Kai rudens vakarais namuose ima kvepėti virtais burokėliais ir morkomis, man visada prieš akis iškyla senas močiutės puodas, kuriame ji ruošdavo pupelių mišrainę. „Kad žiemą nebadautum, vaikeli“, – sakydavo ji, maišydama šaukštu, o virtuvėje tuo metu tvyrodavo nepakartojamas aromatas – šiek tiek salstelėjęs nuo burokėlių, aitrus nuo svogūnų ir kupinas šilumos.
Ši pupelių mišrainė – ne šiaip daržovių mišinys, o tikras žiemos išsigelbėjimas. Ji soti, maistinga, kupina baltymų ir tinka tiek kaip garnyras prie mėsos, tiek kaip savarankiškas pietų patiekalas. Vienas šaukštas – ir iškart pajunti rudens jėgą, sukauptą pupelėse, burokėliuose ir morkose.
Aš ją vadinu rudens energijos mišraine, nes kai atidarai stiklainį viduržiemį, kvapas ir spalva primena tą metą, kai daržai dar pilni, o virtuvėje burbuliuoja puodai. Paprasta, naminė, nuoširdi – tokia, kokia ir turi būti žiemos atsargų klasika.
| Maistinė vertė (100 g) | |
|---|---|
| Energetinė vertė | 120 kcal |
| Baltymai | 5,2 g |
| Riebalai | 2,1 g |
| Angliavandeniai | 16 g |
| Skaidulos | 4,3 g |
| Geležis | 1,7 mg |
| Vitaminas C | 8 mg |
| Folio rūgštis (B9) | 60 µg |
Ingredientai
Kai imuosi virti šią pupelių mišrainę, virtuvė akimirksniu prisipildo rudens kvapų – burokėlių salstelėjimo, svogūnų aštrumo ir ką tik virtų pupelių šilumos. Ši mišrainė tokia soti, kad vienas stiklainis gali atstoti visus pietus. Man ji primena laikus, kai močiutė ant viryklės vis maišydavo didelį puodą, sakydama: „Pupelės sotina kūną, o daržo spalvos – sielą.“
Žemiau – tradicinis ingredientų derinys, kuris suteikia mišrainei sodrų skonį ir tą būdingą rausvai violetinę spalvą, matomą nuotraukoje.
Kiekis: iš nurodytų produktų išeina maždaug 6–7 stiklainiai po 0,5 litro.
• Virtos pupelės – 800 g. geriausia tamsiai margos arba raudonos pupelės – jos suteikia mišrainei spalvos ir maistingumo.
• Burokėliai – 1 kg. išvirti, nulupti ir supjaustyti smulkiais kubeliais. Jie suteikia salstelėjusį, žemės kvapą primenantį skonį.
• Morkos – 500 g. išvirtos iki minkštumo ir supjaustytos mažais griežinėliais.
• Raudona paprika – 400 g. suteikia spalvos, lengvo saldumo ir šviežumo.
• Svogūnai – 300 g. smulkiai pjaustyti ir lengvai apkepinti, kad prarastų aštrumą.
• Petražolės arba krapai – mažas pundelis, suteikia šviežumo, kvapo ir papildomos spalvos.
• Augalinis aliejus – 150 ml. geriausia saulėgrąžų, nes jis švelnus ir neužgožia daržovių skonio.
• Actas (9 %) – 80 ml. suteikia lengvos rūgštelės, subalansuoja saldumą.
• Cukrus – 2 šaukštai, pabrėžia burokėlių ir morkų skonį.
• Druska – 1,5 šaukšto, reguliuoja bendrą skonio balansą.
• Juodieji pipirai – 1 šaukštelis, klasikinis prieskonis mišrainėms, pridedantis šilumos.
Šis ingredientų derinys ne tik vizualiai gražus, bet ir itin subalansuotas – jame dera baltymai, skaidulos ir natūralūs cukrūs, todėl mišrainė išlieka gardi net po kelių mėnesių laikymo. Stiklainyje ji atrodo kaip mažas rudens paveikslas – raudona, oranžinė, violetinė ir žalia tarpusavyje šoka spalvų šokį.
Paruošimas
Kai gaminu šią pupelių mišrainę, visada darau tai su tam tikra pagarba – juk čia tiek daug darbo įdėta nuo daržo iki stiklainio. Pupelės išmirkytos per naktį, burokėliai virtuvėje džiugina kvapu, o spalvos atrodo taip gražiai, kad net gaila sudėti į puodą. Bet kai viskas susimaišo, o virtuvėje pasklinda saldžiai aitrus burokėlių ir svogūnų kvapas, supranti – bus tikra žiemos šventė stiklainyje.
1. Paruošk pupeles
Pupeles per naktį pamirkyk šaltame vandenyje – taip jos suminkštės ir virs tolygiai. Kitą dieną nuplauk ir virk naujame vandenyje apie 45–60 minučių, kol taps minkštos, bet dar nesuyra. Nusunk ir palik atvėsti.
2. Išvirk daržoves
Burokėlius ir morkas išvirk atskirai, nes burokėliai dažo viską aplinkui. Kai atvės, nulupk ir supjaustyk smulkiais kubeliais. Paprikas supjaustyk mažais gabalėliais, o svogūnus – smulkiais kubeliais ar plonais pusžiedžiais.
3. Apkepk svogūnus
Į didelį puodą įpilk šiek tiek aliejaus ir apkepk svogūnus iki skaidrumo. Kai jie suminkštėja, suberk morkas ir paprikas. Troškink kelias minutes, kol daržovės šiek tiek suminkštės, bet išlaikys spalvą.
4. Sudėk viską į vieną puodą
Į tą patį puodą suberk virtus burokėlius ir pupeles. Įdėk cukraus, druskos, pipirų, supilk likusį aliejų ir actą. Viską atsargiai, bet gerai išmaišyk, kad spalvos ir skoniai susijungtų į vientisą masę.
Leisk mišrainei troškintis ant silpnos ugnies apie 20–25 minutes, retkarčiais pamaišydamas. Kvapas šiuo metu būna toks intensyvus, kad net kaimynai dažnai pasidomi, ką verdu.
5. Išpilstyk į stiklainius
Dar karštą mišrainę pilk į iš anksto sterilizuotus stiklainius. Užsuk sandariai dangtelius, apversk aukštyn dugnu ir palik, kol visiškai atvės. Jei nori, gali papildomai pasterizuoti 10 minučių 85 °C vandenyje – mišrainė laikysis dar ilgiau.
Kai po kelių mėnesių atsuksi stiklainį, spalvos išliks tokios pat gyvos – burokėlių raudonis, pupelių violetas ir morkų oranžinis atspalvis atrodo taip, lyg ką tik būtų iš daržo.
Patarimai ir gudrybės
Ši pupelių mišrainė – viena iš tų, kurią galima gaminti įvairiai, bet kai laikaisi kelių paprastų taisyklių, ji visuomet pavyksta tobula: ryški, kvapni ir maloniai soti. Per daugelį metų išmokau kelias gudrybes, kuriomis visada vadovaujuosi.
1. Pupeles virkite atskirai ir iki pusės minkštumo: pervirtos pupelės viską sugadina – jos subyra ir pavirsta į košę. Todėl išvirus iki pusės minkštumo, jos dar „baigs virti“ kartu su kitomis daržovėmis troškinant.
2. Nepersistenkite su actu: pupelės linkusios sugerti rūgštį, todėl jei padauginsite acto, skonis gali tapti per aitrus. Geriausia rūgštelę subalansuoti šaukštu cukraus – tada išryškėja daržovių saldumas.
3. Svarbu – spalvų sluoksniai: kai supjaustai burokėlius, juos visada dėk paskutinius, kad spalva liktų ryški, o ne viską nudažytų purpurine mase. Tokiu būdu mišrainė atrodys gražiai net stiklainyje.
4. Žalumynai – paskutinis akcentas: petražoles ar krapus dėk tik baigiant virti, kai puodas jau nuimtas nuo ugnies. Jei juos įdėsi anksčiau, jie praras kvapą ir spalvą.
5. Laikymo sąlygos: mišrainė puikiai laikosi rūsyje ar spintoje iki 10 mėnesių. Po atidarymo laikyk šaldytuve ir suvartok per 3–4 dienas.
Jeigu nori dar turtingesnio skonio, į kiekvieną stiklainį gali įmesti po mažą lauro lapą arba keletą garstyčių grūdelių – jos suteiks lengvo pikantiškumo, tarsi „užbaigimo“ pojūtį.
Rudens skonio istorija stiklainyje
Kiekvienas šaukštas šios pupelių mišrainės man – tarsi trumpa kelionė į praeitį. Į tą rudenį, kai virtuvėje vis dar šilta nuo viryklės, o ant stalo garuoja ką tik išvirtos pupelės, burokėliai, morkos. Močiutė visada sakydavo: „Pupelės – žemės duona, o burokėliai – jos širdis.“ Ir iš tiesų, ši mišrainė kažkaip sujungia abu – duoda sotumo kūnui ir jaukumo sielai.
Kai žiemą iš rūsio išsineši vieną stiklainį ir atsuki dangtelį, užlieja kvapas, kuris primena šiltus rudens vakarus. Ši mišrainė nėra tik maistas – tai prisiminimų skonis. Pupelių švelnumas, burokėlių salstelėjimas ir paprikų gaiva sukuria tokį derinį, kad norisi dalintis su visais.
Aš visada sakau: jei nori, kad žiema būtų trumpesnė, pasiruošk pupelių mišrainės. Nes kai ant stalo atsiduria spalvingas, kvapnus šaukštas šio gardumyno – atrodys, kad ruduo dar nesibaigė.
