Patarimai, kaip atpažinti ir kontroliuoti stiebalūžės ir javaklūpės ligų plitimą javuose

Lietuvoje populiarėjant minimaliam žemės dirbimui sudaromos palankios sąlygos plisti javų pašaknio patogenams dirvoje. Dažnu atveju javų pašaknio puvinius sukelia patogenų kompleksas. Literatūroje randama, kad daigų pašaknio puvinius javuose sukeliantys patogenai: stiebalūžės (Pseudocercosporella herpotrichoides), pašaknio ir šaknų puvinio (Fusarium spp., Bipolaris sorokiniana), javaklūpės (Ophiobolus graminis) taip pat pavasarinio pelėsio  (Microdochium spp.) genties grybai, gali padaryti nuo 10 - 30 proc. derliaus nuostolius. Visų minėtų patogenų didžiausios sankaupos randamos supaprastinto žemės dirbimo, javų sėjomainose. Nors ligoms plisti tinka panašios sąlygos, kiekvienos iš šių ligų kontrolei rekomenduojami skirtingi kontrolės būdai.

Taigi literatūroje pažymima, o gamyba patvirtina, kad stiebalūžės plitimas pasėlyje efektyviai gali būti kontroliuojamas purškiant fungicidais. Šios ligos kontrolei purškimo laikas itin svarbus. Rekomenduojama varpinius javus, stiebalūžės kontrolei, fungicidais purkšti krūmijantis iki pirmojo bamblio atitrūkimo, vėliau purškiamų fungicidų efektyvumas sumažėja dėl ligos įsiskverbimo į miglinių javų stiebo vidų. Tuomet kai liga stiebo viduje išaugina šviesiai pilkšvos spalvos grybieną, liga tampa sunkiai kontroliuojama. Stiebalūžę lengviausia identifikuoti pasėlyje, nes ji pažeidžia javo lapamakštę krūmijantis ir jam bamblėjant, pasatroji paruduoja ir turi būdingą įplėšą dėmės centre. Vėliau infekcija persikelia nuo lapamakštės ant stiebo. Pažeistoje vietoje stiebas suminkštėja, išlinkta, palūžta. Pažeisti stiebai neužmezga grūdų, o jei užmezga tuomet jie būna menkaverčiai, pasėlis netolygiai išgula. Išgulusiame pasėlyje ilgiau užtrunka derliaus dorojimo darbai, bei galimas ne tik kiekybinių, bet ir kokybinių rodiklių praradimas. Anksti sėti, vešlūs, jautresnių veislių javų pasėliai turi didesnę riziką susirgti stiebalūže.

Lietuvoje stiebalūžės kontrolei rekomenduojamos registruotos fungicidų veikliosios medžiagos: metrafenonas,  prochlorazas,  protiokonazolas ir kt. viena iš rentabilesnių ir populiarių fungicidų yra fungicidai turintys sudėtyje prochlorazo. Prochlorazas tai kontaktinis ir lokaliai sisteminis fungicidas, turintis „žalinimo“ efektą. Prohlorazas naikina patogenus kontaktiškai bei turi translaminarinį gydomąjį poveikį. Šis fungicidas efektyviai kontroliuoja ne tik stiebalūžę ir septoriozę kviečiuose, juostuotąją dryžligę ir rinchosporiozę miežiuose, ankštiniuose askochitozę ir pilkajį puvinį, bet ir visas pagrindines rapsų ligas: šviesmargę, juodąją dėmėtligę, pilkąjį ir sklerotonį puvinius. Dėl plataus spektro veikiamų ligų žemės ūkio augaluose, AB „Kauno grūdai“ agronomai konsultantai ekonominiam purškimui nuo pašaknio ligų kviečiuose rekomenduoja fungicidą AMPERA (prochlorazas 267 g/l + tebukonazolas 133 g/l).

Tęsiant pašaknio ligų kontrolės būdų apžvalgą pašaknio ir šaknų puvinio (Fusarium spp., Bipolaris sorokiniana), javaklūpės (Ophiobolus graminis) taip pat pavasarinio pelėsio  (Microdochium spp.) patogenus kontroliuoti fungicidinė apsauga galima tik efektyvaus beico pagalba. Pavasarinį pelėsį beicas gali kontroliuoti tik iš dalies. Pastaruoju metu kuriami vis efektyvesni beicai su naujomis veikliosiomis medžiagomis kurios efektyviai kontroliuoja javų pašaknio ligas. Javaklūpę ankstyvuose tarpsniuose sunku identifikuoti, tačiau migliniams javams pradėjus auginti derlių ligos padaryta žala pastebima pažeistomis varpomis. Javuose patogeno Ophiobolus graminis pažeista „pamatinė“  stiebo dalis suformuoja nenulinkstančias, pabalusias, tuščias arba su menkaverčiais grūdais varpas. Tokie augalai lengvai išsitraukia iš dirvos, nes jų šaknys būna papuvusios, o pašaknys pajuodavęs. Javams brandinant derlių tokių augalų varpas apninka juodgrybiai.  Varpos ir stiebai įgauna juodą spalvą. Tokie augalai nebevegetuoja, o šaknų paviršiuje susiformuoja juodi smulkūs skleročiai, bei grybų vaisiakūniai, kurių pagalba išplinta javaklūpės patogenai dirvoje.

Stiebalūžės ir javaklūpės intensyvų plitimą išprovokuoja šlapias ruduo, švelni žiema, drėgnas ir ilgas pavasaris. Be cheminių priemonių šias ligas galima kontroliuoti gausinant humuso kiekį dirvoje, auginant atsparesnes veisles, reguliuojant dirvos pH, planuojant varpinių javų optimalią kaitą, o ligoms itin išplitus taikyti kaip sanitarinę priemonę – arimą.

ampera

 

Kitos naujienos

Amarai – augalų sultimis mintantys kenkėjai. Darantys tiesioginę ir netiesioginę žalą augalui. Šie vabzdžiai...

Skaityti daugiau

Mikrofloros sudėtis dirvoje nuolat kinta priklausomai nuo žemės dirbimo būdo, dažnumo, auginamų žemės ūkio augalų,...

Skaityti daugiau

Pasėliai šiemet dar ramybės būklėje. Žiema jiems kol kas palanki ir bus kur investuoti, tačiau investicijos turi...

Skaityti daugiau