Tinkamas siloso paruošimas padeda ūkiams taupyti

Įvairiuose savo versluose šiuolaikines technologijas taikanti AB „Kauno grūdai“ neseniai pradėjo naują projektą Latvijos gyvulininkystės ūkiuose. Gauti rezultatai nustebino, sužinojus, kiek ūkiai anksčiau prarasdavo pinigų dėl netinkamos gyvulių šėrimo technologijos. Patirtis neabejotinai bus pritaikyta ir Lietuvoje.

UKNA_silosas

Bandymai sėkmingai baigti Latvijoje

Kaip teigia AB „Kauno grūdai“ Pardavimų vadovas Latvijos ir Estijos rinkoms Martynas Stankevičius, siloso paruošimas Latvijoje, yra puikus pavyzdys, jog ūkiui galime pasiūlyti visą paslaugų paketą, patarti ūkiui aktualiais klausimais, pradedant ūkio ekspertize, šėrimo technologijomis galvijininkystės ūkiuose, siloso dėjimo technologija ir baigiant galutinių produktų, būtinų ūkiui, pateikimui.

„Dukterinės įmonės „KG Latvija“ pagalba mes turime galimybę išmėginti įvairius projektus. O šiuo atveju lengviau pasiekėme sinergiją tarp agronomų, technologų ir kitų mūsų įmonės profesionalų, kurių pastangomis pradedame įgyvendinti svarbų naują projektą“, – pasakojo M. Stankevičius.

Iki šiol „Kauno grūdai“ galvijų šėrimo grandinėje žemdirbiams siūlė tiek visavertį kombinuotą pašarą, tiek baltyminę ir vitamininę-mineralinę dalis. Pastaroji tesudaro apie 20 proc. karvėms būtino dienos raciono. „Faktiškai su ta 20 proc. raciono dalimi mes stengdavomės ištaisyti klaidas, kurios būdavo padarytos ūkių stambiųjų pašarų dalyje“, – aiškino M. Stankevičius.

Savo ruožtu stambieji pašarai gyvulininkystės ūkiuose yra silosas, šienainiai, grūdainiai ir kiti. Įmonės ekspertai ne tik išaiškino Latvijos ūkininkams, kokias pagrindines klaidas jie daro ūkyje, bet ir įrodė konkrečiais skaičiais, kiek svarbių lėšų ūkininkas praranda, taikydamas netinkamą stambiųjų pašarų ruošimo technologiją.

Nuostoliai nuo vienos tranšėjos siekia iki 6300 eurų

Klaidos dažniausiai susiję su blogai parinkta žolynų rūšimi, neteisinga auginimo technologija: neatlikti dirvos tyrimai, nesilaikoma tręšimo technologijos. Todėl galvijai negaudavo nei pakankamo kiekio, nei pakankamos kokybės pašarų. Kita klaida, kai ūkiai labai daug pašarų praranda naudodami neteisingą siloso sudėjimo ir saugojimo technologiją, prastas siloso uždengimo medžiagas.

Didžiosios Britanijos specialistai („KG Latvija“ siloso tranšėjų uždengimo plėvelių tiekėjai) antrina „Kauno grūdų“ ekspertams. Jie paskaičiavo, kad prastomis plėvelėmis uždengus įprastų matmenų (12 m pločio ir 50 m ilgo) siloso tranšėją, joje per visą tranšėjos perimetrą prarandama apie pusmetris siloso. Prastos plėvelės praleidžia deguonį, todėl silosas ima gesti.

Ekspertai suskaičiavo, kad vien šioje tranšėjoje prarandama apie 300 kubinių metrų siloso. Tokio pašaro tonos savikaina sudaro 25-30 eurų. Vienoje tokioje tranšėjoje yra apie 1000 tonų siloso. Tad nuo vienos tranšėjos grynieji ūkio nuostoliai siekė iki 6300 eurų.

„Kai ūkininkams pateikėme šiuos skaičius tik nuo vienos tranšėjos, o jų buvo keturios, ūkio savininkai iš pradžių nemaloniai nustebo, bet galų gale suprato, kad niekada nevėlu klaidas ištaisyti ir taip pradėti taupyti." – teigė M. Stankevičius.

Rizikos veiksnys – žmogiškasis faktorius

M. Stankevičiaus teigimu bėda ta, jog ūkis nesusitvarko su žmogiškuoju faktoriumi. Vieni darbininkai tiesiog purvinomis traktoriaus padangomis įvažiuoja į dedamą tranšėją, kiti – pradėjusį gesti silosą sumaišo su geru, nesugedusiu pašaru. Taip su netinkamu pašaru į galvijų organizmus patenka toksinai ir ligų sukėlėjai. O tai neabejotinai prastina galvijų sveikatą bei jų produktyvumą. „Kartu su ūkiu siekdami kuo geresnių rezultatų, prisidedame prie visos ūkio pašarų ruošimo ir tiekimo technologijos. Juolab kad ekspertinis požiūris jau davė puikius rezultatus Latvijoje, o tuo pačiu padėjo pamatus darbui su Lietuvos ūkininkais.“ – apie produktyvų bendradarbiavimą pasakoja M. Stankevičius.

Dalintis gerąja praktika

Įmonės specialistai atvykę į ūkius, dažnai aptinka tas pačias klaidas, daromas ruošiant tranšėjas pašarų dėjimui. „Pavyzdžiui, siloso tranšėjos neišvalytos, netinkamai paruoštos siloso saugojimui“, – aiškino M. Stankevičius.

M. Stankevičius: Surinkome itin kvalifikuotą ekspertų-profesionalų komandą, kuri padeda kiekvienam ūkiui sudaryti individualų pašarų ruošimo planą ir technologiją.

„Dažnai matome ant siloso tranšėjų plėvelės sudėtas šimtus padangų. Tačiau net ir sudėjus taip padangas, fiksavome savitus niuansus. Senų padangų kordai lenda, praduria plėvelę, taip pažeisdami hermetiškumą.“ – pasakojo M. Stankevičius. Kitas dalykas, jei plėvelė neapsaugota, atskrenda paukščiai, kurie iškapoja plėvelėje skyles. Tada nebelieka prasmės dengti siloso plėvele, jei ji neapsaugota nuo paukščių. Ekspertai rekomenduoja rinktis specialius, ilgaamžius tinklus, skirtus apsaugai nuo sparnuočių.

„Surinkome itin kvalifikuotą ekspertų-profesionalų komandą, kuri padeda kiekvienam ūkiui sudaryti individualų pašarų ruošimo planą ir technologiją“, – teigė M. Stankevičius.

Ir nors tik praėjusiais metais buvo sudėtos pirmosios  bandomosios tranšėjos Latvijoje, rezultatais ir projektu jau susidomėjo ir Lietuvos ūkininkai. M. Stankevičius džiaugiasi galintis dalintis gerąja praktika ir savo šalyje.

Kitos naujienos

Prieš 24 metus karjerą „Kauno grūduose“ pradėjęs technologas, veterinarijos gydytojas dr. Žydrūnas Totilas...

Skaityti daugiau

„Jaunystėje svajojau būti dėstytoja ir su malonumu pastebiu, kad dabartinis darbas turi nemažai panašumų. Ne tik...

Skaityti daugiau

Spalio 15 dieną baigėsi įmonių grupei „KG Group“ priklausančios bendrovės „Kauno grūdai“ pirmą kartą rudenį...

Skaityti daugiau