Kalvotose eroduojamose dirvose sunku auginti žemės ūkio au­galus ir verstis tradicine žemdirbyste, nes jos yra jautrios žemės dirbimui. Norint pelningai ūkininkauti, reikia gauti per 2 t/ha javų, daugiau kaip 20 t/ha bulvių.

Dažniausiai neapsimoka didinti derlių di­desnėmis investicijomis – tik labiau užter­šiama aplinka. Tokiose žemėse turėtų bū­ti vystoma priešerozinė žemdirbystė, ku­rios sėjomainoje daugiametės žolės suda­rytų 60-70 proc, o javai tik 30-40 proc. Čia turėtų vyrauti ilgalaikės ganyklos, pieni­ninkystės ūkiai. Iš daugiamečių žolių čia labiausiai tiktų hibridinės liucernos. Jų ir varpinių žolių mišiniai yra derlingi, nerei­kalauja azoto trąšų, saugo dirvas nuo ero­zijos, per ganiavą tolygiai aprūpina gyvu­lius ganykline žole. Liucernos, kaip žino­me – labiau šienaujamo tipo žolės. Kalvo­tose dirvožemiuose, kur jos gerai auga, la­bai svarbu parinkti derlingus mišinius ir, teisingai juos naudojant, gauti didžiausią naudą.

Dūkšto bandymų stotyje mišraus nau­dojimo liucernų ir įvairaus ankstyvumo varpinių žolių mišiniai gerai išsilaikė 4 metus ir davė gausų derlių. Buvo pasėti mišiniai: 70 proc. hibridinių liucernų (Au-gūnė II), 10 proc. raudonųjų eraičinų ir po 20 proc. vienos iš tiriamų žolių (paprastų­jų šunažolių, tikrųjų eraičinų, pašarinių motiejukų ir daugiamečių svidrių). Žoly­nai pirmą kartą buvo nuganyti, kai žolės užaugo iki 20-25 cm. Antroji žolė, sužy­dus liucernoms, buvo nupjauta žiemos pa­šarui, trečioji – nuganyta liucernų butoni-zacijos fazėje.

Silpniau liucernos augo mišinyje su šunažolėmis. Kituose mišiniuose liucernos geriau konkuravo su varpinėmis žolėmis. Daugiametės svidrės mišiniuose buvo trumpaamžės ir jos geriau augo tik pir­muosius dvejus metus, o vėliau išretėjo. Mišiniams su liucernomis mažiau tinka paprastosios šunažolės, nes gyvuliai jas prasčiau ėda vėlyvesnėmis žolių vystymo­si fazėmis. Nespėjus nuganyti, šiuos mi­šinius reiktų nušienauti. Kalvoto priemo­lio dirvožemyje ankstyvajam naudojimui geriausias buvo hibridinių liucernų (8-12 kg/ha), tikrųjų eraičinų (3-5 kg/ha) bei raudonųjų eraičinų (1-1,5 kg/ha) mišinys. Vėlyvajam naudojimui geriausiai tiko hib­ridinių liucernų (8-12 kg/ha), pašarinių motiejukų (3-4 kg/ha) ir raudonųjų erai­činų (1-1,5 kg/ha) mišinys.

Liucernų ilgaamžiškumas ir derlius priklauso nuo jų naudojimo intensyvumo. Siekiant gauti gerą derlių, vienoje iš pir­mųjų dviejų pjūčių reikia sulaukti pirmų­jų liucernos žiedų. Kad liucernos geriau peržiemotų, būtinas maždaug 1,5 mėn. lai­kotarpis tarp dviejų paskutinių ganymų. Sis laikotarpis būna nuo rugpjūčio pabai­gos iki spalio vidurio. Tuomet liucernų ne­galima naudoti.

Siekiant nustatyti liucerninio žolyno naudojimo galimybes ganymui, žolių mi­šinys buvo sudarytas iš 9-10 kg/ha hibri­dinių liucernų, 1-1,5 kg/ha baltųjų dobi­lų, 1-2 kg/ha pašarinių motiejukų, 2-2,5 kg/ha tikrųjų eraičinų ir 1,5-2 kg/ha pie­vinių miglių. Bandymų duomenys paro­dė, jog ganant žolyną kasmet liucernų bu-tonizacijos fazės pradžioje – keturis kar­tus per vegetaciją – gaunamas mažiausias derlius. Ganant kas antri metai, didesnis derlius gaunamas, kai pirmaisiais ir tre­čiaisiais metais sužydusio žolyno pirmoji ir trečioji žolė buvo nupjauta šienui, o ant­roji – nuganyta. Beveik toks pat derlius bu­vo gautas žolyną naudojant mišriai: pir­mąją sužydėjusią žolę pjaunant šienui ir dar du kartus ganant liucernų butonizacijos fazės pradžioje arba kasmet pirmąją ir trečiąją žolę ganant, o sužydėjusią antrąją – pjaunant šienui. Pastaruoju atveju buvo gautas menkesnis derlius. Geriausias der­lius gautas, kai žolynas buvo tris kartus nupjautas šienui.

Liucerninėse ganyklose ganyti reikė­tų mišriai: pirmąją žolę, sužydėjus liucer­noms, nupjauti žiemos pašarui, o atolą nu­ganyti du kartus. Keturis kartus ganyti liucerninėje ganykloje geriausia kas antri me­tai. Prieš tai žolynas naudojamas mišriai, vienos pjūties liucernoms leidžiant sužy­dėti.

Liucerninius žolynus papildo ir var­pinių žolių su raudonaisiais ar baltaisiais dobilais ganyklos. Jos gerai želia pavasarį ir aprūpina gyvulius maistinga žole. Liu­cernų ganykloje ne visi ūkininkai ryžtasi gyvulius ganyti lietingu oru ir naktį. Kai kurie gyvuliai prastai jas ėda. Nepaisant šių trūkumų liucernos yra baltyminga ir derlinga žolė per visą ganymo laikotarpį.