Kai prieš keletą metų nusprendžiau apsodinti sklypo ribą tujų eilute, iš pradžių viskas atrodė paprasta – nusiperku daigų, pasodinu tiesiai palei tvorą ir turiu ramią, žalią užuovėją nuo kaimyno kiemo. Bet po poros mėnesių, kai kaimynas ėmė burbėti, kad „žaluma lenda į jo pusę“ ir „užstos šviesą pomidorams“, supratau, kad padariau vieną iš tų klasikinių klaidų – nepasidomėjau nei atstumais, nei pačia veisle.
Tujos atrodo nekaltas augalas – lėtas, vertikalus, be invazinių šaknų. Bet jos auga, platėja, meta šešėlį, o jei dar niekas jų nekarpo – per kelerius metus gali tapti rimtu ginčo objektu tarp kaimynų. Ir jei tokioje situacijoje nėra aiškumo, kas teisus – tenka ieškoti atsakymų seniūnijose, statybų reglamentuose ar net pas teisininkus.
Su laiku išsiaiškinau, kokie yra realūs sodinimo atstumai, kas priklauso nuo rūšies, o kur prasideda tiesiog kaimyniškas supratingumas. Dabar jau nebesodinu nieko be matavimo ruletės, ir visada apskaičiuoju – o kas bus po penkerių metų? Ar neperžengs žaluma ribos?
Ką sako taisyklės ir įstatymai
Pirmas dalykas, kurį padariau po konflikto su kaimynu – nuėjau į seniūniją. Norėjau aiškaus atsakymo: kiek metrų nuo ribos galima sodinti tujas, kad nebūtų bėdų? Ir čia mane nustebino – konkretaus skaičiaus, kurio privaloma laikytis visais atvejais, niekas taip ir nepateikė. Bet išsiaiškinau kelis svarbius dalykus.
Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, privačių valdų želdinių sodinimo tvarka griežtai nereglamentuojama, nebent tai būtų pavojingi ar dideli medžiai. Tačiau kai kuriose savivaldybėse ar bendruomenėse galioja vietinės taisyklės arba rekomendacijos, kurios numato, kaip toli nuo sklypo ribos turėtų būti sodinami aukšti augalai ar gyvatvorės.
Seniūnijoje man pasakė, kad remtis galima Bendrosiomis želdynų projektavimo taisyklėmis, kuriose rekomenduojama:
- Aukšti medžiai (virš 5 m) – bent 3 m nuo sklypo ribos
- Krūmai ir gyvatvorės – ne arčiau kaip 1 m
- Jei augalai bus karpomi – galima sodinti arčiau, net iki 0,5 m, jeigu neperžengs ribos
Kai pasiteiravau, ar tai privaloma – atsakymas buvo toks: tai rekomendacijos, bet jei kaimynas pateikia pretenziją ir kreipiasi, tarkime, į seniūniją ar inspekciją, tai joms dažnai remiamasi sprendžiant konfliktus.
Taip pat išgirdau patarimą – jei planuoju tujų gyvatvorę arti sklypo ribos, pravartu turėti raštišką kaimyno sutikimą. Tai nėra būtina, bet gali labai praversti, jei kada nors konfliktas perauga į oficialų skundą.
Galiausiai dar patikrinu savivaldybės svetainę – kai kurios (pvz. Vilniaus ar Kauno rajonų) yra netgi pateikusios sodinimo schemų rekomendacijas. Tad visada verta pasitikslinti ten, kur sodinate.
Skirtingos tujų rūšys – skirtingi atstumai
Iš pradžių galvojau, kad visos tujos auga panašiai – žalia, siaura, aukšta. Bet kai pasodinau kelias ‘Brabant’ ir šalia jų po metų – ‘Smaragd’, skirtumas pasimatė labai greitai. Veislė daro milžinišką įtaką tam, kokio atstumo reikia laikytis nuo kaimyno sklypo.
