekoras, o kitam sezonui žaluma parenkama iš naujo. Taip tas pats žiedas gali vėl tapti naujo vainiko pradžia.

Tvarkingą vainiką padeda sukurti vienoda ryšulėlių kryptis, paslėptos tvirtos jungtys ir atskirai nuimamas dekoras.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar šiaudinį žiedą reikia mirkyti?
Šiame aprašytame būde šiaudinis žiedas naudojamas kaip tvirtinimo pagrindas, ne vandens talpa. Jis nemirkomas. Šviežios šakelės rišamos arčiau naudojimo pradžios, o vainikas saugomas nuo kaitros.
Ar vietoj vielutės galima naudoti siūlą?
Tvirtas tinkamas siūlas kai kuriems vainikams tinka, tačiau šis konkretus variantas aprašytas su floristikos vielute. Bet kuriuo atveju rišimas turi išlaikyti ryšulėlius, o tvirtinimą reikia patikrinti pakeliant vainiką.
Kodėl matyti šiaudai tarp šakelių?
Ryšulėliai gali būti per toli vienas nuo kito arba uždengti tik viršų. Reikia pakoreguoti persidengimą ir šakelių kampą ties vidiniu ar išoriniu šonu, o ne vien storinti viršutinį sluoksnį.
Kaip uždaryti paskutinį tarpą?
Pirmojo ryšulėlio žaluma pakeliama, po ja įkišami paskutinio ryšulėlio koteliai ir jungtis tvirtai surišama. Visi ryšulėliai išlaiko tą pačią kryptį.
Ar prie šakelių galima tvirtinti tikras žvakes?
Šiame variante naudojamos elektrinės žvakės ant atskiro stabilaus pagrindo. Atvira liepsna ir karšti žvakių indeliai į šakelių bei šiaudų vainiką neįkomponuojami.

Patikimi šaltiniai

Naujienos iš interneto

Sveiki, esu Aidas Šimaitis – šio tinklaraščio savasukis.lt autorius. Čia dalinuosi viskuo, ką pats išbandau savo sodyboje: nuo pirmųjų sodinimo darbų iki sudėtingesnių sprendimų šiltnamyje ar darže. Mėgstu paprastumą, natūralumą.

Susiję straipsniai

1 iš 35

Parašyti Atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *