Pamenu, kaip kaime rudenį virtuvėje tvyrodavo nepakartojamas kvapas – obuoliai, cukrus ir šiluma iš krosnies. Močiutė visada sakydavo: „Obuolių džemas – kaip sauja saulės stiklainyje, kad žiemą būtų saldžiau gyventi.“ Ir iš tiesų, šis saldus gardumynas buvo būtina atsarga: prie blynų, ant duonos riekės ar šaukštelis į arbatą. Jis ne tik pamalonindavo gomurį, bet ir primindavo praėjusio rudens derlių.
Šiandien obuolių džemą virti verta lygiai taip pat – jis pigus, natūralus ir visada suvaldomas per žiemą.
| Maistinė vertė (100 g) | |
|---|---|
| Kalorijos | ~ 180 kcal |
| Angliavandeniai | 47 g |
| Skaidulos | 1,5 g |
| Baltymai | 0,3 g |
| Riebalai | 0,1 g |
| Vitaminai | C, A, B grupės |
| Mineralai | Kalis, kalcis, magnis |
Reikalingi ingredientai
Obuolių džemas – paprastas, bet labai universalus receptas. Senoliai dažniausiai virė tik iš obuolių ir cukraus, tačiau kiekviena šeimininkė turėjo savo mažą paslaptį, kaip suteikti džemui ypatingo skonio.
Klasikinis variantas (apie 3 litrus džemo):
- 2 kg obuolių (saldžiarūgščių, pvz., „Antaninių“, „Pepinų“);
- 1 kg cukraus;
- 1 stiklinė vandens.
Skonio paįvairinimui galima pridėti:
- vienos citrinos sultis arba žievelę – suteiks gaivumo ir neleis obuoliams paruduoti;
- 1–2 arbatinius šaukštelius cinamono – rudeniškam aromatui;
- kelis gvazdikėlius ar trupinėlį vanilės – šventiniam prieskoniui;
- saują razinų ar džiovintų spanguolių – tekstūrai ir spalvai.
Močiutė visada sakydavo: „Įdėk širdies – ir džemas bus gardžiausias.“
Žingsnis po žingsnio gaminimo eiga
1. Obuolių paruošimas
Obuolius nuplauname, nulupame žieves (jei jos kietos), išimame sėklas. Supjaustome skiltelėmis ar kubeliais. Jei norisi švelnesnės konsistencijos, galima sutarkuoti.
2. Pirmasis virimas
Puode užviriname stiklinę vandens, suberiame paruoštus obuolius ir paverdame 10–15 minučių, kol jie suminkštėja.
3. Cukraus įmaišymas
Į karštą masę supilame cukrų, išmaišome. Toliau verdame ant silpnos ugnies, nuolat maišydami, kad neprisviltų. Masė po truputį tirštėja ir tamsėja.
4. Sutirštinimas
Džemą reikia virti apie 40–60 minučių, kol šaukštu pakėlus masė kris sunkiai, tarsi lašai, o ne skystis. Jei norisi visiškai vientisos tekstūros – masę galima pertrinti blenderiu.
5. Supilstymas į stiklainius
Sterilizuotus stiklainius pripildome karšto džemo, paliekant 1 cm tarpelį iki dangtelio. Sandariai užsukame. Močiutės dar užversdavo stiklainius „ant dangtelio“ ir užklodavo antklode, kad lėčiau atvėstų.
6. Laikymas
Laikome rūsyje arba tamsioje spintoje. Atidarius stiklainį, rekomenduojama suvartoti per kelias savaites.
Patarimai, kad obuolių džemas visada pavyktų
Senoliai turėjo savo paslaptis, o šiandien prie jų galime pridėti ir šiuolaikinių gudrybių. Jei laikysitės šių taisyklių – džemas bus tirštas, kvapnus ir ilgai išsilaikys.
- Obuolių veislės. Geriausiai tinka saldžiarūgščiai ir tvirtesni obuoliai (Antaniniai, Pepinai, Aportai). Jie suteikia ryškų skonį ir gerai tirštėja.
- Cukraus kiekis. Jei norite džemo laikyti visą žiemą, cukraus negailėkite – tai natūralus konservantas. Jei obuoliai labai saldūs, galima kiek sumažinti, bet per mažai cukraus sukels riziką, kad džemas rūgs ar pelys.
- Spalvos išsaugojimas. Kad obuoliai neparuduotų, įlašinkite citrinos sulčių.
- Tirštumas. Jei džemas per skystas – virkite ilgiau, bet ant silpnos ugnies, kad neprisviltų. Kai kurie naudoja natūralų obuolių pektiną, kad masė sutirštėtų greičiau.
- Sterilizacija. Stiklainiai turi būti nepriekaištingai švarūs – tai pagrindinė ilgai išsilaikančio džemo paslaptis.
- Prieskoniai. Cinamonas, gvazdikėliai ar vanilė suteiks ypatingo aromato, bet nepadauginkite – džemo skonis turi išlikti obuoliškas.
Kodėl verta virti obuolių džemą žiemai?
Obuolių džemas – tai daugiau nei saldus užtepas. Jis primena rudens derliaus kvapą, jaukią močiutės virtuvę ir šaltus žiemos vakarus, kai prie arbatos atsidarai stiklainį vasaros prisiminimų. Tokia atsarga ne tik džiugina skonį, bet ir sukuria šilumą namuose. O svarbiausia – džemą pagaminti gali kiekvienas, tereikia šiek tiek kantrybės ir kelių paprastų ingredientų.
