Pamenu, kaip pirmą kartą paragavau korėjietiškų morkų – buvo šalta rudens diena, o kaimynė iš kito kiemo atnešė dubenėlį auksinės spalvos, kvepiančių česnaku ir prieskoniais salotų. Nuo to karto šis patiekalas tapo neatsiejama mūsų šeimos tradicija ruošiantis žiemai. Iš pažiūros paprasta, bet skoniu – išskirtinė užkandėlė, kurią galima valgyti ir su silkute, ir prie virtų bulvių, o net ir ant duonos riekės ji skamba kaip mažas šventės akcentas.
Korėjietiškos morkos žiemai – tai tarsi mažas saulės prisiminimas stiklainyje: traškios, kvapnios, švelniai aštrios, su rytietišku aromatu, kuris puikiai dera prie lietuviško stalo.
Ingredientai
Geriausios korėjietiškos morkos prasideda nuo tinkamų daržovių. Naudoju kietas, saldesnes morkas, tokias, kurios nepermiršta nuo marinato ir išlieka traškios net po kelių mėnesių. Šiam receptui prireiks:
- 1,5 kg šviežių morkų,
- 3–4 česnako skiltelių,
- 1 arbatinio šaukštelio druskos,
- 1 arbatinio šaukštelio cukraus,
- 2 šaukštų acto (geriausia 9 %),
- 1 šaukštelio maltos kalendros,
- 1 šaukštelio maltos paprikos,
- žiupsnelio čili (jei mėgsti aštriau),
- 100 ml augalinio aliejaus,
- ir šlakelio sezamų aliejaus – dėl ypatingo kvapo.
Morkas sutarkuoju specialia korėjietiška tarka (panašiai kaip ilgi pagaliukai). Jei tokios neturi, galima naudoti ir įprastą burokinei tarkai skirtą pjaustyklę. Kuo ilgesnės morkų juostelės – tuo gardesnės, nes jos geriau sugeria marinato aromatą.
Paruošimas
Pamenu, kai dar mama pirmą kartą gamino šias morkas, visa virtuvė kvepėjo česnaku ir keptu aliejumi – tas kvapas tapo ženklu, kad artėja žiema ir metas ruoštis atsargas. Korėjietiškos morkos, nors iš pažiūros paprastos, reikalauja šiek tiek kantrybės ir tinkamos eigos. Štai kaip viską darau aš – taip, kaip mokė mama ir močiutė:
- Paruošiu morkas: kruopščiai nuplaunu, nulupu ir sutarkuoju specialia korėjietiška tarka – taip, kad gautųsi ilgos, plonos juostelės.
- Sūdau ir minkštinu: užberiu druskos, lengvai pamaišau rankomis ir palieku apie 20–30 minučių, kad išsiskirtų sultys. Vėliau šiek tiek jas nusunkiu, bet visai nenuvarvinu – tos sultys suteikia skonio.
- Marinuoju: į morkas suberiu cukrų, kalendrą, papriką, čili, įspaudžiu česnaką ir užpilu actu. Lengvai permaišau, kad viskas pasiskirstytų.
- Užpilu karštą aliejų: aliejų įkaitinu keptuvėje, kol pradeda šiek tiek garuoti – neleidžiu jam svilti. Tada karštą, vos ne burbuliuojantį aliejų pilu tiesiai ant prieskoniais pagardintų morkų. Iš karto pasklinda tas nepakartojamas česnako, kalendros ir morkų kvapas.
- Sumaišau ir palieku subręsti: gerai permaišau, uždengiu ir palieku kelioms valandoms kambario temperatūroje, kad visi skoniai susigertų. Jei gaminu žiemai – dar karštas morkas dedu į sterilizuotus stiklainius, sandariai užsuku ir palieku vėsti.
Šitaip paruoštos korėjietiškos morkos puikiai išsilaiko visą žiemą – jų nereikia virti ar sterilizuoti papildomai. Skonis išlieka aštrus, bet subalansuotas, o morkos – traškios ir kvapnios.
Laikymas ir panaudojimas
Kai stiklainiai jau sustatyti ant stalo, visada apima ramybės jausmas – žinau, kad žiemą užteks tik atsukti dangtelį, ir virtuvėje vėl pakvips česnaku, kalendra bei vasaros šviesa. Korėjietiškas morkas laikau rūsyje arba vėsioje spintoje, kur nėra tiesioginių saulės spindulių. Tinkamai uždaryti stiklainiai išsilaiko net iki 8–10 mėnesių, neprarasdami nei spalvos, nei kvapo. Atidarius rekomenduoju sunaudoti per 5–7 dienas, laikant šaldytuve.
Paprastai morkas ruošiu dviem būdais: dalį laikau žiemai stiklainiuose, o dalį – šviežiai marinuoju šaldytuve. Pastarasis variantas puikiai tinka, kai norisi gaivos, o ne konservuoto skonio.
Šios korėjietiškos morkos puikiai dera prie silkės, keptos vištienos, šaltų mėsos užkandžių, o kartais tiesiog su virtomis bulvėmis ar riekute duonos. Jos atgaivina net paprasčiausią patiekalą – suteikia jam spalvos, kvapo ir šiek tiek egzotikos.
Iš visų žiemai ruošiamų užkandžių būtent šis receptas man brangiausias. Gal todėl, kad primena laikus, kai dar viskas buvo paprasta – kelios morkos, česnakas, šlakelis acto ir širdis, įdėta į kiekvieną stiklainį. Toks patiekalas – tai ne tik maistas, bet ir prisiminimas apie šeimos šilumą bei rūpestį.
