Pasiflorą paprasčiausia valgyti perpjovus pusiau ir šaukšteliu išėmus minkštimą. Smulkios tamsios sėklos yra valgomos, todėl jų rinkti po vieną nereikia. Storą žievelę palikite – ji nėra valgomoji šio vaisiaus dalis.
Pirmą kartą atvėrus pasiflorą gali nustebinti neįprastas vaizdas: viduje yra ne vientisas minkštimas, o sultingas, aplink sėklas susitelkęs turinys. Taip ir turi būti. Svarbiau įvertinti vaisiaus būklę, nuplauti jo išorę ir nuspręsti, ar norite traškių sėklų, ar glotnesnio priedo desertui. Šis gidas skirtas parduotuvėje maistui parduodamoms pasifloroms, ne nežinomo dekoratyvinio augalo vaisiams.
Vaisius virtuvėje
Trumpai apie pasifloros valgymą
Valgomoji dalis: sultingas minkštimas ir jame esančios sėklos.
Paruošimas: nuplaukite išorę, nusausinkite, perpjaukite ir išskobkite šaukšteliu.
Žievelė: storos luobelės ir baltos jos dalies nevalgykite.
Sunokimas: spalvą ir vaisiaus pilnumą vertinkite kartu; vien raukšlių neužtenka.
Likučiai: išimtą minkštimą uždenkite ir laikykite šaldytuve arba užšaldykite nedidelėmis porcijomis.
Kaip išsirinkti pasiflorą parduotuvėje
Įprastos valgomos pasifloros gali būti tamsiai violetinės arba geltonos, todėl taisyklė „gera tik tamsi“ netinka visoms. Atsižvelkite į tai, kokia rūšis ar veislė parduodama. Violetinis vaisius neturi atrodyti visai žalias, o geltona pasiflora nėra sugedusi vien dėl savo spalvos. Jei pavadinimas neaiškus, pirmiausia perskaitykite parduotuvės etiketę.
Iš panašaus dydžio vaisių rinkitės pilnesnį, neįprastai lengvo ir sauso venkite. Šiek tiek raukšlėtas paviršius gali būti normalus, tačiau tai nėra pažadas, kad viduje bus daugiau sulčių ar kad vaisius būtinai saldesnis. Apžiūrėkite ir kitą pusę: pažeista, šlapia ar įtrūkusi vieta svarbesnė už gražią priekinę pusę.
Australijos pasiflorų augintojų asociacija pabrėžia, kad sunokusio vaisiaus nebūtina laikyti tol, kol jis susiraukšlės. UC Davis paaiškina, kad raukšlėjimąsi gali sukelti drėgmės netekimas. Tad jei vaisius jau subrendęs, pilnas ir geros būklės, neatidėliokite valgymo vien norėdami sulaukti gilesnių raukšlių.
Ką rodo vaisiaus išvaizda
Išorė padeda atsirinkti vaisių, bet neatstoja perpjauto vidaus patikros.
| Požymis | Ką tai gali reikšti | Ką daryti |
|---|---|---|
| Lygi, ryškios veislei būdingos spalvos žievelė | Vaisius gali būti tinkamas valgyti ir be raukšlių. | Įvertinkite pilnumą ir perpjovę apžiūrėkite minkštimą. |
| Nedidelės raukšlės, vaisius vis dar pilnas | Žievelė neteko dalies drėgmės; tai savaime nėra gedimas. | Nelaukite, kol vaisius taps visai sausas. |
| Labai lengvas, stipriai sudžiūvęs vaisius | Minkštimo gali būti mažai, jo kokybė gali būti prastesnė. | Pirkdami rinkitės pilnesnį vaisių. |
| Nedidelis sausas paviršiaus įbrėžimas | Vien odelės žymė nebūtinai reiškia prastą vidų. | Patikrinkite, ar nėra atviro įtrūkimo, šlapios dėmės ar puvinio. |
| Pelėsis, tekantis skystis ar aiškus puvinys | Vaisius pažeistas arba sugedęs. | Nevalgykite ir nebandykite paslėpti gedimo deserte. |
Kaip perpjauti pasiflorą ir valgyti
Pakanka švarios lentelės, nedidelio aštraus peilio ir šaukštelio. Lėkštė ar dubenėlis padės neprarasti išbėgančių sulčių.
Nuplaukite išorę
Pasiflorą nuplaukite po tekančiu vandeniu ir nusausinkite. Tai verta padaryti net tada, kai žievelės nevalgysite: peilis lies ir išorę, ir vaisiaus vidų. Vaisiams nenaudokite muilo ar indų ploviklio.
