Robotai, krepšinis ir žemaitiškas užsispyrimas

Krepšinio religijai neabejingas Vytautas Žilvytis prisipažįsta, kad niekada neįsivaizdavo dirbsiantis pardavimų sektoriuje. Už pienininkystės sektoriaus „Kauno grūdų“ klientus atsakingas gyvulininkystės skyriaus vadybininkas baigė veterinarijos akademiją ir savo ateitį siejo su kitokiu darbu. Iš Telšių kilęs specialistas pabrėžia, kad nemoka žmonėms kabinti makaronų ant ausų, darbe stengiasi būti paprastas ir nuoširdus, o užsibrėžtus tikslus padeda pasiekti žemaitiškas užsispyrimas.

vytautas

„Dirbu gyvulininkystės skyriaus vadybininku konsultantu ir esu atsakingas už kombinuotųjų pašarų ir premiksų prekybą, bendrą ūkio šėrimo valdymą, priežiūrą bei konsultavimą. Pagal laboratorijoje ištirtų ūkio stambiųjų pašarų parametrus sudaromi šėrimo racionai tiek pagal karvių grupes, tiek pagal siektiną ūkiui pieno kiekį siekiant optimaliausio ekonominio rezultato “– savo darbą pristato pašnekovas.

Kaip pats specialistas sako, didžiausias džiaugsmas darbe yra matyti laimingus klientus ir darbo rezultatus.

Nuo veterinarinės medicinos iki gyvulių šėrimo

Vytautas kategoriškai pabrėžia, kad gyvenime niekada nė negalvojo, kad galėtų dirbti pardavimų srityje. Jo seserys pasirinko medicinos ir pedagogikos studijas. Apie mediciną galvojo ir Vytautas, bet gyvenimas sudėliojo kitaip. Tėčio paskatintas vis dėlto pasirinko studijas veterinarijos akademijoje. Tėtis ilgus metus dirbo kolūkio pirmininku, paskui gyvulininkystės bendrovės direktoriumi, o mama – vyriausia zootechnike, fermos vedėja. Vytautas prisimena, kad tėtis visada norėjo, jog jaunėlis sūnus studijuotų veterinarinę mediciną, ir nuolat kartojo, kad su šia specialybe gyvenime neprapuls. Pašnekovas mąsto, kad net ir dirbdamas pardavimų srityje nuo veterinarijos neatitrūko. Kaip pats sako, dabar konsultuoja ūkininkus gyvulių sveikatingumo klausimais.

„Studijuodamas veterinariją kartais pagalvodavau, ar nesuklydau nepasirinkęs medicinos studijų, tačiau jau pirmame kurse pastebėjau, kad kuo toliau mokausi, tuo man labiau patinka pasirinkta specialybė. Studijuojant teko dirbti su įvairiomis gyvūnų rūšimis. Praktiką atlikau dirbdamas su galvijais, tačiau teko susidurti ir su smulkiais gyvūnais: kačiukais ir šuniukais. Magistrinį darbą rašiau apie kailinių žvėrelių audinių susirgimų patomorfologinę diagnostiką ir analizę. Teko paragauti visokios veterinarijos, tačiau baigęs mokslus planavau gydyti smulkius gyvūnus. Svajojau atsidaryti kliniką gimtuosiuose Telšiuose, tačiau, paragintas vieno pažįstamo, atėjau dirbti į nedidelę veterinarijos didmeninės prekybos įmonę“, – studijas ir karjeros pradžią prisimena pašnekovas.

Padėjo žemaitiškas užsispyrimas

„Taip jau nutiko, kad pirmoje darbovietėje teko dirbti su veterinarinių vaistų pardavimais. Kai šiek tiek apšilau kojas šioje srityje, gavau kvietimą pereiti į „Kauno grūdus“. Pasitaikiusios galimybės neatsisakiau. Atėjęs gavau užduotį aptarnauti tam tikrą Lietuvos zoną, kurioje dominuoja mažesni ūkiai. Pradžioje galvojau, kad nepavyks, reikiamų kontaktų skaičius ir nauja pašarų sritis atrodė bauginančiai, bet esu žemaitis, tad nenuleidau rankų ir per savo užsispyrimą šitą iššūkį įveikiau. Kolegų bei savo žemaitiško užsispyrimo dėka šią dieną sėkmingai konsultuoju šėrimo klausimais tiek didesnes žemės ūkio bendroves, tiek ir visus kitus Lietuvos ūkius“, – karjeros vingius dėsto Vytautas.

