Į laukus su mažiau trąšų: galima išeitis – mikrobiologija

Dar prieš Rusijos karą Ukrainoje žemės ūkio bendrovės ir ūkininkai suprato: situacija pasaulio trąšų rinkoje kinta drastiškai ir negrįžtamai. Dabartinės aplinkybės žemės ūkio atstovus verčia galvoti apie visas įmanomas alternatyvas trąšoms. Realybė itin sudėtinga, tačiau kalbama ir apie galimybę – mikroorganizmus, jų poveikį dirvožemiui ir augalams. Viliamasi, kad šios technologijos gali padėti amortizuoti trąšų krizę.

Jonas Ignatavičius, UAB „Nando grupė“ projektų vadovas, neseniai Lietuvos verslo forume vykusioje diskusijoje sakė – tie ūkininkai, kurių sandėliuose nebėra trąšų likučių, susidurs su problemomis jau šį sezoną.  „Tačiau mes turime svarbų produktą – mikroorganizmus, juos rinkai Lietuvoje tiekia net trys gamintojai, įskaitant „Nando“. Tikėtina, kad įvertinus dirvožemių natūralų potencialą, subalansavus tręšimus ir panaudojant mikrobiologines technologijas, galėtume judėti link naujos ūkininkavimo krypties“,  – svarstė J. Ignatavičius, Lietuvos verslo forumo diskusijos moderatorius.

Įžvalgomis šia aktualia tema forume pasidalino Virginijus Beinoras, „Alfa Agro“ vadovas, LNTŽA narys ir Andrius Lukoševičius, „Linas Agro“ Technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas.

Kas yra natūralus dirvožemio derlingumas ir kuo jis skiriasi nuo mineralinio tręšimo?

V. Beinoras: Natūralaus dirvožemio derlumo temą plačiai gvildena Europos, pasaulio mokslininkai. Tai – balansas tarp dirvožemio mikroorganizmų ir augalo, subalansuota sąveika. Pastaruoju metu daug kalbama apie sveiką dirvožemį, diskutuojama, kuria linkme turėtų eiti žemės ūkis. Mano supratimu, sveikas dirvožemis – tai natūraliai derlus dirvožemis. Gerų rezultatų pasiekiama, kompleksiškai derinant įvairius sprendimus:  taikant tausojamąjį žemės dirbimą, laikantis augalų sėjomainos, auginant tarpines kultūras. Kalbant apie natūralų dirvožemio derlumą – dirvožemis turi būti gyvas, t.y. jame turi deramai funkcionuoti visa mikrobioma, sudaryta iš įvairiausių mikroorganizmų bei užtikrinanti augalų aprūpinimą būtinomis maisto medžiagomis bei vandeniu. Per pastaruosius 170 metų buvo taikomos įvairios žemės ūkio praktikos, ko pasekoje dirvožemyje įvyko didžiuliai pokyčiai: pakito mikroorganizmų įvairovė, jų vaidmuo sumažėjo dėl sintetinių mineralinių trąšų perteklinio naudojimo. Pasekmė – dirvožemis tapo nualintas: jis lengviau pasiduoda vėjo ir vandens erozijai, suspaudimui ir kitoms negandoms. Šiuo metu, brangstant ir apskritai iš rinkos dingstant mineralinėms trąšoms, turime stengtis atkurti natūralų dirvožemio derlumą.

Yra diskusijų, kad net ir netręšdami NPK (azotas, fosforas, kalis) kelerius metus, galime pasiekti pakankamai aukštus derlius, jei naudotume precizines technologijas, stebėtume dirvožemio būklę. Kokią įtaką dirvožemiui daro mineralinis tręšimas?

V. Beinoras: Mineraliniu tręšimu į dirvą įnešamos neorganinės medžiagos. Tai priešingas procesas natūraliam dirvožemio derlumui. Nusistovėjusią dirvožemio ekosistemą ypač suardome pertekliniu tręšimu mineralinėmis sintetinėmis trąšomis – azotu, fosforu, kaliu. Perteklinį azotą suvartoja dirvožemio mikroorganizmai, įskaitant patogeninius, dalis išsiplauna į gruntinius vandenis. Jei per daug fosforo – jis „užrakinamas“ į neprieinamus augalams junginius, kurie kaupiasi dirvoje. Tai ir tarša gamtai ir bevertės išlaidos ūkiui.

95 proc. augalo biomasės sudaro anglis, vandenilis ir deguonis. Šiuos elementus augalas gauna iš oro ir vandens. Likusieji 5 proc. – makro ir mikroelementai, kuriuos augalas pasiima iš dirvos. Taigi, visų pirma reikia pasirūpinti, kad augaluose vyktų nepriekaištinga fotosintezė ir vandens apykaita. Pažeistuose dirvožemiuose, esant nepalankioms gamtinėms sąlygoms, būtent mineralinės trąšos ir padeda užauginti derlių. Bet tai netūrėtų būti nusistovėjusi praktika. Siekiamu tikslu turėtų tapti sveiko dirvožemio atkūrimas.

Dažnai minima, kad augalas maistą įsisavina per mikrobiologinius procesus – tiek natūraliai dirvožemyje esančius mikroorganizmus, tiek potencialiai įterptinius. Pastaruosius ūkininkams tiekia ir Lietuvos gamintojai, padėdami kompensuoti sumažėjusį mikrobiologinį intensyvumą. Kokia apimtimi mikrobiologiniai produktai gali pakeisti trąšas, siekiant išsaugoti tuos pačius derlius?

