Sundavilė (Sundaville) – tai tropinis, vijoklinis augalas, kuris pastaraisiais metais tapo itin populiarus balkonų, terasų ir oranžerijų puošmena. Jos blizgūs, tamsiai žali lapai ir ryškūs, trimitų formos žiedai atrodo įspūdingai tiek vazonuose, tiek kabamuose loveliuose. Tačiau ne vienam augintojui pažįstama situacija: sundavilė sveika, žaliuoja, bet… nežydi.
Tai labai dažna problema, su kuria susiduria ir pradedantieji, ir patyrę gėlininkai. Augalas gali augti sparčiai, leisti naujus ūglius, bet žiedų – nė kvapo. Kodėl taip nutinka? Ir ką daryti, kad sundavilė vis dėlto žydėtų nuo vasaros pradžios iki pat rudens?
Šiame straipsnyje pasidalinsiu pagrindinėmis priežastimis, kodėl sundavilė nežydi, paaiškinsiu, kaip jas atpažinti ir ištaisyti, bei pateiksiu asmeninių pastebėjimų, kas tikrai pasiteisino praktikoje.
Dažniausios priežastys, kodėl sundavilė nežydi
Nepakankamai šviesos
Sundavilė – tai šviesą mylintis augalas. Ji žydi tik tada, kai gauna pakankamai tiesioginių saulės spindulių. Jei augalas laikomas pavėsyje, net šiltoje vietoje, jis greičiausiai leis tik lapus. Tam, kad pradėtų formuoti žiedus, sundavilei reikia bent 5–6 valandų tiesioginės šviesos per dieną. Balkonas ar terasa, esantys šiaurinėje pusėje, dažnai būna per tamsūs.
Ypač svarbu atkreipti dėmesį į šviesos kiekį debesuotomis dienomis arba kai augalas stovi po stogeliu – net nedidelis šviesos trūkumas gali sustabdyti žiedų formavimąsi.
Per daug azoto trąšose
Jeigu sundavilė veši, leidžia ilgus, tamsiai žalius ūglius, bet nežydi – labai tikėtina, kad ji gauna per daug azoto. Azotas skatina lapų augimą, tačiau slopina žiedų formavimąsi.
Trąšų pakuotėse ieškokite sudėties, kurioje mažiau N (azoto) ir daugiau P (fosforo) bei K (kalio). Geriausia rinktis trąšas su subalansuota formule arba skirtas žydintiems augalams, pvz., 10-30-20 ar 15-30-15.
Per didelis vazonas arba per dažnas persodinimas
Nors atrodo, kad augalui reikia kuo daugiau vietos šaknims, iš tikrųjų per erdvus vazonas gali paskatinti šaknų augimą, o ne žiedų formavimąsi. Sundavilė pirmiausia užsiima „šaknų darbu“, kol prisitaiko prie vazono dydžio. Tik vėliau pereina prie žydėjimo.
Jeigu pastebi, kad augalas puikiai auga, bet nežydi – įvertink, ar nebuvo persodintas neseniai, ar vazonas nėra per didelis. Kartais mažesnis indas – geresnis pasirinkimas žydėjimui skatinti.
Nereguliarus laistymas arba perlaistymas
Perlaistymas ar nereguliarus laistymas sukelia augalui stresą, o tai tiesiogiai veikia žiedų formavimąsi. Sundavilė mėgsta šiek tiek pradžiūti tarp laistymų – dirva turėtų būti drėgna, bet ne šlapia.
Jei augalas nuolat stovi šlapioje žemėje, jo šaknys pradeda dūsti, o tai stabdo ne tik žydėjimą, bet ir visą augimą. Kita vertus, jei pernelyg išdžiūsta – taip pat kyla stresas ir sustabdomas pumpurų formavimas.
Per mažai šilumos
Sundavilė – kilusi iš tropikų, todėl net ir esant gausiam apšvietimui, ji nežydės, jei naktimis per šalta. Žiedų formavimui reikia pastovios, šiltos temperatūros – idealiausia 18–25 °C. Vėsiais vakarais ar naktimis (ypač pavasarį) augalas gali augti, bet „nesiryžti“ žydėti.
