Kai pradėjau auginti gervuoges, pirmą sezoną viską dariau „iš akies“. Tikėjausi, kad stiebai stovės tiesūs, o uogos ramiai bręs. Tačiau realybė buvo kitokia – ilgėjant ūgliams, jie ėmė griūti, laužyti vieni kitus, o prinokusios uogos pradėjo liestis prie žemės ir greitai pūti. Tada supratau, kad gervuogės be atramų – tai kaip pomidorai be kuoliukų: chaotiškas, besiveliantis augalas.
Per keletą metų išmokau, kad geros atramos yra ne tik dėl estetikos. Jos palengvina genėjimą, leidžia augalui gauti daugiau saulės, mažina ligų riziką ir užtikrina gausesnį derlių. Šiandien dalinsiuosi savo išbandytomis atramų konstrukcijomis ir patarimais, kurie man pasiteisino.
|
• Atramos būtinos, nes gervuogių stiebai ilgi, svyra ir gali lūžti. • Geriausios – vielinės arba metalinės konstrukcijos su keliais aukščiais. • Stačioms veislėms pakanka 2–3 vielos eilių, šliaužiančioms reikia daugiau rišimo ir aukštesnių atramų. • Vienmečius ir dvimečius stiebus reikia rišti atskirai – tai palengvina skynimą ir genėjimą. • Rišama minkštomis virvutėmis arba specialiais spaustukais, nepažeidžiant stiebo žievės. |
Kodėl gervuogėms reikalinga atrama?
Gervuogės – tai ne tie augalai, kurie auga tvarkingai kaip avietės. Jų stiebai gali užaugti net iki 3–4 metrų ilgio, o kai jie apkrauti uogomis, svoris padvigubėja. Be atramos stiebai griūva ant žemės, užgožia vienas kitą, o uogos tampa purvinos ir greitai supūva.
Aš pastebėjau, kad gervuogės be atramų ne tik praranda estetiką, bet ir derlius būna prastesnis, nes vidiniai stiebai negauna pakankamai šviesos. Be to, gulėdamos ant drėgnos žemės, uogos dažnai apipelija ar net suserga pilkuoju puviniu.
Atramos taip pat padeda:
- Padidinti uogų dydį, nes stiebai gauna daugiau saulės.
- Sumažinti kenkėjų kiekį – šliužai ir kiti žemės kenkėjai neturi tiesioginio kontakto su uogomis.
- Lengviau atlikti genėjimą ir skynimą – tvarkingai išdėstyti stiebai nesivelia ir nereikia rankų įdraskyti spygliuose.
Kokias atramas rinktis?
Per keletą metų išbandžiau skirtingas konstrukcijas, ir galiu pasakyti, kad geriausiai veikia vielinės arba metalinės atramos. Jos tvirtos, ilgaamžės, o vielos aukštį galiu reguliuoti pagal stiebų ilgį.
- Vielinės atramos: Tai du tvirti kuolai (mediniai arba metaliniai), tarp kurių ištempiu 2–4 vielos eiles.
- Stačioms veislėms pakanka 2–3 vielų (aukščiuose 50 cm, 1 m ir 1,5 m).
- Šliaužiančioms veislėms reikia 3–4 vielų ir dažnesnio pririšimo.
- V formos atramos: Tokia konstrukcija man labai patinka – tai dviguba vielinė sistema, kurioje vienoje pusėje rišu vienmečius ūglius, o kitoje – dvimečius derančius. Taip skynimas tampa ypač patogus.
- Tinklinės atramos: Esu bandęs žalią plastikinį tinklą, bet jis nebuvo labai patvarus – po dviejų metų prarado tvirtumą. Metalinis tinklas – patikimesnis, bet reikia tvirtesnių kuolų.
Kaip įrengti atramas: mano žingsnis po žingsnio metodas
Pirmą savo gervuogių atramą dariau iš paprastų medinių kuolų ir vielos. Iš pradžių galvojau, kad pakaks vienos vielos eilės, bet greitai pamačiau, kad stiebai tiesiog griūva pro tarpelius. Vėliau įrengiau tvirtesnę sistemą – ši veikia jau trečius metus be remonto. Čia papasakosiu, kaip įrengti atramas taip, kad jos tarnautų ilgai, atlaikytų stiebų svorį ir būtų patogios priežiūrai.
1 žingsnis: kuolų pasirinkimas ir montavimas
Atramos kuolai yra pagrindas – nuo jų tvirtumo priklauso visa konstrukcija. Išbandžiau tiek medinius, tiek metalinius kuolus.
- Mediniai kuolai (ąžuolas ar impregnuota pušis) tinka 2–3 metams, bet reikia užtikrinti, kad dalis, kuri stovi žemėje, nebūtų nuolat drėgna.
- Metaliniai kuolai – mano favoritas. Naudoju maždaug 2,2 m aukščio vamzdžius (iš jų 50 cm įkasu į žemę). Jie nesvyruoja net tada, kai gervuogės pilnai apkrautos uogomis.
