Morkos – viena svarbiausių daržovių mūsų racione. Jos vertinamos ne tik dėl skonio, bet ir dėl maistinės vertės: turtingos beta karotenu, skaidulomis, vitaminais C, K ir B grupės bei mineralais. Tačiau net ir kruopščiai užaugintas derlius gali greitai sugesti, jei morkos laikomos netinkamomis sąlygomis. Dėl drėgmės svyravimų, temperatūros klaidų ar netinkamo paruošimo morkos linkusios vysti, raukšlėtis ar pradėti pūti.
Kodėl svarbu tinkamai laikyti morkas?
- Vandens netekimas. Morkos sudarytos daugiau kaip iš 85 % vandens, todėl sausame ore jos greitai vysta, praranda traškumą ir skonį.
- Puvimo rizika. Per didelė drėgmė skatina grybelinių ir bakterinių ligų plitimą, todėl net kelios pažeistos morkos gali sugadinti visą dėžę.
- Temperatūros svyravimai. Laikant per šiltai morkos pradeda dygti ir netenka maistinių medžiagų, o per šaltai – pašąla, tampa minkštos ir praranda skonį.
- Kenkėjai ir ligos. Netinkamai paruoštos morkos laikymo metu tampa jautresnės kenkėjams bei bakterijoms, ypač jei sandėliuojamos kartu su kitomis daržovėmis.
- Maistinės vertės praradimas. Netinkamos sąlygos lemia vitaminų ir mineralų mažėjimą, todėl morkos praranda savo vertę iki pavasario.
Kaip paruošti morkas laikymui?
Derliaus nuėmimo laikas. Morkos ilgiausiai išsilaiko, jei skinamos pasiekusios techninę brandą, paprastai rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje, prieš stipresnes šalnas. Per anksti ištrauktos morkos laikosi trumpiau, o pernokę šakniavaisiai dažnai sutrūkinėja ir greičiau genda.
Atsargus iškasimas. Geriausia naudoti šakes arba kastuvą, kad nebūtų pažeista šakniavaisio oda. Net maži įbrėžimai tampa infekcijos vartais.
Lapų pašalinimas. Viršūnes reikia nupjauti arba nulupti iki pat galvos, nes per lapus morkos praranda daug drėgmės. Paliktos net trumpos viršūnėlės gali paskatinti dygimą.
Rūšiavimas. Ilgalaikiam sandėliavimui atrenkamos tik sveikos, nesuskilusios, be puvinio ar vabzdžių pažeidimų morkos. Mažesnės ar deformuotos suvartojamos pirmiausiai.
Prieš laikymą neplauti. Geriausia morkas laikyti su plonu sauso dirvožemio sluoksniu. Plautos morkos greičiau pūva, nebent jos būtų kruopščiai nusausintos.
Paruošimas sandėliavimui. Morkos dedamos į medines ar plastikines dėžes, dažnai sluoksniuojamos su sausomis pjuvenomis, smėliu ar durpėmis. Tokiu būdu palaikomas drėgmės balansas ir apsisaugoma nuo puvinio plitimo.
Kur ir kokiomis sąlygomis laikyti morkas žiemą?
Temperatūra. Morkoms tinkamiausia laikymo temperatūra yra 0…+2 °C. Tokiu režimu jos išlieka traškios ir nesudyla. Aukštesnėje nei +4 °C temperatūroje šakniavaisiai pradeda dygti, o esant minusinei – pašąla ir praranda skonį.
Oro drėgmė. Optimalus lygis – 90–95 %. Jei oras per sausas, morkos vysta ir raukšlėjasi, jei per drėgnas – ima pūti. Drėgmei palaikyti rūsyje galima padėti indą su vandeniu arba naudoti drėgną smėlį kaip užpildą tarp sluoksnių.