Jei augalas laikomas ant skersvėjo, prie plytų sienos ar pavėsyje – temperatūrų svyravimai gali būti viena iš priežasčių, kodėl žiedų nematyti.
Asmeninė patirtis ir patarimai
Kai pirmą kartą pasodinau sundavilę kabamame vazone rytinėje terasoje, ji augo žaliai ir vešliai, bet praėjo beveik du mėnesiai – nei vieno žiedo. Tada supratau, kad problema slypi dviem dalykuose: pirma – pavėsis po stogeliu, antra – netinkamos trąšos.
Perkėliau vazoną į saulėtą pietinę pusę ir pradėjau naudoti trąšas su didesniu fosforo kiekiu. Per dvi savaites augalas sukrovė pirmuosius žiedinius pumpurus, o liepos viduryje jau žydėjo gausiai.
Taip pat pastebėjau, kad laistymas ryte, o ne vakare, sumažina dirvos užmirkimo riziką ir gerina šaknų veiklą. O po kiekvieno trąšų laistymo – bent kartą savaitėje perplaunu vazoną grynu vandeniu, kad nepertręščiau.
Kaip paskatinti sundavilės žydėjimą?
Sundavilės žiedai yra nuostabiai išraiškingi, bet jų reikia šiek tiek „paskatinti“ – ypač jei augalas patenka į per mažai apšviestą, per trąšų gausą ar netinkamai prižiūrimą aplinką. Jei laikaisi šių žingsnių – žydėjimas ne tik prasidės, bet ir truks ilgai.
1. Saulės šviesos optimizavimas
Pirmas žingsnis – patikrink, ar augalas gauna pakankamai tiesioginės saulės. Geriausiai sundavilė žydi saulėtoje, pietinėje pusėje, kur gauna bent 5–6 valandas šviesos per dieną. Jei to nėra – verta perkelti vazoną ar augalą ant ratukų, kad jis gautų daugiau šviesos bent dalį dienos.
2. Trąšų koregavimas
Rinkis trąšas, kuriose yra mažai azoto (N), bet daugiau fosforo (P) ir kalio (K). Geriausiai pasiteisino formulės, tokios kaip 10-30-20 arba 15-30-15. Tręšti reikia reguliariai – kas 7–10 dienų, bet neperdozuojant.
Svarbu: jei anksčiau naudojai universalias trąšas (pvz., 20-20-20), verta nutraukti jų naudojimą bent savaitei, prieš pereinant prie žydėjimui skirtų.
3. Laistymo režimo sureguliavimas
Sundavilės nemėgsta stovėti šlapioje žemėje. Geriausia – laistyti tik tada, kai viršutinis dirvos sluoksnis pradžiūsta. Kartais net trumpas dirvos pradžiūvimo laikotarpis (be visiško išdžiūvimo) paskatina augalą „ginti“ žiedus.
Laistyti rekomenduoju rytais, kad iki vakaro vandens perteklius spėtų išgaruoti.
4. Genėjimas – saikingas, bet tikslinis
Jei sundavilė išleidžia ilgus ūglius, bet neformuoja pumpurų, galima patrumpinti šoninius stiebus. Genėjimas stimuliuoja naujų ūglių augimą, o ant jų dažniausiai ir susiformuoja žiediniai pumpurai. Vasaros viduryje galima patrumpinti ilgesnius, neproduktyvius ūglius 5–10 cm.
Genėjimo metu stenkis palikti bent vieną–dvi lapų poras ant kiekvieno ūglio – iš ten gali augti šakelės su žiedais.
5. Streso sukėlimas – kartais naudinga
Tai ne visada rekomenduojama, bet kai kurie augalai (įskaitant sundaviles) reaguoja į nedidelį stresą – pavyzdžiui, trumpą laiką sumažinus laistymą ar padidinus saulės šviesos kiekį. Tokiu būdu augalas tarsi „mobilizuojasi“ ir pradeda formuoti žiedus kaip išlikimo reakciją.
Žinoma, svarbu nepersistengti – per didelis stresas gali stabdyti visą augimą.
