Šiaudai dažnai laikomi menkavertėmis atliekomis, tinkančio mis tik pakratams. Pastaraisiais metais šiaudai paliekami pūti lauke arba sudeginami, tačiau tinkamai paruošti jie yra neblogas pašaras mažiau pienin goms karvėms, nesunkiai dirbantiems arkliams, o taip pat avims ir vyres niems penimiems galvijams.
Apie 60-75 proc. šiaudų sudėties sudaro celiuliozė, hemiceliuliozė, pentozanai, pektinai, t. y., kaloringos me džiagos – angliavandeniai. Pagal cheminę sudėtį ir bendrosios energijos kiekį šiaudai mažai skiriasi nuo šieno.
Šiaudai ir varpinių žolių šienas turi beveik tiek pat bendrosios energijos, tačiau apykaitos energijos 1 kg šieno yra 8,3 MJ, o šiauduose – tik 5,6-6,8 MJ (22-38 proc. mažiau). Pa grindinė tokio skirtumo priežastis – ląsteliena, ypač joje esantis ligninas. Šiaudų sausojoje medžiagoje jo būna 13-15 proc, o šiene – tik 3-7 proc. Šis junginys beveik neskaidomas ir neįsi savinamas, bet svarbiausia tai, kad lig ninas trukdo įsisavinti ir kitas pašare esančias maisto medžiagas, mažina jų virškinamumą.
Šienas virškinamas kur kas geriau nei šiaudai. Jie dėl didelio ląstelienos bei lignino kiekio yra kieti, šiurkštūs, ir gyvuliai juos ėda nenoriai. Paveikti mechaniškai, temperatūra arba chemi nėmis medžiagomis šiaudai ėdami ir virškinami geriau.
Šiaudų paruošimas
Paprasčiausias ir lengviausias pa ruošimo būdas – smulkinimas. Smul kintus šiaudus (galvijams – 4-5 cm il gio dalelėmis, arkliams, avims – 2-3 cm) gyvuliams lengviau kramtyti, at rajoti, mažiau trinasi dantys, pašaras greičiau suvirškinamas. Tokius šiau dus patogiau sumaišyti su kitais pašarais. Labai susmulkinti nepatartina, nes tuomet gyvuliai mažiau atrajoja, mažiau išskiria seilių, dėl to pašarus virškina prasčiau. Gyvuliams itin pa tinka, kai susmulkinti šiaudai dar ir sumaigomi.
Nesudėtinga šiaudus sudrėkinti bei paskaninti. Šiaudų pjaustinys sluoksniais dedamas į didelę dėžę ar kubilą ir apšlakstomas šiltu (30° C) pasūdytu vandeniu. 10 kg šiaudų reikia 8-10 1 vandens, kuriame ištirpinama 120-150 g druskos. Po 12-24 vai. juos galima šerti gyvuliams.
Drėkinamus šiaudus galima pa skaninti melasa (2 kg melasos 10l van dens), virtomis smulkintomis bulvė mis, šakniavaisiais (0,2-1 kg/1 kg šiaudų), koncentratais (50-100 g/1 kg šiau dų). Taip pat paskaninti tinka žlaugtais (broga), tarkiniais, salyklojais, cuk rinių runkelių griežiniais. Šie priedai gali sudaryti ketvirtadalį arba pusę šiaudų kiekio. Taip paruošti šiaudai būna minkšti, malonaus kvapo, geres nio skonio, geriau fermentuojami galvijų didžiajame prieskrandyje. Pirmo mis dienomis tokio pašaro duodama tik po 2-3 kg, o vėliau – tiek, kiek su ėda. Paruoštus šiaudus reikia tuojau sušerti, nes jie greitai genda.
Panašus paruošimo būdas yra šiaudų užplikymas. Tik šiuo atveju už pilama ne šiltu, bet verdančiu vande niu, todėl šiaudai, kurie taip pat gali būti paskaninti, tinka šėrimui jau po 6-8 val. Užplikius pagerėja ne tik fizi nės ir skoninės šiaudų savybės, bet kartu sunaikinama dalis kenksmingų mikrobų, pelėsių. Šiaudus galima pli kyti ir karštais žlaugtais.
Paveikus šiaudus garais gauna mas toks pat efektas, kaip ir plikant. Talpa, kurioje sukrauti sudrėkinti šiau dai, sandariai uždengiama ir į ją leidžiamas garas, kol šiaudų temperatū ra pakyla iki 90° C. Po to dar palieka ma pastovėti 3-4 valandas.
Apdoroti šiaudus aukšta tempera tūra yra brangu, tačiau juos galima pa ruošti savaiminio kaitimo būdu. Tai toks šiluminis apdorojimas, kai ener gija gaunama iš paties pašaro. Apdo rojant šiaudus šiuo būdu, reikalingos 4 talpos. Kaista jie 3-4 paras, todėl, no rint visą laiką turėti pašaro, talpos tu ri būti užpildomos paeiliui, o paskui tokia pat seka šiaudai sušeriami. Jie de dami į talpą ir sudrėkinami šiltu van deniu (1 kg šiaudų 1l vandens). Masė gerai suspaudžiama, o ant viršaus už dedamas sunkus svoris. Veikiant mik roorganizmams, ketvirtą kaitimo pa rą, temperatūra būna 45-50° C. Šiau dai kaista greičiau, o ir pašaras būna skanesnis, kai jie paskaninami jau mi nėtais priedais. Pašarai sušeriami šil ti, nedidelėmis porcijomis.
