Šilauogių dauginimas: paprasti ir veiksmingi metodai

Aš pats, kai pirmą kartą pabandžiau padauginti šilauoges, nelabai tikėjau, kad man tai pavyks. Atrodė, kad tai gali daryti tik profesionalai su šiltnamiais, rūgščiais substratais ir šaknų hormonais. Bet iš tiesų – šilauogių dauginimas yra gana paprastas dalykas, jei žinai, ką darai. Tam nereikia jokios brangios įrangos – tik šiek tiek kantrybės ir supratimo, kokiu metu ir kokiu būdu tai daryti.

Šiame straipsnyje dalinuosi aiškiai – be perteklinių paaiškinimų – keturiais patikrintais dauginimo būdais, kurie man ar kitiems sodininkams pasiteisino. Papasakosiu, kuris metodas tinka tau, kokiu metų laiku geriausia tai daryti ir ko vengti, jei nori, kad jauni augalai prigytų greitai ir sveikai.

Dauginimas sumedėjusiais auginiais (žiemą)

Šis metodas – vienas patikimiausių, ypač jei turi daugiau nei vieną veislę ir nori jas dauginti be didelio streso tiek sau, tiek augalui.

Kada tai daryti?

Gruodis – vasaris. Auginiai imami ramybės periodu, kai šilauogės be lapų, o šaknys dar „nemiega per giliai“.

Kaip tai darau pats?

1. Pasirenku sveikus, 1 metų senumo ūglius – geriausiai tinka 20–25 cm ilgio šakelės, ne per plonos, bet ir ne sumedėję kaip pieštukai.
2. Nukerpu apatinę dalį įstrižai, o viršutinę – tiesiai (kad nesumaišyčiau, kur viršus).
3. Pašalinu lapų pumpurus apačioje – šaknys formuosis būtent tose vietose.
4. Mirkau į šaknų hormoną (jei turiu) – padeda greičiau įsišaknyti, bet nebūtina.
5. Sodinu į smėlio ir durpių mišinį, 2–3 auginiai į vieną vazonėlį, ir laistau.
6. Laikau +2–5 °C temperatūroje, pvz., nešildomame šiltnamyje ar garaže.

Kiek tai trunka?

Pirmieji šaknų ženklai – po 6–8 savaičių. Tačiau iškėlimui į lauką tinka tik gerai įsišakniję daigai – dažniausiai pavasario pabaigoje ar vasaros pradžioje.

Kada verta rinktis šį metodą?

• Jei turi daug ūglių po genėjimo – kam išmesti, jei gali padauginti?
• Jei nori didesnio kiekio vienodų daigų.
• Jei nori pasiruošti sodinukus iš anksto – ypač pavasariniam sodinimui.

Dauginimas žaliais (pusiau sumedėjusiais) auginiais (vasarą)

Šis būdas dažnai laikomas greitesniu, bet reikalauja daugiau priežiūros. Vasarą šilauogės aktyviai auga, todėl auginiai gali gana greitai įsišaknyti – jei tik sąlygos tinkamos.

Kada geriausias metas?

Liepos pradžia – rugpjūčio vidurys. Tai metas, kai ūgliai jau šiek tiek sumedėję, bet dar elastingi. Jei lenkdamas jauti pasipriešinimą, bet šakelė dar nelūžta – laikas tinkamas.

Kaip tai darau žingsnis po žingsnio?

1. Pasirenku sveikus, šviežius ūglius – apie 10–15 cm ilgio, be žiedų ar vaisių.
2. Nupjaunu po lapų pora, palieku 2 viršutinius lapus (kartais juos patrumpinu per pusę – mažiau garavimo).
3. Apatinę dalį panardinu į šaknų formavimo miltelius – padeda pagreitinti procesą.
4. Sodinu į durpių ir perlito (arba smėlio) mišinį – labai svarbu, kad būtų puru ir neperšlaptų.
5. Uždengiu plastiko kupolu arba permatomu maišeliu – suformuoju mini šiltnamį.
6. Pastatau šviesioje, bet ne saulėtoje vietoje – pavyzdžiui, ant palangės ar po medžiu lauke.

Ką stebėti?

• Lapai neturi vysti. Jei vysta – per karšta arba per mažai drėgmės.
• Pelyti neturi. Reikia vėdinti bent kartą per dieną.

Kada persodinti?

Po 3–5 savaičių dažniausiai jau būna šaknų. Tada pamažu atpratinu nuo drėgmės – nuimu kupolą, bet laistau dažniau. Tik gerai įsišakniję daigai gali būti sodinami į nuolatinę vietą.