Kuolus montuoju maždaug 4–5 metrų atstumu vienas nuo kito – tai optimalus tarpas, kad viela nenusileistų ir išliktų įtempta.
2 žingsnis: vielos tempimas
Vielą tempiu keliomis eilėmis – dažniausiai 3 arba 4 aukščiais:
- Pirma eilė – 50–60 cm nuo žemės.
- Antra – apie 1–1,2 m.
- Trečia – 1,5–1,7 m.
- Jei reikia, ketvirta – virš 2 m (ypač šliaužiančioms veislėms, kurios lipa aukščiau).
Vienais metais išbandžiau paprastą plieninę vielą (3 mm storio) – ji atlaikė gerai. Jei viela bus per plona, laikui bėgant ji įsitemps ir krūmas „susės“. Geriausia naudoti cinkuotą arba plastiku dengta vielą – ji tarnauja ilgiau.
3 žingsnis: atramos stabilumo užtikrinimas
Iš patirties žinau, kad kraštiniai kuolai turi būti tvirčiausi, nes būtent ant jų tenka visas vielos tempimo krūvis. Kartais kampinius kuolus sutvirtinu įstrižais pagaliukais arba metalinėmis atramomis į žemę. Jei kuolai prastai įtvirtinti, visa konstrukcija pradeda svyruoti jau pirmą vasarą.
4 žingsnis: tinklo arba papildomų atramų montavimas
Jei norisi tvarkingesnio gervuogių suvedimo, prie vielų galima pritvirtinti papildomą vertikalų tinklą, per kurį stiebai laikosi dar tvirčiau. Tai ypač patogu stačioms veislėms.
Pirmaisiais metais, kai dar neturėjau atramų, gervuogės gulė ant žemės, uogos buvo purvinos ir kai kurios supuvo. Įrengus vielinę konstrukciją, derliaus rinkimas tapo paprastas, uogos švarios, o krūmas atrodo tvarkingas. Tokią atramą pastatyti užtenka vienos dienos, bet ji atsiperka daugkartinai.
Kaip rišti gervuogių stiebus ir suformuoti krūmą
Kai atramos jau įrengtos, svarbiausia užduotis – teisingai ir patogiai pririšti gervuogių stiebus. Iš pradžių aš dariau klaidą – rišau chaotiškai, stiebus tiesiog apvyniodavau aplink vielą. Rezultatas buvo toks, kad genėjimo metu ir uogų skynimui reikėjo kone „atkirsti“ pusę stiebų. Dabar laikau griežtos tvarkos, kurią noriu pasidalinti.
Kada pradėti rišti?
Pirmą kartą rišu, kai stiebai pasiekia apie 40–50 cm aukštį. Jei lauksiu ilgiau, jie pradeda virsti ir susiraizgo, todėl pririšti tampa sunkiau. Vasarą perrišu kelis kartus, nes ūgliai gali paaugti net iki 20–30 cm per savaitę.
Ką naudoju rišimui?
Išbandžiau kelias medžiagas:
- Minkštą kanapinę virvutę – patvari, bet reikia rišti kilpelę laisvai, kad stiebas storėjant nepažeistų žievės.
- Elastingus sodo guminius dirželius – labai patogūs, nes nespaudžia stiebo.
- Specialius plastikinius spaustukus – greitas būdas, bet ne visuomet laikosi tvirtai per vėją.
Svarbiausia – niekada nenaudoti kietos vielos ar plonų sintetinių virvelių, nes jos įsiveržia į stiebą ir jį pažeidžia.
Vienmečių ir dvimečių stiebų atskyrimas
Man labai pasiteisino metodas, kai vienoje vielos pusėje rišu derančius (dvimečius) stiebus, o kitoje – jaunus vienmečius ūglius. Tokiu būdu krūmas ne tik atrodo tvarkingas, bet ir kitą sezoną labai patogu genėti – iškart matau, kuriuos stiebus palikti.
Rišimo technika
- Stiebą rišu prie vielos kas 40–50 cm – taip jis laikosi tvirtai ir nevirsta.
- Stengiuosi, kad stiebai būtų lygiai išdėstyti per visą konstrukcijos ilgį, o ne sugrūsti vienoje vietoje.
- Jei stiebas per ilgas, jį švelniai lenkiu ir vedu į kitą vielos aukštį.
Kaip formuoju krūmą?
Dažniausiai formuoju gervuoges „ventiliatoriaus forma“:
- Viduriniai stiebai rišami tiesiai,
- Šoniniai – kiek pakreipiu į išorę.
Tai leidžia šviesai pasiekti kiekvieną uogą ir lapą.
Vienais metais pabandžiau rišti stiebus spiralės forma aplink kuolą, bet šis metodas pasirodė nepatogus – sunku genėti ir uogų skynimas tampa painus. Ventiliatoriaus forma man pasiteisino labiausiai.