Patalpos. Geriausiai tinka rūsys ar šakniavaisių saugykla, kurioje palaikoma pastovi temperatūra ir drėgmė. Labai svarbu, kad patalpa būtų gerai vėdinama ir švari, be pelėsio ir stiprių kvapų.
Laikymo taros. Morkos sandėliuojamos medinėse arba plastikinėse dėžėse. Jas galima sluoksniuoti su smėliu, pjuvenomis arba durpėmis, kad išliktų tinkama drėgmė. Svarbu, kad vaisiai nesiliestų tiesiogiai tarpusavyje.
Papildomos priemonės. Siekiant prailginti išlaikymo laiką, kai kurie ūkininkai morkas kiekvieną atskirai suvynioja į popierių arba naudoja plastiko maišelius su mažomis skylutėmis – taip drėgmė pasiskirsto tolygiau.
Dažniausios klaidos laikant morkas žiemą
| Klaida | Kodėl pavojinga? |
|---|---|
| Morkos laikomos per šiltoje patalpoje | Pradeda dygti, praranda maistines medžiagas ir tampa netinkamos vartoti. |
| Per sausa aplinka | Šakniavaisiai vysta, raukšlėjasi ir praranda traškumą. |
| Per didelė drėgmė | Skatina puvinių ir pelėsių plitimą, gadina visą derlių. |
| Nerūšiuotas derlius | Pažeistos morkos užkrečia sveikas, todėl genda visa dėžė. |
| Morkos prieš laikymą plaunamos | Drėgmės perteklius pažeidžia apsauginį sluoksnį, todėl morkos greičiau pūva. |
| Nėra užpildo tarp sluoksnių | Morkos liesdamosi viena su kita greičiau pažeidžiamos ir genda. |
Skirtingi laikymo būdai
Skirtingi morkų laikymo būdai turi savų privalumų ir trūkumų, todėl svarbu pasirinkti tokį, kuris geriausiai atitinka turimas sąlygas.
Laikymas smėlyje. Tai vienas patikimiausių metodų. Morkos sluoksniuojamos dėžėse, apibarstant drėgnu, bet ne per šlapiu smėliu. Taip palaikomas tinkamas drėgmės balansas, morkos neišdžiūsta ir nepūva. Trūkumas – reikia daugiau darbo ruošiant dėžes ir papildomai vietos sandėlyje.
Laikymas pjuvenose. Sausos pjuvenos sugeria drėgmės perteklių, todėl morkos išlieka tvirtos. Tai ypač naudinga rūsiuose, kur drėgmė didesnė. Vis dėlto, jei pjuvenos per sausos, jos gali per daug „ištraukti“ drėgmę iš šakniavaisių, todėl reikia stebėti aplinką.
Laikymas durpėse. Durpės gerai sulaiko drėgmę ir sukuria stabilias sąlygas. Morkos išlieka sultingos, tačiau tokį metodą ne visada patogu taikyti – reikia turėti pakankamai durpių ir po laikymo jas tinkamai utilizuoti.
Laikymas popieriniuose maišuose. Paprastas būdas, tinkantis mažesniems kiekiams. Popierius sugeria drėgmės perteklių ir leidžia orui cirkuliuoti. Tačiau šis metodas mažiau patikimas ilgam laikymui – morkos dažniau džiūsta ir susiraukšlėja.
Laikymas plastikiniuose maišuose su skylutėmis. Tai modernus sprendimas, leidžiantis palaikyti drėgmę viduje ir kartu užtikrinantis oro cirkuliaciją. Tačiau jei skylučių per mažai arba rūsyje per šilta, morkos gali greitai pradėti pūti.
Laikymas tiesiog dėžėse be užpildo. Tai paprasčiausias, bet mažiausiai patikimas būdas. Morkos, liesdamosi tarpusavyje, greitai pažeidžiamos, o viena supuvusi šaknis sugadina visą sluoksnį. Šį būdą rekomenduojama taikyti tik trumpalaikiam laikymui.
