Pavasaris ar ruduo, pasėlių tręšimas aktualus klausimas visais metų laikais

Pasėliai šiemet dar ramybės būklėje. Žiema jiems kol kas palanki ir bus kur investuoti, tačiau investicijos turi būti ne maksimaliai didelės, bet protingos ir ekonomiškai paskaičiuotos. Šis teiginys dėka YARA, AB „Kauno grūdai“ konsultantų bei ūkininkų bendro darbo, eilę metų, patvirtinamas.

Norint pasisemti patirties, AB „Kauno grūdai“ atstovas diskutavo su Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos nariu Jonu Venslovu. Jonas ir jo žmona Aldona šeimos ūkį, sukūrė 1999 metais Kamajų sen., Rokiškio raj. ūkio veikla pradėta agroserviso sektoriuje, plėtojamas ir puoselėjimas šeimos ūkis išaugo į 5 šeimos ūkius. Šių ūkių žemės apima 1000 ha. Prieš 8 metus, tai yra 2014 m. rudenį, ūkis tradicinį žemės dirbimą su idėja „mažiau yra daugiau“ nuosekliai keitė į žemės dirbimą be plūgo. Šiuo metu ūkyje žieminiai kviečiai, pupos, grikiai yra auginami nedirbamoje žemėje. Juodasis pūdymas sėjomainoje įvestas kaip sanitarinė priemonė vietoj arimo.

Ūkyje auginami akuotuotieji žieminiai kviečiai bei žieminiai kviečiai su ilga kaleoptile, kuriuos galime sėti ir vėliau rudenį. Žemės ūkio augalai sėjami 25 cm tarpueiliais sėjamąją „Vaderstad seed Hawk“, kurios plotis 8 metrai, sėklos įterpiamos į dirvą 2 cm gylyje, trąšos sėjamosios pagalba įterpiamos 5-6 cm gylyje 1 cm atstumu nuo sėklos. Ūkininkas tręšimui augalų auginimo technologijoje išbandė įvairių gamintojų trąšas ir prieš 5 metus pradėjo naudoti ir po šiol augalus tręšia, YARA Mila NPK 17-11-12 (10) ir NPK 9-12-25 (7) biriomis startinėmis trąšomis. Šias trąšas ūkininkas įterpia su sėjamąja 180 kg/ha, o papildomam tręšimui renkasi YARA Bela AXAN NS 27-4  250 -300 kg/ha.

Pasak ūkininko Jono Venslovo trąšos pilnai atitinka ūkyje auginamų augalų poreikius bei dėl kokybės spartina ūkio darbus. Ūkininkas pabrėžė, kad patręšus augalus pagal pilną YARA technologiją žieminiai kviečiai pasižymi geriau užpildytomis varpomis, stambesniais grūdais. Papildomam tręšimui per lapus renkasi YARA Vita produktus: Kombiphos 1,5 L/ha pirmajam tręšimui, kartu su fungicidu kviečiams per lapus (bamblėjant) - sieros ir azoto produktą YARA Vita Thiotrac 300 – 2,0 L/ha. Ūkininkas Jonas Venslovas, ūkininkaudamas vidutiniškai 34,69 balo Rokiškio raj. žemėse, sugeneruoja pelną, kurio dėka investuoja į techniką, kokybiškas trąšas ir kt. Atsisakęs arimo ir žemės ūkio augalus sėdamas į nedirbtą dirvą ūkininkas puoselėja ir tausoja žemę, kurią dirba, bei aplinką. Tręšdamas augalus kokybiškomis, saugiomis YARA trąšomis su mažais indėliais (augalus tręšia tik 2 kartus per vegetaciją), iš tausojamos žemės grąžą gauna didelę, kuri rudenį užpildo ūkio aruodus.

venslovas

 Lietuvos neariminės tausojamosios žemdirbystės asociacijos narys, Rokiškio r. ūkininkas Jonas Venslovas

Kitame Lietuvos regione, Šiaulių raj. Šiupylių km., esanti ŽŪB „Šiupyliai“ pavasario darbus, atsižvelgiant į žiemos pasekmes pasėliams, planuoja pradėti nuo žieminių kviečių akėjimo ekologinėmis aketėlėmis prieš tai kviečių pasėlius patręšiant azotinėmis trąšomis su siera YARA Bela AXAN NS 27-4  200 kg/ha. Pasak bendrovės pirmininko Egidijaus Mykolaičio žieminių kviečių tręšimą pradėjo rudenį startinėmis trąšomis YARA Mila NPK 17-11-12 (10) ir NPK 9-12-25 (7) išbėrė prieš sėją 300 kg/ha pakrikai šių trąšų pagal laukų poreikį. YARA tręšimo ekspertai Lietuvoje Raimondas Ivanovas ir Mindaugas Narauskas bei AB „Kauno grūdai“ agronomai konsultantai pataria trąšas YARA Mila NPK 17-11-12 (10) ir NPK 9-12-25 (7) naudoti per 2 kartus rudenį ir pavasarį. ŽŪB „Šiupyliai“ vadovas žemės ūkio augalus augina sekančioje sėjomainoje: vasariniai miežiai, žieminiai rapsai, žieminiai kviečiai, pastaruosius augalus tręšia minėtomis trąšomis prieš sėją. YARA Bela AXAN NS 27-4 tręšia žieminius kviečius 3 kartus: krūmijantis – 200 kg/ha, bamblėjant – 100 kg/ha ir kokybės pagerinimui 100 kg/ha. Papildomai per lapus javus tręšia YARA Vita Kombiphos 2,0 L/ha, YARA Vita Gramitrel, o rapsus YARA Vita BRASSITREL 2,0 L/ha.  Bendrovės laukai sėjai ruošiami tradiciškai ariant, kultivuojant, sėjant ir akėjant ekologinėmis aketėlėmis. Sėjamoji Pottinger terrasem r4 sėjos metu atlieka ir paviršinį žemės dirbimą. ŽŪB Šiupyliai pirmininkas Egidijus Mykolaitis yra Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos narys valdo 740 ha. Ūkis yra mišrus viso 440 galvijų (144 melžiamos karvės), bendrovėje dirba aplinkinių gyvenviečių žmonės. Vadovas džiaugiasi kasmet vis gaunama didesne grąža, investuoja į naujos technikos įsigijimą (nesenai įsigytas naujas kombainas, sėjamoji, aketėlės ir kt.), atnaujina sėklinę medžiagą, pasėlius tręšia kokybiškomis trąšomis.

hhh

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos narys, ŽŪB „Šiupyliai“ akcininkas ir pirmininkas Egidijus Mykolaitis

Nevaldomai artėja pavasaris ir pirmasis rapsų ir javų tręšimas tręšimo ekspertai ir agronomai pagal turimą patirtį Lietuvos ūkiuose rekomenduoja:  

Kokiomis trąšomis reikės tręšti pirmiausiai ?

Pavasarį pirma injekcija augalams turėtų būti su NPK(S) (tai yra, azoto (N), fosforo (P), kalio (K) trąšomis. Jų pasirinkimas rinkoje yra labai didelis. Tačiau Yara gali pasiūlyti išskirtinius produktus – YaraMila RAPS NPK(S) 17-11-12 (dirvose turinčiose daugiau kalio) ir YaraMila NPK(S) 9-12-25 (dirvose turinčiose mažiau kalio),  šie produktai ypatingai gerai subalansuoti rapsams, bet puikiai tinka ir javams. Šios trąšos turi unikalių savybių savo sudedamosiose dalyse. Pirmiausia, vertėtų pažymėti tas, dėl kurių galima maksimaliai tolygiai išberti trąšas, tai yra teisingas paskleidimas kur variacijos koeficientas (+-10%). 

 

Kodėl pasėlius verta tręšti YaraMila NPK(S) trąšomis anksti pavasarį?

Pasėliams atiduoti maistiniai elementai rudenį praeina daug procesų ir yra dalinai išplaunami arba tampa mažiau prieinamais atėjus pavasariui. Todėl, pagal mūsų rekomendacijas, NPK(S) trąšas reikėtų naudoti du kartus - rudenį ir pavasarį.