Patarimai, kaip išlaikyti tvarkingą krūmą visą sezoną
Net ir įrengus patikimą atramą, gervuogių stiebai per vasarą linkę „sukti chaosą“ – ypač jei vasara drėgna, o augalas gauna daug maisto medžiagų. Teko įsitikinti, kad vien tik pavasarinis rišimas neužtenka, reikia nuolatinės priežiūros.
Reguliarus perrišimas
Aš stengiuosi bent kartą per 2–3 savaites patikrinti atramas ir stiebus. Vienmečiai ūgliai per vasarą gali paaugti net iki 3 metrų, tad reikia juos laiku nukreipti, kad neužkristų ant kitų. Jei per vėlai prisimeni, ūgliai jau būna kieti ir lenkiant gali nulūžti.
Atramos koregavimas
Kartais viela per vasarą atsilaisvina – dėl stiebo svorio ar vėjo. Jei matau, kad ji pradėjo „sėsti“, iš naujo patempiu arba pridedu papildomą vielos eilę. Ypač tai aktualu šliaužiančioms veislėms, kurios užauga sunkesnės.
Šoninių ūglių tvarkymas
Kai stiebai pasiekia didesnį ilgį, jie leidžia daug šoninių šakų. Tokiais atvejais:
- Šoninius ūglius trumpinu iki 30–40 cm – taip jie auga tvarkingiau, o uogos būna didesnės.
- Kartais šoninius stiebelius pririšu atskirai, jei jie per daug linksta nuo svorio.
Augalų atskyrimas
Jeigu gervuogių krūmai pasodinti tankiau, būtinai stengiuosi neleisti stiebams persipinti tarp krūmų. Tai ne tik nepatogu, bet ir padidina ligų riziką, nes drėgmė tarp lapų laikosi ilgiau.
Mulčiavimas ir žemės priežiūra
Atramos ir tvarkingas rišimas padeda išlaikyti žemę sausesnę, bet aš dar apmulčiuoju plotą po krūmais. Mulčias ne tik sulaiko drėgmę, bet ir sumažina piktžolių augimą, kurios gali užgožti gervuogių šaknis.
Kai pirmais metais nesirūpinau tvarkingais atramų patikrinimais, uogų skynimas virto kančia – viskas buvo susivėlę. Nuo tada įvedžiau taisyklę: kas 2 savaites – 10 minučių perrišimo ir patikros darbams. Tai duoda ne tik gražų vaizdą, bet ir apsaugo nuo nulūžusių stiebų.
Dažniausios klaidos darant atramas ir rišant gervuoges
Per kelis sezonus padariau ne vieną klaidą, kol supratau, kaip sukurti patikimą ir ilgalaikę gervuogių atramų sistemą. Noriu pasidalinti, kas dažniausiai nepavyksta pradedantiesiems, kad galėtum šių klaidų išvengti.
1. Per žemos atramos
Viena iš pirmųjų mano klaidų – atramos su viena vielos eile vos 80 cm aukštyje. Kai stiebai pasiekė daugiau nei 2 metrus, jie krito žemyn, o uogos vėl gulėjo ant žemės.
Sprendimas: optimalus atramų aukštis yra bent 1,6–1,8 m, o kai kurioms šliaužiančioms veislėms praverčia net 2 m konstrukcija su 3–4 vielos eilėmis.
2. Naudojamos per silpnos medžiagos
Pirmus metus pasirinkau plonus medinius kuolus ir paprastą vielutę. Po vasaros, kai krūmai buvo pilni uogų, visa sistema pradėjo linkti ir gulti į šoną.
Sprendimas: naudoti tvirtas medžiagas – cinkuotą 3–4 mm vielą ir metalinius arba gerai impregnuotus kuolus.
3. Rišimas per stipriai
Dar viena klaida – per tvirtas rišimas. Kai stiebas storėja, plona virvelė įsirėžia į žievę ir gali net nupjauti stiebą.
Sprendimas: rišti laisviau, su kilpele, o geriausia – naudoti minkštas gumines juosteles ar specialius spaustukus.
4. Chaotiškas stiebų suvedimas
Ankstesniais metais pririšdavau viską kaip papuola – stiebai pynėsi vieni per kitus, ir genėjimo metu reikėjo viską atkrapštyti.
Sprendimas: vienoje pusėje vedu vienmečius stiebus, kitoje – dvimečius derančius ūglius, laikydamasis ventiliatoriaus formos.
5. Nepatikrinta vielos įtampa
Vielos, kurios nėra tinkamai įtemptos, nusvyra, o stiebai guli ant žemės.
Sprendimas: kartą per sezoną patikrinti įtempimą ir, jei reikia, sutvirtinti arba papildomai ištempti vielą.
6. Vėluojama rišti
Jeigu paliksi stiebus be priežiūros per kelias savaites, jie perauga, ir pririšti be lūžių tampa beveik neįmanoma. Man kartą taip nutiko – kelis ilgiausius stiebus teko nukirpti.
Sprendimas: rišti kas 2–3 savaites, ypač aktyvaus augimo laikotarpiu birželį–liepą.