Perpjaukite ant lentelės
Vaisių padėkite stabiliai ir perpjaukite pusiau. Nespauskite jo delne ir nebandykite pradurti žievelės laikydami pirštus prieš peilio ašmenis. Sultis surinkite į švarų indą.
Išskobkite šaukšteliu
Pirmiausia apžiūrėkite vidų. Jei jis normalus, šaukštelį braukite palei minkštimo ir baltos luobelės ribą. Nesistenkite nugremžti visos baltos dalies – valgymui jos nereikia.
Valgykite arba atidėkite šaltai
Minkštimą su sėklomis valgykite tiesiai iš puselės arba dėkite į dubenėlį. Jei dabar jo nenaudosite, uždenkite ir įdėkite į šaldytuvą; ant stalo palikite tik patiekiamą porciją.
Ar galima valgyti pasifloros sėklas
Taip, maistui parduodamos pasifloros sėklos valgomos kartu su jas supančiu minkštimu. Jos suteikia traškumo, o sultingas apvalkalas – ryškų vaisinį skonį. Sėklų atskyrimas yra tekstūros pasirinkimas, ne privalomas saugumo žingsnis. EatFresh mitybos programa nurodo, kad minkštimą ir sėklas galima valgyti žalius.
Jei norite glotnesnio priedo, minkštimą sudėkite į smulkų sietelį virš dubenėlio. Šaukšto nugarėle jį švelniai paspauskite ir permaišykite. Iš pradžių nepridėkite vandens: geriau pamatyti, kiek sulčių išsiskiria savaime. Sietelyje liks sėklos ir dalis minkštimo, todėl glotnaus priedo bus mažiau nei pradinio turinio.
Toks būdas tinka padažui ar gėrimui, kuriame nesinori kietų sėklų. Jogurtui, košei ar vaisių lėkštei jų dažniausiai nereikia atskirti. Jei renkatės sietelį, naudokite švarų indą ir pertrintą turinį laikykite taip pat atsargiai kaip bet kurį jau atvertą vaisių.
Su kuo derinti pasiflorą
Pirmą šaukštelį paragaukite vieną. Pasifloros skonis gali būti saldžiarūgštis arba gana rūgštus, todėl geriau nepasaldinti viso dubenėlio iš anksto. Stipraus aromato vaisių patogu naudoti kaip nedidelį priedą, o ne pakeisti juo visą patiekalo pagrindą.
Prie jogurto ar košės
Ant natūralaus jogurto pradėkite nuo vieno šaukštelio minkštimo. Išmaišykite, paragaukite ir tik tada dėkite daugiau. Jei pusryčiuose jau yra saldžių vaisių ar uogienės, papildomo cukraus gali visai nereikėti. Košę patogiau pagardinti lėkštėje, kad kiekvienas galėtų pasirinkti rūgštumo ir traškumo kiekį.
Prie ledų ir kepinių
Pasifloros minkštimą galima uždėti ant jau paruošto deserto. Prie naminių ledų be aparato pirmiausia išbandykite jį kaip atskirą priedą, o ne keiskite visos ledų masės receptą. Taip nereikia spėlioti, kaip papildomos sultys paveiks šaldomą tekstūrą.
Vaisių pyragui galioja ta pati paprasta mintis: pagardinkite patiektą gabalėlį, ne aklai didinkite tešlos skysčių kiekį. Pavyzdžiui, prie greito kriaušių pyrago pasiflorą galite patiekti atskirame mažame indelyje. Tai patiekimo idėja, ne išbandytas naujas to pyrago receptas.
Kai norisi glotnaus gėrimo
Per sietelį pertrintas turinys leidžia pasirinkti gėrimą be traškių sėklų. Įmaišykite truputį, paragaukite ir skiedimą pritaikykite prie pasirinkto pagrindo. Nepaverskite vaisiaus pažadu pagerinti sveikatą: šiame gide pasiflora yra maisto produktas ir skonio priedas, ne gydymo priemonė.
Nuo pirkinio iki porcijos
Pasifloros laikymo planas
Parsinešus visą vaisių
Įvertinkite jo būklę. Jei vaisius dar ne visai sunokęs, trumpam palikite kambaryje, ne saulėje, ir apžiūrėkite kasdien. Jau geros valgymo būklės vaisiaus nebrandinkite vien dėl raukšlių.
