Nepageidaujami svečiai: ar lengva atsikratyti širšių ir vorų?

Šiltuoju metų sezonu dažnai susiduriame su nekviestais svečiais – ne tik įvairiais vabzdžiais, bet ir ne itin patraukliais nariuotakojais. Tai kenkėjai, kurių per keletą šiltų pavasario ir vasaros mėnesių prisiveisė gana nemažai ir vis dar daugėja. Ši problema savaime išnyksta spalio mėnesį, smarkiai atšalus orams, tačiau iki tol galima patirti nemalonumų tiek gyvenamojoje, tiek darbinėje aplinkoje.

Gana nemažai problemų žmonių veiklos aplinkoje gali sukelti įsikūrę širšių lizdai, ar nuolat langus ir pačius pastatus voratinkliais apraizgantys vorai, ypač kai voratinkliuose prisikaupia daugybė jų sugautų vabzdžių. Kada su nekviestaisiais svečiais kovoti patiems, o kada kreiptis į specialistus? Kokie efektyviausi ir naujausi kovos būdai šiuo metu egzistuoja, pataria įmonių grupės KG Group Kenkėjų kontrolės specialistai.

Skaudūs širšių dūriai

Širšių, kaip ir kitų skaudžiai geliančių vabzdžių turbūt nemėgstame niekas. Deja, gamtoje jų populiacija ganėtinai didelė, aktyviausios jos būna rugpjūčio mėnesį. Tuo metu jų kolonijos pasiekia beveik maksimalų savo dydį, todėl neretai, įsikūrusios žmogaus gyvenamojoje ar darbo aplinkoje, sukelia nemenkų problemų. Pajutusios grėsmę jos gali „apdovanoti“ žmogų ar žmonių grupę daugybiniais įgėlimais, kurie, geriausiu atveju, baigiasi nemaloniu skausmo pojūčiu, o sunkesniais atvejais, gali sukelti alergines reakcijas, karščiavimą, sąmonės praradimą ar net mirtį.

Pastebėjus širšių lizdus, reikėtų nesistengti jų išnaikinti patiems, nes dažniausiai tai baigiasi daugybiniais įgėlimais. Širšės yra agresyvūs ir pavojingi vabzdžiai. Labiausiai agresyvios jos būna, kai jaučia pavojų savo lizdui ir norėdamos jį apsisaugoti, gali visomis išgalėmis pulti lizdui pakenkti bandantį žmogų. Norint jomis atsikratyti, reikėtų kreiptis į šios srities profesionalus. KG Group Kenkėjų kontrolės specialistai iš pradžių patars ir pakonsultuos, o jei tik klientas pageidauja, kuo skubiau atvyks į vietą ir padės išspręsti problemą taip, kad niekas dėl to nepatirtų įgėlimų ar kitos žalos.

KG Kenkeju kontrole

„Širšių naikinimas – tai sudėtingas procesas, nes dažniausiai jos įsikūrusios sunkiai prieinamose vietose, o jų lizdų landos dieną ir naktį budriai saugomos gintis pasiruošusių širšių. Vėliau, sunaikinus vabzdžius, būtina pašalinti didesnius lizdus, jei tik jie prieinami, nes yrančios šių vabzdžių lervos sukelia nemalonius kvapus, gali pradėti tekėti ir nemalonaus kvapo skystis. Pašalinus lizdus, širšės į tas pačias vietas jau nebesugrįžta, tą padaryti joms trukdo ilgalaikio poveikio priemonės – insekticidai“, – apie sudėtingą kenkėjų naikinimo procesą pasakoja KG Group Kenkėjų kontrolės padalinio vadovas Ąžuolas Maštaras.

Kuris baisesnis: virpūnėlis ar maišavoris?

Vorų populiacija taip pat pradeda didėti šiltuoju metų periodu. Dažnai jie įsitaiso namų pastogėse ar tarp medinių pastato konstrukcijų, o jei namo apdaila pagaminta iš šviesaus tinko, namo fasadą labai užteršia į jų sumegztus tinklus papuolę vabzdžiai. Net ir pats švariausias pastatas nėra apsaugotas nuo vorų. Vorams labai patinka pietinės pastatų pusės, nes pastatai labiau įšyla, todėl didesnės jų populiacijos pastebimos būtent pietinėse pastatų pusėse. Šiems vabzdžiams patinka slėptis už medinių apdailos detalių, tačiau nevengia jie ir pastato kraigų, kur mielai įsirengia savo buveines už lietaus latakų. Lietuvoje dažniausiai sutinkamos šios vorų rūšys: naminis kampavoris, ilgakojis virpūnėlis, plėšriavoris, maišavoris. Beje, dažnas iš mūsų vorą pavadina „vabzdžiu“, tačiau tai neteisinga. Vorai (taip pat ir erkės) vadinami nariuotakojais.

Dažniausiai pasitaikanti fobija

Arachnofobija (vorų baimė) laikoma dažniausiai pasitaikančia fobija. Skaičiuojama, kad apie trečdalis moterų ir apie ketvirtadalis vyrų vienaip ar kitaip kenčia nuo šios baimės. Mokslininkai netgi ginčijasi, ar tai įgimta, ar įgyta baimė. Galbūt kolektyvinės pasąmonės veikiami, šią baimę instinktyviai esame atsinešę iš protėvių – juk kažkada vorai tikrai kėlė grėsmę gyvybei.

Laimei, bent jau mūsų kraštuose tokių pavojingų vorų rūšių nesiveisia. Tačiau nemalonumų jie tikrai sukelia. Tad vienas iš būdų atgauti ramybę – vis tik su jais atsisveikinti. Išnaikinti šiuos ilgakojus nėra labai sudėtinga, tačiau reikia visą pastatą apipurkšti insekticidais, kurie užtikrintų ilgalaikį poveikį. Pastatas dažniausiai apipurškiamas du kartus per metus, nors darant tai vasaros viduryje ar pabaigoje pakanka ir vieno karto. Insekticidai yra bekvapiai ir negaruojantys, tad žmogus nepatiria jokių nemalonių pojūčių ar žalos sveikatai. Pastatuose galima dirbti ar gyventi, nereikia jų apleisti, net vykdant naikinimo darbus. Tik rekomenduojama nusivalyti esamus senus voratinklius iki vabzdžių naikinimo, nes tai darant vėliau, gali būti nuplautas ar nuvalytas ir insekticidas, kuris po apipurškimo duoda ilgalaikę prevenciją nuo šių nepageidaujamų gyventojų. KG Group Kenkėjų kontrolės specialistai visuomet pasiruošę operatyviai padėti šiuo klausimu: tereikia suderinti darbų atlikimo laiką ir technines detales.

Pasirodo yra efektyvių būdų, kaip neleisti nei širšėms, nei vorams užvaldyti Jūsų erdvės ir ramybės. Profesionalias konsultacijas ir pagalbą pasirengę suteikti KG Group Kenkėjų kontrolės specialistai tel. 8 614 47918.

Kitos naujienos

Bet kuris ūkininkas, tiek turintis ilgametę patirtį, tiek naujai ėmęsis šios veiklos, visada itin vertina gero...

Skaityti daugiau

Siekiant užtikrinti gerus derliaus rezultatus, "Kauno grūdų" Agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Edita Juknevičienė...

Skaityti daugiau

Perkantiems sėklų apvėlimo produktus Biostart ir Difend extra FS paviršiaus aktyvioji medžiaga Lignum dovanų!

AKCI...

Skaityti daugiau