Daugėja melžimo robotų

Lietuvos kaimuose yra matoma aiški tuštėjimo tendencija. Jauni žmonės, išvykstantys studijuoti, nėra linkę grįžti į mažesnius miestelius arba kaimus. Didelė dalis ūkių yra įsikūrę atokesnėse nuo miestų vietovėse, tad nėra patrauklios jaunimui. Vakuumą, atsirandantį dėl trūkstamos darbo jėgos, nemaža dalis ūkininkų bando užpildyti įsigiję melžimo robotus. Didesni ūkiai, galintys sau tai leisti, vis labiau linksta į ūkių modernizavimą.

„Viena iš pagrindinių ūkių problemų – kvalifikuotų darbuotojų stoka. Kai kuriuose rajonuose trūksta gerų melžėjų, niekas į kaimus nebegrįžta. Specialistų trūkumą ūkininkai bando kompensuoti melžimo robotais. Melžimo robotas yra kaip aukštos kvalifikacijos darbininkas, niekada nesiskundžiantis ir neklystantis. Labai aiškiai matau šią tendenciją ir nežinau priežasčių jai artimiausiu metu pasikeisti. Suprantu, kad reikia pradėti kaupti žinias šioje srityje. Daugelio robotizuotis pradėjusių ūkininkų žinių trūkumas daro įtaką ir mūsų darbui. Nusipirkę brangią įrangą, dalis žmonių nesupranta, kad standartiniai nustatymai nebūtinai geriausiai tinka jų konkretiems ūkiams“, – žinių trūkumo bėdą aptaria pašnekovas.

Anot Vytauto, Lietuvoje šiuo metu robotais prekiauja tik kelios įmonės ir dažnai jos yra suinteresuotos tik parduoti techniką. Parduotos technikos tolimesnis veikimas ar ūkio pašarų bazės, naudojamos per melžimo robotus, analizavimas jiems papildomo pelno neatneša, tad yra apleidžiamas. 

„Technikos pardavėjams užtenka parduoti, o štai mums, atsakingiems ūkyje už pašarus, reikia gilintis, kad galėtume užtikrinti, jog jie veiks optimaliai gerai ir ūkiui bus gaunama geriausia ekonominė ir finansinė nauda. Standartiniai technikos nustatymai yra pakankami, kad aparatūra veiktų, tačiau, norint išgauti patį optimaliausią variantą, reikia puikiai išmanyti robotų specifikacijos parametrus. Rekomenduojami šėrimo nustatymai Vokietijos, Nyderlandų ūkiams nebūtinai turi būti tinkami Lietuvos ūkiams. Kiekvienas ūkis skirtingas, su skirtinga stambiųjų pašarų baze, laikymo sąlygomis, genetiniu potencialu ir, aišku, finansinėmis galimybėmis. Viena iš svarbiausių užduočių mums, kaip kombinuotųjų pašarų gamintojams, tai tinkamai parinkti ir pagaminti specialiai tam ūkiui tinkančios receptūros kombinuotąjį pašarą, šeriamą per melžimo robotus“, – aktualijas vardina ekspertas.

Komandinio darbo svarba

„Vienas maloniausių dalykų „Kauno grūduose“ yra darbo atmosfera. Čia dirba geriausi savo srities specialistai, tiek bendravimu, tiek žiniomis darbą paverčiantys tikru malonumu. Norėčiau išskirti mūsų galvijininkystės skyriaus vadovą Rytą Kretavičių, kuris yra geriausias mokytojas ir motyvatorius, kokį teko kada sutikti. Dar studijų laikais teko susidurti su specialistais, kurie pagailėdavo pasidalinti praktiniais patarimais, naudodavo pasenusią informaciją. Rytas yra visiška tokio mentaliteto priešingybė ir man yra garbė kartu su juo dirbti“, – kolegai komplimentų negaili pašnekovas.

Komandinio darbo dvasia nesibaigia kartu su darbo diena. Užkietėjęs krepšinio ir Kauno „Žalgirio“ fanas Vytautas laukia, kol vėl prasidės „Kauno grūdų“ mėgėjų krepšinio komandos treniruotės ir jis su kolegomis galės išbėgti ir kartu pakovoti krepšinio aikštelėje.

„Kalbėtume apie gyvenimą, darbą, krepšinį ar bet ką – viskas yra įmanoma, neįmanomi dalykai tiesiog trunka ilgiau“, – su šypsena pokalbį užbaigia pašnekovas.

Kitos naujienos

Kasmet grūdų augintojai patiria nemenkų nuostolių dėl sandėliuose įsiveisusių kenkėjų. Sandėliuose „apsigyvenę“...

Skaityti daugiau

Kaip ir kiekvieną pavasarį, „Kauno grūdų“ firminėse parduotuvėse vykdoma prekyba vienadieniais viščiukais. Vykdome...

Skaityti daugiau

Galvijininkystės skyriaus vadybininkas Egidijus Stravinskas save pristato kaip tipišką lietuvį. Tiek gyvenime, tiek...

Skaityti daugiau