Kaip scenos patirtis pasitarnauja dirbant su žemės ūkiu

Muzikuojantis, šokantis ir nuo jaunystės iki dabar su scena atsisveikinti negalintis Rytas Kretavičius eina „Kauno grūdų“ galvijininkystės skyriaus vadovo pareigas. Iš pirmo žvilgsnio šios dvi sritys atrodytų nutolusios viena nuo kitos, bet Rytas jose mato daug panašumų. Sričių artumas ypatingai išryškėjo jo karjerai pasiekus tašką, kai iš mokinio jis tapo kolegų mokytoju. Su šia transformacija atėjusi atsakomybė, kaip sako pats, karjeros pergales padaro dar saldesnes.

rytas

Iš mokinio į mokytojus

„Komercinio konsultavimo versle esu jau 19 metų, jeigu kalbėtume apie žemės ūkio sritį, tada patirtis pailgėtų iki 27 metų. Prisimindamas savo karjerą prisipažinsiu, kad visada jaučiausi jaunas specialistas. Darbuose ieškodavau ir patirties semdavausi iš labiau patyrusių kolegų, kurie tapdavo mano mokytojais. Lūžis įvyko po 7 metų darbo Baltarusijoje. Jaučiausi pavargęs nuo buvimo ten ir grįžau į Lietuvą. 2016 metais pradėjau darbą „Kauno grūduose“ ir supratau, kad viskas apsivertė. Staiga pasijutau vyresniuoju, apsuptu jaunimo. Nors kolektyvas buvo jaunas, bet mane nuolat stebino savo profesionalumu“, – teigia specialistas.

Rytas prisipažįsta, kad pajuto naują atsakomybės naštą. Apsuptas jaunesnių specialistų jis nebegalėjo daryti klaidų, kvailioti ar darbus atlikti atmestinai. Aplink visada buvo žmonės, galėję tai palaikyti pavyzdžiu. Ryto diktuota darbinė filosofija buvo aiški – po susitikimo su ūkininku, specialistas turėjo išvykti pakelta galva. Žinios, perduodamos klientams, turėjo būti modernios ir suteikiančios pamatuojamą naudą. Darbo kultūra netruko atnešti apčiuopiamų rezultatų ir nuo 2016 iki 2019 metų antros pusės pardavimai nuo kelių šimtų tonų pakilo iki kelių tūkstančių tonų.

„Atėjus dirbti į „Kauno grūdus“ mano tikslas nebuvo parduoti produktą ar klientams aiškinti, kokie mes esame geri, o konkurentai blogi. Mano tikslas buvo nuvykti į ūkius, išsiaiškinti kilusias problemas ir kartu su ūkio savininkais rasti sprendimo būdus naudojant mūsų siūlomus produktus. Tai nebuvo kažkas naujo Lietuvoje, tačiau mūsų įmonėje tai buvo nauja strategijos forma“, – atsiminimais dalijasi galvijininkystės skyriaus vadovas.

Siekiant sėkmės reikia tapti partneriu

„Pradėjęs darbą „Kauno grūduose“ jau žinojau, ką darysiu, kaip tai darysiu ir kokių rezultatų sieksiu. Svarbiausia, kad tai reikėjo daryti ne vienam, o kartu su kolektyvu. Pirma užduotis buvo kolegoms perteikti savo planus ir viziją. Kolektyvas mano idėjas priėmė labai noriai, greitai susidirbom ir darbas ėjosi sklandžiai“, – prisimena Rytas.

Įmonė turi būti patikimas partneris ir džiaugsme, ir liūdesyje. Šiais laikais gyvuoti vien iš naudos siekimo sau nebegalima. Darbe su klientais reikia tapti partneriu. Šią filosofiją pašnekovas plačiau pritaiko ir gyvenime. Žmogui svarbu nepamiršti dviejų konstantų: reikia išlikti naudingam ir išlikti geram.

„Po ūkius važinėjau kartu su jaunesniais kolegomis. Čia susirinkę žmonės yra labai imlūs ir tikrai save atradę mūsų darbo srityje. Malonu matyti, kaip jie dirba ir kaifuoja. Tokių mūsų kolektyve yra daug. Kai su tokiais žmonėmis pasidalini patirtimi, o vėliau matai, kad tavo patarimus jie naudoja savo darbuose, jiems sekasi ir jie yra patenkinti… Tai labai geras jausmas. Mano pasikeitimas iš jaunesniojo į vyresnįjį atnešė daugiau džiaugsmo, nei galėjau tikėtis“, – šypsosi pašnekovas. 