‘Brabant’ – greitaaugė ir plati
Šią veislę sodinau pirmą – jos nebrangios, tankiai auga, o per kelis metus jau formuojasi nepralaužiama žalia siena. Tačiau net jei sodini kas 60 cm, po 3–4 metų jos susilieja į tankų, platų masyvą. Būtent su ‘Brabant’ ir turėjau bėdų: per 4 metus jų lajos išlindo už ribos, o apatiniai šakų galai pradėjo lįsti į kaimyno pusę.
Dabar žinau: ‘Brabant’ reikia sodinti bent 0,8–1 m nuo ribos, ypač jei neplanuoji jų karpyti labai griežtai. Jos plečiasi į plotį net labiau nei į aukštį.
‘Smaragd’ – siaura ir vertikali
Kai po metų šalia pasodinau ‘Smaragd’, iškart supratau – šitos veislės elgiasi visiškai kitaip. Jos auga lygiai į viršų, o per 5 metus vos keli centimetrai išėjo į šoną. Net ir be karpymo jos lieka kompaktiškos.
Dėl to ‘Smaragd’ dabar renkuosi sodinti 0,5–0,6 m nuo ribos. Jei jas dar šiek tiek formuoji – jos niekada neperžengs kaimyninės teritorijos, o žalia siena atrodo tvarkingai.
Laukinės ar sėjinės tujos – neprognozuojamas variantas
Vienas draugas sode pasisodino ne veislines, o sėklomis augintas tujas – kažkur rado pigių daigų. Per 6 metus jos tapo tikra laukinė siena – šakos einančios į visas puses, forma kreiva, viršūnės net ne tiesios. Sako, „net genėdamas nežinau, kur jos suks“. Tokias sodinčiau tik toliau nei 1 m nuo ribos, o dar geriau – toliau nuo tvoros apskritai.
Ar karpysi – tai lemia viską
Dar vienas svarbus faktorius: ar planuoji gyvatvorę formuoti. Jei taip – gali sodinti arčiau, net 0,4–0,5 m nuo ribos. Bet jei tikiesi „palikti savaime“ – atstumą verta dvigubinti. Vienu metu tingėjau karpyti dviem metams – ‘Brabant’ per tą laiką taip išsiplėtė, kad net žoliapjovė sunkiai pralindo tarp jų ir tvoros.
Atstumų rekomendacijos pagal situaciją
Ne visur tas pats atstumas tinka – vienoks jis, kai turi platų sklypą ir jokių kaimynų šalia, o visai kitoks – kai riba eina tiesiai palei tvorą, o už jos vos keli žingsniai iki kito daržo. Man teko turėti abu variantus – viename gale sklypo pasodinau tujas plačiai, kitame – teko improvizuoti ir laikytis minimalių atstumų.
1. Nuo sklypo ribos, kai yra tvora
Jei tvora jau stovi, o nori šalia jos sodinti gyvatvorę, reikia įvertinti dvi kryptis – ar tvorą prižiūrėsi iš savo pusės, ar ji liks prie pat tujų.
- Tujos karpomos, veislė ‘Smaragd’ – atstumas gali būti ~50 cm nuo tvoros.
- Tujos nekarpomos, veislė ‘Brabant’ – bent 1 m nuo tvoros, geriau – 1,2 m.
- Jei planuoji prižiūrėti tujas iš abiejų pusių, palik bent 0,6 m tarpelį nuo tvoros, kad galėtum praeiti su žirklėmis ar žoliapjove.
2. Kai tvora dar nestovi, bet riba aiški
Vieną eilę tujų sodinau dar prieš montuojant tvorą. Specialiai paslinkau sodinimo liniją 1 m į sklypo gilumą, kad liktų vietos tiek tvorai, tiek prižiūrėjimui. Kai tvora iškilo, jau buvo aišku, kad tujos nebus „prilipusios“ ir nevers manęs prašyti kaimyno leidimo jų apkarpyti iš kitos pusės.
