Ūkininkavimas užkoduotas šeimos genuose

Varnių seniūnijos Girmantiškės kaime ūkininkauja darbšti Viršilų šeima. Jau ne pirma karta čia pluša, nes, pasak Stefanijos Viršilienės, šiai giminei ūkininkavimas „eina per kraujagysles“.

Tremties atgarsiai

Girmantiškė – Stefanijos sutuoktinio Petro Viršilo gimtasis kaimas. Jau jo senelis buvo stiprus ūkininkas. Bet ne iš karto. Dar prieškariu, norėdamas tvirčiau atsistoti ant kojų, buvo išvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas ir žemei įsigyti dolerį prie dolerio dėjo, sunkiai dirbdamas anglių kasyklose. Sugrįžęs į gimtinę, 100 hektarų nusipirko ir tikėjo, jog ne tik jis, bet ir vaikai bus savo gyvenimo šeimininkai. Keitėsi laikai. Atėjo sovietinė okupacija. Senelis jau buvo iškeliavęs Anapilin, bet skaudi tremties rykštė palietė jo vaikus. Krasnojarsko krašte buvo lemta gyvenimą išvysti ir Petrui. „Tremtyje prisimenu nepriteklių ir derlingas Krasnojarsko žemes, o pargrįžau į Lietuvą, būdamas septynerių metų“, – nuklydo į prisiminimus šeimininkas.

Laimi atkakliausieji

Sukūrę šeimą, Stefanija ir Petras, gyveno ir darbavosi Telšiuose: žmona – „Masčio“ fabrike, o vyras – prie statybų. „Tik po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo parvykome į Girmantiškę ir, atsiėmę senelių ir tėvų žemę, 1992 metais pradėjome savarankiškai ūkininkauti“, – pasakojo šeimininkai.

Dabar nelengvą ūkininkavimo pradžią mena sodyboje likusi senutėlė trobelė, kurioje prieš 25-erius metus ir glaudėsi sutuoktiniai. Visas turtas buvo kelios karvutės, o prie sodybos nė kelias nevedė. Tuometis Varnių seniūnas Juozas Rupulis tik galvą kraipė ir stebėjosi pasiryžusių tokiomis apgailėtinomis sąlygomis pradėti ūkininkauti buvusių miestiečių užsispyrimu ir atkaklumu.

Gyvenimas parodė, kad kaip tik laimi atkakliausieji ir pasiryžę siekti savo numatytų tikslų ir planų. Šeima ne tik pati pasiaukojančiai dirbo, bet ir dalyvavo europinėse paramos programose. Stiprėjo žemės ūkio technikos bazė, plėtėsi pienininkystės ūkis, iškilo erdvus ir jaukus gyvenamasis namas.

Viršilai sulaukė keturių atžalų, o džiugiausia, kad dauguma iš jų ir dabar galima pasiremti, kai kas ir savarankiškai ūkininkauja.

Jaunimas ima vairą į savo rankas

Prieš devynerius metus tėvų ūkį į savo rankas perėmė sūnus Petras, tapęs jaunuoju ūkininku, tačiau po senovei darbuojasi visa šeima. Ne tik jo tėvai, bet ir brolis Arvydas. Tėvų pėdomis keliaujantis Petras spėja ne tik ūkyje sumaniai darbus rikiuoti, bet dar darbuojasi „Kauno grūduose“. Dirba ir bendrauja su tokių pat pienininkystės ūkių šeimininkais, kurie yra net ne klientai, bet labiau kolegos. Su jais Petras mielai pasidalina savo patirtimi ir žiniomis, o dažnu atveju tų žinių ir iš pačių ūkininkų pasisemia. Gražūs santykiai ir gerosios patirties mainai – vienas labiausiai įkvepiančių aspektų Petro darbe.

Petras Viršila KG
Petras Viršila visada nori padėti ūkininkams ir ieško ekonomiškiausių sprendimų.

