LR žemės ūkio rūmai džiaugiasi pastaruoju metu itin suintensyvėjusiais ryšiais, bendradarbiavimu su Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmais bei besiplėtojančia draugyste pačiais estais – tiek ūkininkais, tiek žemės ūkio ir kaimo sektoriaus darbuotojais. Bendravome su gausia estų delegacija parodos „AgroBalt 2010“ metu, suorganizavome jų delegacijai išvyką į lietuvišką ūkį. Praėjusį mėnesį 40 Rūmų darbuotojų grupė įgyvendinant tarptautinį projektą lankėsi Estijoje – Žemės ūkio ir prekybos rūmuose ir ūkiuose. Visai neseniai Rūmuose vėl priėmėme Estijos ūkininkų sąjungos atstovus.

Trumpai apie Estiją

Estijos Respublika (est. Eesti Vabariik) – valstybė Europos šiaurėje, besiribojanti su Latvija pietuose bei Rusija – rytuose. Jos plotas 45 227 kv. km. Bendras sienos ilgis – 1445,6 km, iš jų jūros siena 764 km ir sausumos siena 681,6 km. Baltijos jūra skalauja Estijos krantus šiaurėje (Suomių įlanka) ir vakaruose (pietvakariuose – Rygos įlanka). Estija yra žalia šalis, miškai dengia maždaug pusę jos teritorijos (20 155 kv. km)

Paskutinio oficialaus gyventojų surašymo duomenimis, kaimo gyventojų Estijoje yra 30,7 proc. Estijos žemės ūkio ministerijos duomenimis, dirbamos žemės yra 1,1 mln. ha. Svarbiausia šaka – gyvulininkystė, populiariausia – pieninė gyvulininkystė.

Ryšiai su estais – ne tik partneriški, bet ir šilti bei draugiški

Kaimyninės šalys visada intensyviai bendrauja. Tačiau pastaruoju metu jaučiamas dar didesnis bendravimo tarp Baltijos šalių pagyvėjimas. Vizitai į kaimynines šalis įvairūs – tiek dalykiniai, tiek turistiniai. Pagyvėjimą liudija net ir turizmo statistika, pagal kurią, Lietuvoje estų šių metų pirmąjį ketvirtį apsilankė daugiau nei 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Nuo praėjusių metų pabaigos tapo aktyvesnis, – nors draugiški ryšiai palaikomi jau ne pirmus metus, – ir bendravimas tarp mūsų Žemės ūkio rūmų bei Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmų.

2009-ųjų pabaigoje suplanuota ir parengta paraiška tarptautiniam bendradarbiavimo ir partnerystės projektui „Tarptautinė kontaktų diena – išvyka į Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmus“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“. Pagal projektą buvo suplanuota dalykinė Žemės ūkio rūmų delegacijos kelionė į Estiją.

Tačiau pirmieji susitikimai su Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmų atstovais įvyko jau parodos „AgroBalt 2010“ metu. Estų delegacijos pageidavimu suorganizavome jiems išvyką į lietuvišką ūkį. Svečiai liko labai patenkinti. Savo šiltą atsiliepimą apie apsilankymą Biržų rajone, Parovėjos kaime, esančiame Vaidutės ir Vytauto Stankevičių ekologiniame pienininkystės ūkyje išspausdino ir Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmų periodiniame leidinyje.

O gegužės viduryje 40 žmonių – Žemės ūkio rūmų darbuotojų grupė išvyko pasisemti patirties į kaimyninę Estiją.

Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmai

Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmuose lietuvių delegaciją pasitiko Rūmų direktorius Roomet Sõrmus. Jis ir pristatė jų Rūmų veiklą.

Įkurti Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmai 1996 m. Palyginimui – mūsų Rūmai įkurti 1926 metais ir atkurti po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo.

Pasak p. Roomet Sõrmus, jų Rūmai skirtingi nei ES. Nors, kaip įprasta, tai stoginė organizacija. Ji jungia apie 100 narių, iš kurių tik apie 30 yra asociacijos, o apie 70 – privažios įmonės. Palyginimui – mūsų Rūmai jungia tik nevyriausybines žemdirbių ir kaimo gyventojų organizacijas, t.y. asociacijas, draugijas ir sąjungas. Pačioje Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmų veiklos pradžioje tapti nariais galėjusios visos privačios įmonės. Bet dabar į narius priimamos tik asociacijos. Veikia 5 komitetai: Pieno ir kt. Politinė organizacijos dalis – taryba, sudaryta iš 15 narių: 8 – ūkininkų organizacijų atstovai, 4 – maisto pramonės, 3 – atstovauja tiekėjams ir susijusioms organizacijoms, pvz., kaimo turizmo bei kt.

