Lesalas lemia paukštienos kokybę

Pasaulyje sparčiai plintant koronavirusui, medikai pažymi, kad šiuo momentu kaip niekad reikia stiprinti imuninę sistemą. Kai kurie organizmui naudingųjų medžiagų ieško tarp kasdien vartojamų produktų. Šiuo atveju Kauno Technologijos universiteto (KTU) Maisto mokslo ir technologijos katedros prof. Romas Gružauskas išskiria paukštieną. „Daug kalbama apie tai, kad paukštieną valgyti yra sveika. Tačiau tikrai ne visi žino, kiek naudingų elementų slepiasi šioje mėsoje, kuri kone kasdien atsiduria ant mūsų pietų stalo“, – sako prof. R. Gružauskas. Tiek jis, tiek ir kiti mokslininkai bei technologai pažymi, kad paukštienos maistinę vertę lemia auginamų paukščių lesalų sudėtis bei jų kokybė.

Aminorūgščių, vitaminų ir mineralų šaltinis

Kaip pažymi prof. R. Gružauskas, paukštiena yra puikus aminorūgščių, riebalų,  vitaminų ir mineralų šaltinis.

Paukštienoje, ypač krūtinės mėsoje, yra labai daug baltymų – net iki 25 proc. Labai plati aminorūgščių sudėtis ir didelė jų koncentracija šioje mėsoje yra vienas iš pagrindinių veiksnių, stiprinančių žmogaus imunitetą. Aminorūgštis taurinas veikia kaip antioksidantas ir slopina organizme uždegiminius procesus. Taurinas susijęs su širdies ir kraujagyslių ligų prevencija ir yra randamas tik gyvūniniuose produktuose, ypač jo daug paukštienoje.

Paukštiena – vienas iš seleno šaltinių. „Selenas į paukštieną patenka iš lesalų, naudojant jų gamybai trečios kartos organinį seleną. Šis mikroelementas padeda stimuliuoti baltųjų kraujo kūnelių veiklą, vėlgi prisideda prie imuniteto stiprinimo, taip pat gali mažinti susirgimus, kuriuos sukelia bakterijos ar virusai“, – aiškina prof. R. Gružauskas. Jis taip pat pastebi, kad selenas turi ir priešvėžinį poveikį, apsaugo organizmą nuo žalingo sunkiųjų metalų poveikio, naikina laisvuosius radikalus, prisideda prie apsaugos nuo širdies ir kraujotakos sistemos ligų.  

Kaip pasakoja mokslininkas, paukštienoje gausu B grupės vitaminų, kurie itin reikalingi žmogaus pagrindinėms gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Mėsa yra laikoma pagrindiniu vitamino B12 šaltiniu žmonių mityboje, kuris ypač svarbus protinei veiklai, nervų sistemai bei kraujo sudėčiai palaikyti. „Vitamino B12 įsisavinimas yra gana sudėtingas procesas. Tam reikia aminorūgšties homocisteino, vykstant  jo sintezei į metioniną, išsiskiria biologiškai aktyvi folio rūgšties forma, kuri yra labai svarbi kraujodaros sistemai. Organizme trūkstant folio rūgšties, slopinama kamieninių ląstelių veikla. Dėl to kraujyje sumažėja  eritrocitų, trombocitų kiekis bei  hemoglobino koncentracija“, –  aiškina KTU profesorius.

Aprūpina riebalų rūgštimis

Kaip sako prof. R. Gružauskas, žmogaus organizmui yra labai svarbu ne tik bendras paukštienos riebalų kiekis, bet ir riebalų rūgščių sudėtis bei omega -6 ir omega-3 riebalų rūgščių santykis. „Riebalų rūgštys organizme yra svarbus ne tik  energijos šaltinis – jos dalyvauja uždegiminių procesų aktyvumo slopinime. Žmonės ir paukščiai neturi fermentų, kurie galėtų sintetinti polinesočiąsias riebalų rūgštis, todėl jas būtina gauti su maistu“, – sako mokslininkas.