Jaunasis ūkininkas įsitikinęs, jog pieno ūkių šeimininkai labiau turėtų investuoti į pievų ir ganyklų priežiūrą ir atnaujinimą, kad gyvuliai gautų kuo daugiau maistingesnio žolinio pašaro. Reikia gerai pagalvoti, ar verta sėti grūdus ir juos vėliau naudoti pašarų gamybai. Keletas pastarųjų vasarų rodo, kad geriau tuos plotus išnaudoti žolinių pašarų auginimui, nes dėl drėgmės stygiaus ir kaitros ne visi ūkininkai pakankamai turi pasiruošę žolinių pašarų. Auginant grūdines kultūras, vertėtų jas parduoti, o ne ruošti pašarams, nes tai nelabai apsimoka, be to, ne visuomet užtikrinta ir jų paruošimo kokybė. Geriau jau pirkti kombinuotuosius pašarus, kurie yra garantuotos kokybės. Tada ir pieno kokybiniai rodikliai bus geri. Diskutuodamas su ūkininkais Petras visada nori jiems padėti ir ieško ekonomiškiausių sprendimų. Skaičiuojant pašarų savikainas, tenka prieiti prie išvados, kad gamintis pašarų pačiam neverta, nes sutaupyti nepavyks. Laikas bus sugaištas, o dar ir kokybės nepavyks užtikrinti tokios, kokią gali pasiūlyti profesionalus kombinuotųjų pašarų gamintojas, toks koks yra „Kauno grūdai“.

Tėvai patenkinti, jog iš keturių jų vaikų, sūnūs pluša tėvonijoje, dukra Laima ūkininkauja netoli Varnių. Tik sesuo Daiva toliau išvykusi ir įsikūrusi Vilniuje, tačiau jos dukra Gabrielė dažnas svečias pas senelius. Baigusi aukštojo mokslo psichologijos studijas, ji dar gilina žinias magistrantūroje, bet ūkiškų darbų nesikrato. Be to, ir jos išrinktasis Šarūnas kibo studijuoti agronomijos.

„Labai myli gyvulius, karvutes iš ganyklos parvaro, globoja ir veršelius“, – gyrė anūkę senelis. O ši su nedingstančia šypsena veide vardino įdomesnius karvučių vardus: Merė, Blizgė, Maja, Čilė, Banga, Žaibė, Baiba ir kt.

Kas žino, gal kažkada ji su savo būsima šeima senelių ir prosenelių žemėse ūkininkaus.

Pieno kokybė – svarbiausia

Šiuo metu Viršilai melžia apie 40 piendavių. Pieno kokybė puiki, nes ūkis dalyvauja kasdienėje pieno mėginių paėmimo tvarkoje. „Mūsų karvutės ganosi laisvai, o jų kokybiškas pienas naudojamas visų išgirtam sūriui DŽIUGAS gaminti“, – šypsodamasi pasakojo Stefanija. Ne veltui, susumavus šių metų antrojo ketvirčio rezultatus, ūkis savo kategorijoje (per dieną parduoda nuo 500 iki 999 kg pieno) pasiekė geriausių rezultatų, apie tai aprašė „Pienininkystės“ laikraštis.

Petras užsiminė, jog pieno kokybę lemia daugelis veiksnių, todėl nuolat rūpinamasi karvučių sveikatingumu ir jų gerove, taip pat visaverčiais pašarais bei mineraliniais priedais. Tuo nuo pat ūkininkavimo pradžios stropiai rūpinasi jo tėvai, dar 2005 metais iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gavę sertifikatą ženklinti žalią pieną išskirtiniu kokybiško pieno ženklu.

Darbus lydi apdovanojimai

Darbščią Viršilų šeimą gerbia ir didžiausių šalies pieninių .Viršilų vardas su pagarba tariamas ir Varnių seniūnijoje. Dar 2008 metais ūkis, dalyvaudamas konkurse „Metų ūkis“, pelnė antrąją vietą. Sūnus Petras su savo žmona Rima pagerbtas Telšių ūkininkų sąjungos padėkos raštu už tai, kad dalyvavo konkurse „Metų ūkis 2012“. Ir Janapolės bendruomenė nepamiršo pasakyti ačiū už šeimos ūkio tradicijų puoselėjimą.

Naujausias padėkos raštas – Varnių seniūno Rolando Bružo. Jis įteiktas šių metų balandį šventės „Pavasario darbus pradėkime kartu“ metu, kur Stefanijai ir Petrui Viršilams suteikta nominacija „Daugiausiai patirties turintys ūkininkai“.

Šaltinis: „Kalvotoji Žemaitija“

Kitos naujienos

Bet kuris ūkininkas, tiek turintis ilgametę patirtį, tiek naujai ėmęsis šios veiklos, visada itin vertina gero...

Skaityti daugiau

Siekiant užtikrinti gerus derliaus rezultatus, "Kauno grūdų" Agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Edita Juknevičienė...

Skaityti daugiau

Perkantiems sėklų apvėlimo produktus Biostart ir Difend extra FS paviršiaus aktyvioji medžiaga Lignum dovanų!

AKCI...

Skaityti daugiau