Rūmai, pasakojo direktorius, atstovauja Estijos žemės ūkio ir kaimo sektoriui ir organizuoja dialogą tarp ūkininkų ir tiekėjų. Šiuo atžvilgiu panašumas, nors siauresnis, su kitų šalių ir, žinoma, mūsų Rūmais, kurių viena pagrindinių funkcijų yra interesų atstovavimas nacionaliniu ir tarptautiniu mastu: narių – nevyriausybinių žemdirbių ir kaimo gyventojų organizacijų ir kartu visų kaimo žmonių.

Nuo praėjusių metų dėl nutraukto finansavimo iš valstybės biudžeto jie nebeteikia konsultacijų ūkininkams, tad ir darbuotojų belikę 9 iš buvusių 15. Panaikintas ir Tartu švietimo ir mokymo skyrius. Darbuotojų rajonuose, kaip turi mūsų Žemės ūkio rūmai, jie neturi. Rajonuose atstovauja organizacijos – Rūmų nariai. Dar dirba įvairiose darbo grupėse. Plėtoja tarptautinę veiklą, yra COPA-COGECA nariai, turi atstovą Briuselyje. Narystės mokestis, pasak direktoriaus, sudaro labai mažą jų biudžeto dalį – tik apie 5 proc. Rūmai rengia paraiškas, projektus pagal dvi pagrindines schemas: tai įvairios rinkos plėtros programos, parodos, mugės ir reklaminės kampanijos ir kita kryptis – švietimo bei edukacinės priemonės.

Estiški maisto kokybės ir kilmės ženklai

Išskirtinė ir įdomesnė Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmų rinkodarinė veikla, skirta skatinti estiškų maisto produktų vartojimą. Rūmai jau apie 10 metų dalyvauja maisto kokybės programoje ir suteikia maisto kokybės ženklą. Vienas ženklas – kokybės, kitas – kokybės ir kilmės, kas reiškia, kad žaliavos yra estiškos kilmės.

Ženklai suteikiami metams. Po metų vėl teikiamas prašymas. Produktus tikrina ekspertai. Sertifikavimas mokamas. Tačiau Rūmų nariams – pigiau. Per metus kainuoja apie 150 eurų. Dabar ženklą turi apie 250 produktų ir šiuo metu jo laukia dar apie 30 naujų produktų. Kiekvienais metais šiems produktams dar rengiamos reklaminės kampanijos. Šie maisto produktai – nebūtinai brangesni. Čia jau gamintojo reikalas. Pvz., pasakojo Rūmų direktorius, viena pieno įmonė jau paženklino pusę savo produktų.

Ženklai yra pirmiausia kirti vartotojams, jie informuoja, kad produktai yra iš Estijos ūkių. Nes Estijos vartotojams labai svarbu produkto kilmė ir jie šį ženklą labai gerai pažįsta. Be to, pasak Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmų direktoriaus, tai labai gera pagalba būtent smukesniems, dar nežinomiems, gamintojams.

Susitikimas Estijoje su Pieno sąjungos, Ūkininkų sąjungos ir Kaimo tinklo atstovais

Lietuvių delegacija taip pat Estijoje susitiko su Pieno sąjungos, Ūkininkų sąjungos ir Kaimo tinklo atstovais.

Pieno sąjunga jungia tik perdirbėjus – Estijos gamintojų interesams atstovauja Rūmai. Pieno sąjungoje kol kas tėra 10 narių. Estijos ūkininkų sąjunga – skėtinė organizacija, jungianti 2 gamintojų organizacijas ir 14 rajoninių. Vienija apie 700 ūkininkų, didžioji dalis – stambieji. Jų nariai, pasak susitikime dalyvavusios atstovės, pagamina apie 70 proc. Estijos žemės ūkio produkcijos. Ūkininkų sąjunga užsiima ūkininkų švietimu, kvalifikacijos suteikimu, bendradarbiauja su žemės ūkio mokyklomis. 30–40 proc. jų biudžeto sudaro narystės mokestis, kita dalis – įvairūs projektai.