Jis pažymi, kad moksliniais tyrimais įrodyta, jog paukštienos, praturtintos omega-3 riebalų rūgštimis, vartojimas sumažina žmonių sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis.

Profesorius atskleidžia, kad polinesočiųjų riebalų rūgščių koncentraciją bei jų santykius paukštienoje galima pagerinti auginamų paukščių lesaluose naudojant pašarines žaliavas, tokias kaip linų sėmenų išspaudos ir rapsų aliejus. „Linų sėmenų išspaudų baltymai gali mažinti grybelines infekcijas. Be to, jose yra daug mineralinių medžiagų, tokių kaip varis, magnis, molibdenas, fosforas bei natūralių antioksidantų. Tuo tarpu rapso aliejus pasižymi aukšta maistine verte, jame yra daug polinesočiųjų riebalų rūgščių“, – aiškina prof. R. Gružauskas.   

Kokybė priklauso nuo lesalo

Pasak AB „Kauno grūdai“ kombinuotųjų pašarų gamybos technologo, veterinarijos gydytojo dr. Žydrūno Totilo, paukštienos maistinę vertę lemia auginamų paukščių lesalų sudėtis bei jų kokybė. Kaip jis pažymi, gaminamas lesalas subalansuojamas pagal 160 kokybinių ir kiekybinių paukščių mitybos parametrų. Pvz., atsižvelgiama į tai, kaip lesale esantys baltymų, aminorūgščių, vitaminų, mikroelementų kiekiai pilnai tenkina paukščių fiziologinius poreikius.

„Kauno grūdai“ yra įmonių grupės „KG Group“ dalis, kuriai taip pat priklauso ir didžiausi Lietuvoje Vilniaus bei Kaišiadorių paukštynai. „Mūsų privalumas – vadinama „nuo lauko iki stalo“ gamybos grandinė, kurioje patys iš Lietuvos ūkininkų supirktų grūdų gaminame subalansuotą lesalą, kuriuo aprūpiname mūsų paukštynus“, – pasakoja dr. Ž. Totilas. 

Kaip jis pasakoja, nuosavoje laboratorijoje atliekami išsamūs tyrimai, kuriais ieškoma optimaliausio lesalo gamybos sprendimų. Kaip aiškina dr. Ž. Totilas, lesalo sudėtis pirmiausia priklauso nuo auginamų paukščių amžiaus. Skirtingo amžiaus periodu paukščių tinkamam vystymuisi reikalingos skirtingos naudingosios medžiagos. Pvz., paukščiui, kurio amžius siekia iki dviejų savaičių – labiau reikia baltymų, po dviejų savaičių – riebalų, kurie suteikia daugiau energijos ir prisideda prie raumenų vystymosi. Taigi atitinkamai skiriasi ir lesalas, kuris praturtinamas tuo laikotarpiu reikalingomis medžiagomis.

Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų Paukščių auginimo tarnybos vadovas Justinas Janulevičius pritaria, jog iš tiesų lesalas yra vienas esminių faktorių, lemiančių galutinio produkto – paukštienos – kokybę. „Esame ramūs dėl kokybės, kadangi mūsų pačių technologai rūpinasi auginamų paukščių lesalu. Žinome, iš kur atkeliauja žaliavos, kaip vyksta gamyba, kontroliuojamas gamybos atsekamumas. Kartu siekiame užtikrinti geriausią kokybę, kad paukštienos vartotojus pasiektų nuo lauko iki stalo natūralus, aukščiausios kokybės produktas“, – sako J. Janulevičius.

Kitos naujienos

Džiaugiamės, galėdami pristatyti savo naująjį projektą, kurį kūrėme specialiai Jums. Tai – SAVITARNOS SVETAINĖ...

Skaityti daugiau

Mėsinių galvijų augintojus vienijančio Baltos avies kooperatyvo tyrimo stotyje atliktas bandymas, kuriuo tirta,...

Skaityti daugiau

Artėjant naujo grūdų derliaus nuėmimui, „Kauno grūdai“ prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ūkininkų laukia išties...

Skaityti daugiau