Tokiu atveju rekomenduoju:
- ‘Smaragd’ – sodinti 0,7–1 m nuo būsimos tvoros vietos
- ‘Brabant’ – 1,2–1,5 m, jei vietos leidžia
3. Prie važiuojamo kelio ar servituto
Tujos prie keliuko – jautri tema. Jei jos užstos matomumą ar ims augti į važiuojamąją dalį, vėliau gali tekti šalinti. Taip buvo mano kaimynui – seniūnija liepė pašalinti dvi tujas, nes jos buvo arčiau nei 1 m nuo viešo pravažiavimo.
Rekomenduoju:
- Palikti bent 1,5 m tarpą nuo kelio krašto, jei tai viešas pravažiavimas
- Servitutams – pasitikrinti su registrų centru ar kaimynu, kiek konkrečiai priklauso pravažiavimui
4. Jei sklypas siauras – ką daryti?
Turėjau atvejį, kai atstumo „pagal taisykles“ tiesiog fiziškai nebuvo – sklypas siauras, o kaimynas iš kitos pusės sodina jau prie pat ribos. Tokiu atveju:
- Rinkausi ‘Smaragd’, sodinau 0,5 m nuo ribos, bet paslinkau kiekvieną antrą tują į vidų, kad jos neaugtų tiesiai linijoje
- Karpau labai reguliariai, ir leidžiu šonams augti tik į mano pusę
Tai kompromisas tarp estetikos ir kaimyninių santykių – reikia iš karto galvoti, kaip išvengti „peraugimo į konfliktą“.
Seniūnijoje man patarė – raštiškas susitarimas (kad ir paprasta laisvos formos pažyma) gali būti puiki apsauga, jei po kelerių metų kaimynas pradės keisti nuomonę.
Ką sako praktika – ar tikrai reikia?
Pasidalinsiu vienu konkrečiu atveju: pažįstamas pasisodino tujas 40 cm nuo ribos. Pradžioje viskas buvo gražu – jauni daigai, kaimynas nė nepyptelėjo. Bet po ketverių metų, kai tujos pradėjo lysti pro tvorą ir mesti šešėlį ant šiltnamio – iškilo pretenzija.
Kaimynas parašė raštą į seniūniją, tada atvažiavo apžiūra. Galiausiai draugas buvo priverstas tujas apkarpyti ir sumažinti jų aukštį, nes kaimynas nepritarė jų formai ir aukščiui.
Būtų buvęs raštiškas sutikimas – spręsti būtų nebuvę ką.
Kaip elgiuosi dabar?
Dabar visada darau taip:
- Jei sodinu arčiau nei 1 m – nuvažiuoju pas kaimyną ir atvirai pasikalbu
- Jei matau, kad žmogus geranoriškas – prašau parašo ant lapelio, kuriame pažymėtas sodinimo atstumas ir susitarimas dėl priežiūros
- Jei žmogus skeptiškas – tiesiog paslenku tujas toliau nuo ribos, net jei paaukosiu kelis kvadratinius metrus
Šis požiūris iki šiol pasiteisino – turiu ramybę, o tujos auga sau be pretenzijų.
Gyvatvorė ir saulė – ar užstos šviesą kaimynui?
Kai prieš kelis metus viena tujų eilė mano sklype pradėjo augti aukštyn, net nesusimąsčiau, kad jos gali mesti šešėlį į kaimyno šiltnamį. Bet vasaros viduryje atėjo jis su gana griežtu veidu ir pasakė: „Tavo tujos 17 val. užstoja man pomidorus. Uogos nustojo nokti.“ Iš pradžių galvojau – perdeda. Bet pažiūrėjau vakare, ir išties – šešėlis krenta tiesiai per ribą.
Ar šešėlis – tai teisėtas skundas?
Teisiškai šešėlis nėra aiškiai reglamentuotas – nėra tokio įstatymo, kuris nurodytų, kiek saulės turi pasiekti kaimyno daržą. Bet jei dėl tavo želdinių ženkliai nukenčia kaimyno naudojimosi sklypu sąlygos, jis gali kreiptis į seniūniją ar net teismą, remdamasis Civilinio kodekso nuostatomis apie kaimyninių santykių paisymą.