Kada verta rinktis šį metodą?

• Jei nenori laukti žiemos.
• Jei turi kelis stiprius augalus, kuriuos gali patrumpinti.
• Jei nori greitesnių rezultatų – žali auginiai gali prigyti vos per mėnesį.

Dauginimas atlankomis (natūralus būdas be streso)

Atlankos – tai vienas natūraliausių ir mažiausiai rizikingų šilauogių dauginimo būdų. Jis dažnai naudojamas senesniems krūmams, kurių ūgliai ilgi, elastingi ir lengvai pasiekia žemę.

Kada tai daryti?

Geriausias metas – pavasario pabaiga arba vasaros pradžia. Svarbu, kad žemė būtų jau šilta, bet pats ūglis – dar aktyviai augantis.

Kaip tai veikia?

1. Pasirenku ilgą šoninį ūglį, kuris lengvai pasilenkia iki žemės.
2. Nupjaunu žievę ar šiek tiek įrėžiu tą vietą, kurią tiesiu prie dirvos – tai skatina šaknų formavimąsi.
3. Prilenkiu ūglį prie žemės ir užkasu jį 5–7 cm gylyje. Viršūnę palieku kyšančią (turi augti į viršų).
4. Tą vietą tvirtinu kabėmis ar akmeniu, kad atlanka nesislinktų.
5. Laistau reguliariai, kad aplink esanti žemė būtų nuolat drėgna.

Kiek tai užtrunka?

Dažniausiai šaknys susiformuoja per 2–3 mėnesius, bet kartais reikia palaukti iki rudens. Tada jau galima atskirti naują augalą nuo pagrindinio krūmo.

Pliusai

• Minimalus stresas tiek augalui, tiek sodintojui.
• Nereikia specialių priemonių – užtenka kastuvo ir truputį vietos.
• Didelė tikimybė, kad prigis, nes ūglis vis dar maitinasi iš motininio krūmo.

Minusai

• Užima daugiau laiko nei auginiai.
• Ne kiekvienas krūmas turi tokius ūglius, kuriuos galima prilenkti.
• Jei prilenkimas per ankstyvas – galima pažeisti ūglį, o jei per vėlyvas – šaknys gali nespėti susiformuoti.

Krūmo dalijimas – greičiausias būdas padauginti šilauoges

Šis metodas ne tik padeda padauginti šilauoges, bet ir atnaujina seną, išsiplėtusį krūmą, suteikdamas jam naują kvėpavimą. Jis ypač aktualus, jei šilauogė pradeda silpnai derėti, turi daug sumedėjusių, seniems augalams būdingų šakų.

Kada galima dalinti šilauogių krūmą?

Rudenį (rugsėjo–spalio pradžioje) – kai vegetacija jau baigiasi, bet žemė dar šilta.
Arba anksti pavasarį – prieš sprogstant pumpurams.

Svarbiausia – vengti dalijimo žydėjimo metu ar karštą vasaros dieną.

Kaip tai padaryti?

<ol> <li><strong>Iškasu visą krūmą</strong> – stengiuosi kuo mažiau pažeisti šaknų sistemą. Jei krūmas labai didelis, iš anksto palaistau, kad būtų lengviau kasti.</li> <li><strong>Nuplaunu arba rankomis pašalinu žemes nuo šaknų</strong>, kad aiškiai matyčiau, kur natūraliai atsiskiria kelios „ataugos“.</li> <li><strong>Atskiriu krūmą į 2–3 dalis</strong> – svarbu, kad kiekviena dalis turėtų bent 2–3 sveikus ūglius ir pakankamai šaknų.</li> <li><strong>Pasodinu iš karto</strong> į paruoštą vietą (arba vazoną), patrumpinu dalį šaknų ir stiebų – tai padeda lengviau prigyti.</li> <li><strong>Laistau gausiai</strong> ir mulčiuoju, kad išlaikyčiau drėgmę bei apsaugočiau nuo streso.</li> </ol>

Kada verta taikyti šį metodą?

• Kai šilauogė jau senesnė nei 5–6 metų.
• Jei krūmas išsikerojęs ir mažiau dera.
• Kai norisi greito rezultato – padalintas krūmas derės greičiau nei augalas iš ūglio ar atlankos.

Kuris šilauogių dauginimo būdas geriausias? Palyginimo lentelė

Dažniausiai užduodami klausimai apie šilauogių dauginimą