Sunokusį atidėjus vėliau
Laikykite šaldytuve. EatFresh nurodo iki 7 dienų visam sunokusiam vaisiui, bet tai nėra garantija seniau pirktai ar pažeistai pasiflorai. Atsižvelkite į būklę ir pakuotės nurodymus.
Perpjovus ar išskobus
Minkštimą dėkite į švarų uždarą indą ir laikykite šaldytuve. Visam vaisiui skirtų laikymo terminų netaikykite jau atvertam turiniui. Planuokite jį sunaudoti greitai, o ne kelias dienas nešioti tarp stalo ir šaldytuvo.
Kai vienu kartu nesunaudosite
Minkštimą paskirstykite į mažas šaldymui tinkamo indelio porcijas, užšaldykite ir užrašykite datą. Augintojų šaltiniai patvirtina, kad jis tinka šaldyti. Atšildymui rinkitės šaldytuvą, o ne šiltą palangę.
Skirtinguose augintojų šaltiniuose viso vaisiaus laikymo trukmė nevienoda, nes skiriasi pradinė būklė, veislės ir laikymo sąlygos. Namų virtuvėje nėra prasmės siekti ilgiausio įmanomo termino. Jei žinote, kad vaisiaus šią savaitę neprireiks, kokybišką minkštimą patogiau užšaldyti anksčiau, nei laukti, kol jis pradės gesti.
Dažniausios klaidos valgant pasiflorą
Raukšles laikyti vieninteliu sunokimo ženklu
Labai raukšlėtas vaisius nebūtinai bus geriausias. Spalva, pilnumas ir bendra būklė svarbesni už vieną požymį. Pirkdami nepalikite gero, pilno vaisiaus vien todėl, kad jo paviršius dar gana lygus.
Pjauti neplautą vaisių
Žievelės nevalgymas nėra priežastis jos neplauti. Pirmiausia nuplaukite, po to pjaukite švariu peiliu. Nenaudokite ką tik žalią mėsą lietusios lentelės jos tinkamai neišplovę.
Sėklas laikyti nevalgomu kauliuku
Pasifloros sėklos nėra tas pats, kas stambus persiko kauliukas. Jų atskirti nebūtina. Tačiau jei nepatinka traškumas, rinkitės sietelį – nereikia prisiversti valgyti tekstūros, kuri jums nepatogi.
Vaisiaus rūgštumą supainioti su gedimu
Rūgštokas skonis gali būti įprastas, bet aiškus puvinys ar pelėsis nėra normalus vaisiaus bruožas. Įtartino minkštimo neragaukite vien norėdami patikrinti saugumą. Gedimo neištaisys nei cukrus, nei jo įmaišymas į kitą patiekalą.
Geras pirmas bandymas paprastas: pasirinkite maistui skirtą, geros būklės vaisių, nuplaukite, perpjaukite ir paragaukite vieną šaukštelį. Tuomet jau žinosite, ar norite jį valgyti vieną, palikti sėklas pusryčiuose, ar pertrinti glotnesniam desertui.
Dažniausiai užduodami klausimai apie pasiflorą
Ar galima valgyti pasifloros sėklas?
Taip. Maistui parduodamos pasifloros minkštimas ir jame esančios sėklos valgomi kartu. Atskirti jas galima dėl norimos tekstūros, bet tai nėra privaloma.
Ar pasifloros žievelė valgoma?
Ne. Storą žievelę ir baltą jos dalį palikite. Šaukšteliu išimkite tik sultingą turinį su sėklomis.
Ar lygi pasiflora būtinai neprinokusi?
Ne. Sunokęs vaisius gali būti gana lygus. Vertinkite veislei būdingą spalvą, pilnumą ir būklę; vien raukšlių laukti nereikia.
Kaip gauti pasifloros minkštimą be sėklų?
Išimtą turinį dėkite į smulkų sietelį virš dubenėlio ir švelniai spauskite šaukšto nugarėle. Sėklos ir dalis minkštimo liks sietelyje.
Ar pasifloros minkštimą galima užšaldyti?
Taip. Paskirstykite jį į nedideles porcijas šaldymui tinkamame inde, užrašykite datą ir užšaldykite. Atšildykite šaldytuve.
Patikimi šaltiniai
EatFresh – pasifloros valgymas ir laikymas
Passionfruit New Zealand – vartotojų klausimai
Passionfruit Australia – pasirinkimas ir raukšlėjimasis
UC Davis – pasifloros branda ir kokybė
FDA – saugus vaisių paruošimas