Susitikime dalyvavo ir Estijos nacionalinio kaimo tinklo atstovė. Ji pasakojo apie tinklą, taip pat apie Estijos vietos veiklos grupių bei bendruomenių veiklą. Vienas skirtumų – kad Estijos nacionalinis kaimo tinklas neturi fiksuoto formalių narių skaičiaus kaip Lietuvoje. Atstovė sakė galinti pateikti apytikrį kontaktų skaičių – tai apie 300 elektroninių kontaktų. O veiklos uždaviniai panašūs – informacijos sklaida, bendradarbiavimas, keitimasis patirtimi, 2007–2013 programinio laikotarpio tikslų įgyvendinimas.

Taip pat Estijoje, pasakojo Tinklo atstovė, yra apie 3000 aktyvių kaimų, yra kaimo bendruomenių asociacija, veikia 26 vietos veiklos grupės (VVG nėra tik 2 savivaldybėse), jos visos jau įgyvendina vietos veiklos strategijas. Lėšos Estijoje VVG strategijoms įgyvendinti (apie 1,3 mlrd. Estijos kronų visam programavimo laikotarpiui) skiriamos pagal teritoriją ir gyventojų skaičių.

Vizitai Estijos ūkiuose

Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmai lietuvių delegaciją taip pat pakvietė aplankyti žemės ūkio įmonę ir pienininkystės ūkį.

Aplankyta žemės ūkio įmonė „Sagro“ įkurta 1993 m. ir yra Estijos žemės ūkio ir prekybos rūmų narė. Augina daržoves ir gėles šiltnamiuose bei atvirame grunte. Taip pat užsiima savo užaugintos produkcijos perdirbimu. Dirba 125 žmonės. Apyvarta 5 mln. eurų, didžiausia dalis apyvartinių lėšų – iš šiltnamių, 3,5 mln. Augina pomidorus, agurkus, bulves, kopūstus, burokėlius, gėles. Praėję metai nebuvo patys geriausi, todėl šįmet teko sumažinti plotus ir dėl mažų supirkimo kainų atsisakyti porų bei spanguolių. Be to, per pastaruosius trejus metus praktiškai nebuvo lėšų jokioms investicijoms į technologijas. Įdomi jų rinkodarinė veikla – kasdien vykstanti akcija, t.y. 1 valandą per dieną nustatytu laiku leidžiama įmonėje produkcijos įsigyti už savikainą.

Aplankytas pieno ūkis „Metsaküla Piim“ gyvuoja jau 21 metus. Pradėjo, kaip pasakojo šeimininkas, visiškai nuo nulio, teturėjo tik seną tvartą. Dabar turi 130 karvių (melžiamų 40). Perdirba visą savo pagaminamą pieną – 300 tonų per metus. Gamina fetos tipo sūrį su įvairiais prieskoniais, fermentinį sūrį, varškę ir jogurtą.

Išvykstant estai pakvietė lietuvius šį rudenį atvykti į savo organizuojamą renginį „Metų ūkininkas 2010“, ypač, sakė, džiaugtųsi, jei sudalyvautų ir apdovanoti geriausi Lietuvos ūkininkai.

Bendradarbiavimas vizitu nesibaigė: estų Ūkininkų sąjungos atstovai lankėsi Lietuvoje

Grįžus Žemės ūkio rūmų delegacijai iš Estijos bendradarbiavimas nesibaigė. Dar vienas susitikimas su estais įvyko Žemės ūkio rūmuose. Čia apsilankė Lietuvoje besisvečiuojantys Estijos ūkininkų sąjungos atstovai. Svečius Rūmuose priėmė pirmininkas Bronius Markauskas, direktorius Remigijus Urbonas, susitikime taip pat dalyvavo Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Pieno gamintojų asociacijos, žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ atstovai ir ūkininkai.

Svečiai daugiausia domėjosi pieno gamyba Lietuvoje – pieno supirkimo kainomis, pieno kokybe, realizavimo galimybėmis ir kt.

Žemės ūkio rūmai džiaugiasi, kad intensyviai plėtojasi bendradarbiavimas ir draugiškas bendravimas tarp kaimyninių šalių žemdirbių savivaldos institucijų, žemdirbių, kaimo gyventojų ir vyksta nuolatinis abiem pusėm naudingas keitimasis informacija, žiniomis ir patirtimi.

ŽŪR informacija
Parengė Irma Minskienė, atstovė spaudai