Tad formaliai šešėlis gali tapti konflikto priežastimi, ypač jei:
- Jis krenta didžiąją dienos dalį
- Užstoja šiltnamį, daržą ar aktyviai naudojamą zoną
- Tujos auga labai arti ribos, be priežiūros
Ką dariau savo atveju?
Kai pastebėjau, kad problema reali – sutrumpinau aukščiausias tujas 40 cm. Taip pat pradėjau jas karpyti ne tik viršūnėje, bet ir šonuose, kad per mažiau užimtų plotą. Po metų problema išsisprendė, nes augalai tapo siauresni, o kaimynas pats pasakė – „dabar gerai“.
Nuo to laiko visada žiūriu, kur krenta pavakario šešėlis, kai planuoju sodinti tujas ar kitus aukštus augalus. Saulės kryptis daro skirtumą – jei tujos vakarinėje pusėje, šešėlis kris į kaimyno kiemą pačiu jautriausiu metu.
Kaip išvengti nesusipratimų?
- Pasižiūrėk, kokia saulės kryptis – jei planuoji sodinti pietinėje ar vakarinėje ribos pusėje, palik didesnį atstumą.
- Jei gyvatvorė bus aukšta – numatyk jos karpymo tvarkaraštį, ir apie tai pasakyk kaimynui.
- Jei jau augina pomidorus ar braškes – geriau rinktis siauresnes tujų formas, pvz. ‘Smaragd’, ir sodinti toliau.
Mano praktinis sprendimas
Po kelių bandymų, kelių ginčų ir keliasdešimties išnagrinėtų atvejų, dabar tujas sodinu tik labai aiškiai apskaičiavęs viską iš anksto. Net jei tai tik „gyvatvorė nuo vėjo“ – vis tiek žiūriu, kur saulė, koks kaimynas, kokia veislė ir kiek aš pats noriu jos prižiūrėti. Štai mano realus pavyzdys, kaip tvarkausi dabar.
Rytinė sklypo pusė – ‘Smaragd’ su atsitraukimu
Šioje pusėje ribojamės su kaimynu, kuris augina gėles ir daržoves. Su juo nuo pat pradžių susitarėme draugiškai. Aš pasirinkau ‘Smaragd’, nes jos siauresnės, o dar ir tvarkingesnės be didelio darbo. Pasodinau jas:
- 0,6 m nuo ribos
- Kas 0,8 m viena nuo kitos
- Pirmais metais leidau laisvai augti, o nuo trečių – pradėjau karpyti viršūnes ir šonus
Kaimynas patenkintas – šešėlio beveik nėra, tvarka graži, o ir man lengva ją palaikyti.
Vakarinė pusė – ‘Brabant’ per toli sodinti nebegalėčiau
Kitoje sklypo pusėje, kur vietos mažiau, kadaise buvau pasodinęs ‘Brabant’ vos 0,7 m nuo ribos. Dabar jos jau 2,5 m aukščio, ir tenka ne tik genėti, bet ir stabdyti jų išsiplėtimą šonuose. Vieną jau teko šalinti – kaimynas pradėjo skųstis, kad „gyvatvorė užgožė visą regėjimą“.
Išmokta pamoka: greitai augančioms veislėms reikia daugiau vietos arba dažnos priežiūros, kitaip vis tiek teks arba pjauti, arba aiškintis.
Ką dabar visada darau?
- Visus sodinimo atstumus matuoju ruletėmis, žymiu kuoleliais
- Jei kyla abejonių – kalbuosi su kaimynu iš anksto
- Jeigu planuoju aukštesnę, mažiau karpomą gyvatvorę – sodinu bent 1 m nuo ribos
- Tvarkaraštis: karpau pavasarį prieš vegetaciją ir dar kartą liepą
Toks aiškumas padeda išvengti ir konfliktų, ir peraugusių tujų, kurių paskui nenorėsi nei kirsti, nei ginčytis dėl jų.