Nuo rudeninio tręšimo iki pradėjus šilti orams pavasarį, azotas, siera, kalis, su atlydžiu ir gruntinių vandenų judėjimu, išsiplauna. Mažiau judrus ir daugiau komplikacijų turi fosforas. Kalbant apie jį norėčiau išskirti, jog YaraMila RAPS NPK(S) 17–11–12 savo sudėtyje turi 30 % dikalciofosfato, kurį paprastai vadiname „citratiniu fosforu“. Kodėl tai svarbu? „Citratinis fosforas“ yra netirpus vandenyje, jį aktyvuoja augalų šaknys ir dirvos pH. Tiksliau – vis giliau į žemę besiskverbdamos augalų šaknys išskiria rūgštį, kuri atpalaiduoja ir leidžia šią medžiagą įsisavinti.

Žinoma, klausimų gali kilti dėl mažesnio fosforo judrumo. Tačiau, jo sinergija su mūsų trąšose esančiu amonio nitrato azotu, kaliu, siera + mikroelementais, duoda pastebimą efektą. Tą liudija ne vienerius metus atliekami bandymai. Galima drąsiai teigti, kad trąšos, kuriose NPK(S) yra su didesniu azoto kiekiu atiduodamos per du kartus, duoda didesnį ir kokybiškesnį derlių.

    

Kuo Yara trąšos skiriasi nuo kitų trąšų gamintojų?

Pirmiausia norėtųsi akcentuoti aukštą trąšų kokybę. Kodėl tai svarbu? Trąšų granulių savybės turi atitikti tam tikrus standartus – dydžio, svorio, tvirtumo. Tuomet tręšiant jos kris tolygiai per visą technologinę vėžę. Variacijos koeficientą galima nesunkiai nustatyti su lėkštelėmis, tai svarbu jeigu yra 36m arba 40m technologinė vėžė. Tolygiai aprėpti tokį plotą yra gana sudėtinga. Ši užduotis tampa dar sudėtingesnė, jeigu trąšų granulės neatitinka standartų. Yara trąšos padeda patikimai išspręsti šią problemą.

Dar viena savybė – unikali mūsų produkcijos sudėtis. Ji tinkama atskirai naudoti tiek rapsams, tiek javams. Trąšų sudėtyje yra amonio nitratinio azoto, t.y. ne tik amonio, bet ir nitratinio azoto. Augalui būtinas iš karto prieinamas nitratinis azotas. Amonio azotas turi praeiti nitrifikacijos procesą, nes yra neprieinamas augalams. Tik sušilus dirvai nitratinis azotas patenka į augalus, o amonio azotas pradeda nitrifikuotis tapdamas tai pat nitratiniu/prieinamu.

Išskirti reikėtų ir pridėtinių antrųjų elementų (S, Mg) bei mikroelementų tarpusavio sinergiją. Tam, kad pasėliai maksimaliai pasisavintų azotą, jį papildyti turėtų siera. Dėl šių priežasčių Yara trąšų sudėtyje amonio nitratinį azotą papildo reikiamas sieros kiekis.

Svarbų vaidmenį tręšimo procese atlieka ir fosforas. Kuo išsiskiria Yara trąšose esantis fosforas? Apskritai šį maistinį elementą dirvožemio tirpale sunku kontroliuoti, nes jis nėra judrus ir nėra tolygiai/pastoviai prieinamas augalams. Pavyzdžiui, įterpus  fosforą į dirvą tik rudenį, nemaža jo dalis tampa neprieinamais augalams junginiais. Nustatyta, kad patręšus Yara trąšomis, turinčiomis vandenyje tirpų ir citratinį fosforą, pavasarį, jis su dirvos tirpalu pajuda net į 2–5 cm gylį. Augalų šaknys žymiai geriau įsisavina šį mineralą.

Ilgalaikiai bandymai parodė, kad būtent papildomas pavasarinis tręšimas YaraMila NPK(S) (su didesniu amonio nitratinio azoto kiekiu) duoda didesnį efektą vegetacijos metu, didesnį produktyviųjų stiebų skaičių, užtikrina geresnį derlių.

Kitos naujienos

Amarai – augalų sultimis mintantys kenkėjai. Darantys tiesioginę ir netiesioginę žalą augalui. Šie vabzdžiai...

Skaityti daugiau

Mikrofloros sudėtis dirvoje nuolat kinta priklausomai nuo žemės dirbimo būdo, dažnumo, auginamų žemės ūkio augalų,...

Skaityti daugiau

Dažnas ūkininkų klausimas: kada galiu panaudojus glifosatą apipurkštus augalus įterpti į dirvą ir sėti sekančius...

Skaityti daugiau