Gyvenimą lydinti scena

„Vaikystėje buvau tikras, kad stosiu į konservatoriją ir būsiu aktoriumi. Mokyklos laikais visada būdavau scenoje, baigiau ir muzikos mokyklą. Paauglystėje neatitolau nuo scenos – vaidinau, grojau pianinu ir galvojau, kad taip bus visada. Tačiau buvo gūdus sovietmetis, tad atėjus laikui galvoti apie studijas išsigandau, kad aktorystė taps tiesiu keliu į darbo neturėjimą“, – prisipažįsta Rytas.

Pašnekovas prisimena, kad paskutinėse klasėse jam patiko istorija, tad istorijos ir teisės studijos tapo pirmu pasirinkimu. Tais metais konkurencija patekti į norimą specialybę buvo milžiniška. Pamatęs, kad į vieną vietą bando stoti 12 jaunuolių, o nesėkmės atveju lauktų šaukimas į armiją ir tiesus kelias į Afganistaną, pašnekovas pradėjo mąstyti apie alternatyvas. Abu Ryto tėvai baigę veterinarijos akademiją, tad žemės ūkis tapo jo pasirinkimu.

„Gali atrodyti, kad aktorystė ar muzikavimas ir mano darbas neturi nieko bendro, tačiau tai nėra tiesa. Dabar man tenka vesti seminarus ir paskaitas visokiausioms auditorijoms. Tai yra ta pati scena, tik ant jos užlipęs nebedirbu natomis. Kaip aktorius turi sudominti žiūrovus, taip ir lektorius turi mokėti pritraukti klausytoją. Viskas, ką žmogus daro, turi būti šou, tai turi būti suprantama ir patrauklu, kad žinios ne tik būtų išgirstos, tačiau ir įsimintos“, – tikina pašnekovas.

Nuo šokių konkursų iki grojimo vargonais

Rytas jau 10 metų groja liaudiškos muzikos kapeloje ir jau metus poroje su žmona šoka tautinių šokių kolektyve „Volungė“. Aktyvus laisvalaikis jo gyvenime ne naujiena. Apie 15 metų lankęs aktyvios dinaminės jogos studiją, Rytas pasidžiaugia, kad turi ritualą su dukra. Kiekvieną savaitgalį jie žengia į lauko teniso kortus ir iki prakaito kovoja vienas su kitu. 

„Darbas natūraliai sukuria stresą. Kelionės, koncertai, repeticijos yra tai, kas atitraukia nuo darbinės rutinos ir rūpesčių. Tačiau tai nereiškia, kad laisvalaikio metu galima visiškai atsipalaiduoti. „Volungė“ yra pirmos kategorijos šokių ansamblis, tai yra aukščiausia mėgėjų kartelė. Ten žmonės susirenka ne šiaip pašokti, o uoliai dirbti. Sinchroniškumo reikalavimai ir kelionės po tarptautinius konkursus priverčia pasitempti ir išlikti geros formos“, – pasakoja konkursui Lvove besiruošiantis pašnekovas.

Muzikinis Ryto laisvalaikis taip pat yra įspūdingas. Kapeloje jis groja kontrabosu, tačiau neretai akomponuoja soliniams atlikėjams skambindamas pianinu. Jeigu to dar nėra gana, pašnekovas kelerius metus grojo vargonais bažnyčioje. Rytas su vargonais sieja ir įsimintiniausią savo muzikinę patirtį – groti Šiluvoje per didžiuosius atlaidus. Nesvarbu, tai būtų darbas ar scena, iššūkiai šio žmogaus, atrodytų, nė kiek negąsdina.

Kitos naujienos

Vienuolika metų apimančią karjerą „Kauno grūduose“ pradėjęs nuo farmacijos sektoriaus Robertas Kersnauskas jau...

Skaityti daugiau

„Jaunystėje svajojau būti dėstytoja ir su malonumu pastebiu, kad dabartinis darbas turi nemažai panašumų. Ne tik...

Skaityti daugiau

Prieš 24 metus karjerą „Kauno grūduose“ pradėjęs technologas, veterinarijos gydytojas dr. Žydrūnas Totilas...

Skaityti daugiau