Rudenį šiaudus galima panaudo ti, silosuojant daug drėgmės turinčią žolę ar runkelių lapus. Jie sugeria išsi skyrusias sultis, ir masė dėl mažesnio drėgnumo geriau fermentuojasi, būna ne tokia rūgšti. Smulkintų šiaudų pri dedama 10-20 proc. silosuojamos ma sės, atsižvelgiant į jos drėgnumą.
Apdorojant šiaudus anksčiau pa minėtais būdais pagerėja tik jų ėdamumas ir skonis, o padidinti virškinamumą ir maistingumą galima cheminė mis medžiagomis. Jos suardo ligni no su celiulioze ir hemiceliulioze ryšį, dėl ko pašarai geriau virškinami ir įsi savinami. Patogiausia chemines me džiagas naudoti tuomet, kai yra paša rų ruošimo cechas ir specialūs įrengi mai, tačiau, laikant nedaug gyvulių, juos galima paruošti ir paprastomis są lygomis. Gali būti naudojamos įvairios medžiagos.
Gesintos kalkės. 100-tui kg šiau dų reikia 9 kg gesintų kalkių tešlos ir 200l vandens. Pirmiausia kalkės ištir pinamos, o nusistovėjęs vanduo (tirpalas) naudojamas šiaudams apdoro ti. Į jį dar pridedama po 1 kg, t.y., 0,5 proc. vandens kiekio druskos ir kar bamido. Smulkinti šiaudai sudedami į tinklą ir mirkomi tirpale 15-20 min. Po to iškeliami ir paliekami nuvarvė ti. Gyvuliams duodami po paros. Mir kyti galima ir presuotų šiaudų ryšu lius. Jie tirpale palaikomi kol sudrėks ta, po to ištraukiami ir laukiama 1-2 paras, kol nubėgs tirpalas ir įvyks che minė reakcija. Ji vyksta greičiau, kai aplinkos temperatūra ne žemesnė kaip 15° C. Gerai paruošti šiaudai neturi kalkių kvapo, yra gelsvai žalsvos spal vos, minkšti ir lengvai plėšomi. Kar vėms jų galima sušerti 10 kg ir dau giau, o vyresniam nei 6 mėn. prieaug liui – 5-8 kg.
Natrio šarmas. Palaidi smulkinti šiaudai dedami sluoksniais ir apipurš kiami 4 proc. natrio šarmo tirpalu (100 kg šiaudų reikia 100l tirpalo), kruopščiai suspaudžiami, o ant viršaus deda mas svoris. Šerti galima praėjus pusei paros. Plauti ar kitaip neutralizuoti šiaudų nereikia. Presuotų šiaudų ry šuliai pamerkiami kelioms minutėms į 2 proc. koncentracijos tirpalą ir iš ėmus paliekami nuvarvėti. Galvijams per parą galima sušerti 5-10 kg šiau dų, apdorotų šarmu.
Natrio karbonatas (kalcinuota soda). Naudojant šį preparatą, šiau dus būtina pakaitinti garu arba suda ryti sąlygas savaiminiam kaitimui vyk ti, nes žemoje temperatūroje natrio karbonatas skyla lėčiau. 100 kg šiau dų reikia 5 kg bevandenio natrio kar bonato, ištirpinto 100l vandens. Šiau dų pjaustinys sudrėkinamas tirpalu, gerai suspaudžiamas, ant viršaus de damas svoris ir paliekama 5-7 dienas, kad savaime kaistų. Per tą laiką temperatūra pakyla iki 50 C ir daugiau. Kad greičiau vyktų reakcija, galima pakaitinti garu. Praėjus savaitei, šeria ma visiems gyvuliams be apribojimų.
Amoniaklnio vandens kiekis, rei kalingas šiaudams apdoroti, priklau so nuo amoniako koncentracijos jame. Kai amoniako koncentracija yra 25 proc, 100 kg šiaudų reikia 12 l amoniakinio vandens, o esant 20 proc. -15 l. Šiaudai gali būti apdorojami, sukro vus juos į dėžes, tranšėjas arba tiesiog kūgiuose. Norint įterpti amoniakinį vandenį į kūgius, reikia turėti specia lią “adatą” su kiaurymėmis. Prieš tai kūgis turi būti sandariai uždengiamas plėvele ar brezentu, kad neišgaruotų amoniakas. Uždengus laikoma 7-14 dienų (priklausomai nuo aplinkos temperatūros). Apdorojant šiaudus kūgiuose, labai patogu naudoti bevan denį amoniaką, nes jis labai gerai pa siskirsto visame kūgio tūryje. 1 tonai šiaudų reikia apie 30 kg suskystinto amoniako. Atidengus kūgį, šiaudus galima šerti gyvuliams, kai išnyksta amoniako kvapas. Norint apdoroti šiaudus dėžėse ar tranšėjose, 100 kg šiaudų reikia apie 80l vandens, kuria me amoniakas turi sudaryti 1,5 proc. šiaudų kiekio (vidutiniškai apie 6l, kai amoniakinio vandens koncentracija 25 proc). Tokiu silpnu amoniako tirpalu sudrėkinti šiaudai pakaitinami garu arba paliekami kelias dienas savaime kaisti.
Apdoroti šiaudus cheminėmis me džiagomis yra sudėtinga, tačiau taip paruoštų šiaudų maistingumas padi dėja beveik dvigubai ir pagal energe tinę vertę jie prilygsta vidutinės koky bės šienui, o paveikus amoniaku pa daugėja ir proteinų. Be to, vykstant cheminėms reakcijoms, sunaikinami šiaudųpašaruose esantys kenksmingi mikro organizmai, grybeliai, mikotoksinai.
Nevalia pamiršti, kad, ruošiant pa šarus su cheminėmis medžiagomis, būtina laikytis darbo saugos taisyklių.
