Šiuolaikinio ūkio neišvengiama būtinybė – mėšlo naudojimas

Kaip atstatyti ir tinkamai palaikyti dirvožemio agrochemines savybes bei kokia vertinga organinė trąša yra paukščių mėšlas, pasakoja AB "Kauno grūdai" Agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Edita Juknevičienė.

Dirvožemio degradacija šiuo metu pasaulyje vyksta itin sparčiai. Vieno iš ilgiausiai pasaulyje dirbančių Rothamstedo žemdirbystės tyrimų centro duomenimis, derlingo dirvožemio mums liko 60-čiai metų. Pagrindinė priežastis – organinių medžiagų dirvožemyje mažėjimas. Gyvulių auginimas Lietuvoje tapo nepelningas, todėl daugelis ūkininkų laukus šalyje tręšia tik mineralinėmis trąšomis, dažnai nesilaiko tinkamos sėjomainos. Tie kurie naudoja mėšlą – patręšia tik artimiausius laukus prie fermų arba tik dalį dirbamų laukų. To pasekmė – suprastėjusi dirvožemio struktūra, sumažėjęs humuso kiekis, bei dirvožemio biologinis aktyvumas (1 pav.).

Dirvozemis
1 pav. Dirvožemio degradacija – aktuali problema pasaulyje

Papildomai tręšiant organika (mėšlu, srutomis, kompostu ar kt.), galima atstatyti ir palaikyti tinkamas dirvožemio agrochemines savybes. Remiantis Vokietijoje atliktais, 25 metus trukusiais moksliniais bandymais, nuolat tręšiant žaliąja trąša dirvožemio organinės anglies kiekis didėja, tačiau tręšiant mėšlu humuso kiekį dirvožemyje galima padidinti per trumpesnį laiką (pagal Diercks, „Alternativen in Landbau”). Su mėšlu į dirvožemį patenka didesnis anglies ir iš dalies humifikuotos organinės medžiagos kiekis nei su žaliąja trąša.

Atliekant dirvožemio ėminių tyrimus laboratorijoje, organinių medžiagų kiekis pateikiamas organinės anglies išraiška. Organinė anglis susijusi su pagrindinėmis dirvožemio savybėmis. Minimalus 2 % organinės anglies kiekis būtinas dirvožemio biologiniam aktyvumui palaikyti. Didėjant organinių medžiagų kiekiui dirvoje, pagerėja humuso sorbcinės savybės – susidaro didesnės poros, kuriuose kaupiasi ir išsilaiko augalams reikalinga drėgmė.

Jungtinių Tautų Maisto ir Žemės ūkio organizacija (JTO) sudarė pasaulio žemėlapį (Global Soil Organic Carbon Map – GSOC map), kuriame pateikia, kiek organinės anglies turi kiekviena šalis viršutiniame dirvožemio sluoksnyje (0-30 cm). Lietuva turi 1,1 Pg (arba 1015 g), Lenkija - 5,6 Pg, o Anglija net 7,1 Pg (giga tonos) (2 pav.)

orgainine anglis
2 pav. Organinės anglies kiekis viršutiniame dirvožemio sluoksnyje (0-30 cm), Pg, (JTO informacijos šaltinis, 2018 m.)

Organinės anglies kiekis dirvožemyje tiesiogiai susijęs su derliaus potencialu. Siekdami jį didinti turime laikytis tinkamos sėjomainos, auginti pupinių šeimos augalus, tarpinius pasėlius, subalansuoti ūkyje naudojamų mineralinių ir organinių trąšų kiekį.

Organinės trąšos svarbios ne tiek maisto medžiagų kiekiui dirvožemyje padidinti, kiek mikrobiologiniams procesams suaktyvinti, dėl ko atsipalaiduoja sunkiai augalams prieinamos maisto medžiagos. Labiausiai organinės trąšos reikalingos dirvožemiuose, kuriuose yra mažai humuso (1-1,5 %) ir durpžemiams, intensyvesnei durpių mineralizacijai (3 pav.)

organika
3 pav. Mažai organikos turinčiuose dirvožemiuose pasėliai labiau nukenčia nuo sausros

Pagal cheminę sudėtį paukščių mėšlas yra vertinga organinė trąša. Negranuliuotame paukščių mėšlo natūralioje medžiagoje nustatyta azoto (2-3 %), taip pat jame yra fosforo (1,2-2 %), kalio (1,6-2 %) ir kitų augalams būtinų cheminių elementų. Paukščių mėšle gausu organinės anglies 37,8-39 %, huminių rūgščių. Lietuvos žemdirbystės institute atlikti bandymai parodė, kad paukščių mėšlas esmingai didino vasarinių kviečių ir bulvių derlių, bei turėjo įtakos kokybiniams rodikliams. Vasarinių kviečių derlius patręšus 5 t/ha paukščių mėšlu padidėjo nuo 5,24 t/ha iki 6,06 t/ha. Paukščių mėšlo norma 5 t/ha buvo lygiavertė mineralinių trąšų normai N130P70K150. Patręšus paukščių mėšlu vasarinių kviečių 1000-čio grūdų masė padidėjo nuo 47,8 iki 48,7 g, žalių baltymų – 12,4 iki 13,2 %. Bulvėms naudotas paukščių mėšlas statistiškai patikimai didino gumbų derlių (nuo 32,1 t/ha mineralinių trąšų fone iki 38,3 t/ha naudojant 5 t/ha paukščių mėšlą + mineralinių trąšų fonas). Kai mineralinių trąšų fone žemės ūkio augalai buvo tręšti paukščių mėšlu, po derliaus nuėmimo dirvožemyje nustatytas didesnis judriojo fosforo kiekis.

Vasarinių kviečių derlius patręšus 5 t/ha paukščių mėšlu padidėjo nuo 5,24 t/ha iki 6,06 t/ha.

Remiantis atliktais tyrimais, naudojant paukščių mėšlą, tendencingai didėjo ir organinės medžiagos kiekis dirvožemyje. Tai svarbiausias rodiklis, kuris patvirtina, kad racionalus mėšlo naudojimas yra viena iš galimybių pagerinti nualintus, mažo našumo dirvožemius.

Dėl paukščių mėšlo įsigijimo kreiptis į AB „Kauno Grūdai“ regioninius agronomus.

Kitos naujienos

Dietine mėsa laikoma ir daugiausia vertingų baltymų ir  žmogui reikalingų aminorūgščių turinti vištiena tampa bene...

Skaityti daugiau

Krentant mėsos ir pieno kainoms, ūkininkams tenka galvoti, kaip sumažinti  produktų gamybos savikainą. Nemažai...

Skaityti daugiau

Geras pasiruošimas sėjai – tai kertinis pamatas būsimam derliui. Kada ir kokius darbus svarbu atlikti, pataria...

Skaityti daugiau