 A. Lukoševičius: Kaip minėta, jau 170 metų naudojame mineralines trąšas, tačiau problema ta, kad sustiprėjo orientacija į mineralinį tręšimą, o organinių trąšų svarba – primiršta. Humusas, organinės medžiagos lemia dirvožemio stabilumą, tai yra dirvos gyvybingumo ir augalo augimo esminis veiksnys. Jei neišsaugomas mineralinių ir organinių trąšų naudojimo balansas, jei persvara – mineralinių trąšų pusėje, dirvožemis ilgesnėje perspektyvoje degraduoja.

Dabar susiduriame su trąšų stygiaus, kainų problemomis. Mes turime daug patirties naudojant mikroorganizmus. Visiškai pakeisti mineralines ir ypač organines trąšas – sudėtinga, bet mikrobiologinės technologijos leidžia pakeisti dirvožemio situaciją. Augalo šaknų sistema veikia tarsi žmogaus žarnynas, joje maistinės medžiagos, esančios dirvoje, nepasisavinamos be mikroorganizmų, grybinių elementų.

Naudojant mikroorganizmus, galime reikšmingai padidinti augalų įsisavinamą atmosferos azoto kiekį. Kiti  mikroorganizmai geba atpalaiduoti fosforą, kalį, kitus elementus, reikalingus augalo augimui. Naudojant mikroorganizmus, bent 20 proc. pagerinamas pagrindinių elementų pasisavinimas augale. Mikrobiologinių technologijų naudojimas sparčiai auga visame pasaulyje, tai vienas iš būdų subalansuoti dirvožemį ir pagerinti sąlygas augalams, tuo pačiu metu apsaugant juos nuo neigiamos patogenų įtakos.

Kiek vis tik laiko trunka atstatyti ir padidinti natūralų dirvožemio derlingumą?

V. Beinoras:  Tai priklauso nuo ūkininkavimo sistemos. Laikotarpis, kai jau pastebėsim teigiamus pokyčius, gali užtrukti nuo kelių iki dešimties metų. Būtini kompleksiniai sprendimai – žemės dirbimas minimaliai ją judinant, kultūrų sėjomaina, dirvos uždengimas tarpiniais augalais, biologinės dirvožemio įvairovės didinimas. Labai svarbus žingsnis – organinių trąšų įvedimas. Tik visus šiuos veiksmus atlikus kartu, pokytis įvyks gan greitai. Žinoma, daug kas priklauso ir nuo dirvų, tarkime, smėlingose, priesmėlio dirvose laiko prireiks daugiau, nei priemolio ar molio. Dirvožemio tyrimai yra būtini, siekiant įvertinti jo pokyčius. Tačiau nepritariu vyraujančiai nuomonei, kad ūkio tręšimo programa turėtų būti grindžiama dirvožemio elementų tyrimais.

Tikėtina, kad šiemet dėl esamos situacijos mikrobiologinėmis technologijomis susidomės net tie ūkininkai, kurie niekada tuo nesinaudojo. Gali būti mikroorganizmų naudojimo pikas. O kaip toliau? Ar tai – laikinas sprendimas ekstremaliomis sąlygomis, ar nauja norma, ypač turint galvoje, kad tai atitinka ir Žaliojo kurso reikalavimus?

A. Lukoševičius:  Lietuvoje mikroorganizmų naudojimo istorija siekia jau 12 metų, taigi tai ne vienerių metų ir ne pastarųjų įvykių pasekmė. Mikroorganizmų nauda pastebėta gerokai anksčiau, daugelis ūkių jau įsitikino šių technologijų nauda dirvožemiui ir augalo augimo sąlygoms. Tačiau svarbu pabrėžti, kad turime eiti organikos keliu, pasiekti natūralų dirvožemio derlumą. Jei neskirsime dėmesio dirvožemio gerinimui, tai papildomi sprendimai gali būti mažai veiksmingi. Taigi, du svarbiausi žingsniai – padidinti dirvožemio derlumą ir imtis papildomų veiksmų augalo derlingumui padidinti.

V. Beinoras: Norėčiau, kad tokios technologijos taptų norma, pirmuoju žingsniu į tvaresnį ūkininkavimą. Man atrodo, kad vyksta reikšmingas ūkininkavimo pokytis – turime keistis, ypač keičiant mąstymą, kad gali būti kitaip. Neturėtume būti priklausomi nuo daugybės papildomų veiksnių, ypatingai esant priklausomiems nuo Gamtos, kurios pakeisti negalime. Tačiau galime valdyti savo dirvožemį, priimdami teisingus sprendimus.

Kitos naujienos

Trąšų kainoms pasiekus neprognozuotas aukštumas, viena iš aktualiausių šių dienų temų tapo, azoto normų mažinimo...

Skaityti daugiau

 

Dažnas ūkininkų klausimas: kada galiu panaudojus glifosatą apipurkštus augalus įterpti į dirvą ir sėti sekančius...

Skaityti daugiau

„Kauno grūdai“ plečia klientams skirtos savitarnos svetainės https://savitarna.kggroup.eu funkcionalumus. Prie šios...

Skaityti daugiau