Žemė turi būti dirbama

Lietuvoje yra daugiau kaip 176 tūkst. registruotų ūkių, kurie deklaravo per 2,6 mln. ha žemės ūkio naudmenų. „Žemė yra žemės ūkio gamybos įrankis ir ji turi būti dirbama“, – posėdyje sakė ŽŪR pirmininkas Bronius Markauskas. Tačiau yra nemažai asmenų, kurie tik siekia pasinaudoti teikiama tiesiogine parama, tačiau gamybinės veiklos nevykdo. Beje, didžiausi pažeidimai ir fiksuojami būtent ten, kur tik deklaruojami geros agrarinės būklės žemės plotai, t.y. ten, kur žemė nedirbama.

Žemdirbiai jau seniai apie šias problemas kelia, tačiau teisės aktų pakeitimų iki šiol jokių nepriimta. Išklausius prezidiumo narių ir Žemės ūkio ministerijos specialistų nuomonių nutarta Žemės ūkio ministerijos dar kartą prašyti pakeisti tiesioginių išmokų mokėjimo taisykles (Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės taisyklės) ir siūlyti nuo kitų metų išmokas mokėti tik deklaruojantiems pasėlius ir kartu vykdantiems žemės ūkio gamybą. Tiems asmenims, kurių žemės ūkio veiklos pajamos sudaro labai mažą visų jų pajamų dalį, išmokų dydžiai turėtų būti proporcingai sumažinti. Deklaruojantiems tik geros agrarinės būklės plotus ir neužsiimantiems žemės ūkio gamyba galėtų būti kompensuojamos šių plotų šienavimo išlaidos.

Argumentai tokių pakeitimų: taip ES ir nacionalinio biudžeto lėšos būtų naudojamos pagal tiesioginę paskirtį – t.y. užtikrintų žemdirbių ūkių stabilumą ir konkurencingumą. Tai ypač svarbu dabar, kada žemdirbiai moka pajamų/pelno mokestį. Nedirbant žemės ir nevykdant žemės ūkio veiklos nesukuriama pridėtinė vertė, o valstybė negaudama lėšų į biudžetą patiria nuostolių. Be to, tokia taisyklių pakeitimai padėtų suaktyvinti žemės rinką.

Iki šių metų liepos 1 d. Žemės ūkio ministerijos prašoma pariteto principu iš žemdirbių savivaldos ir valstybės institucijų atstovų sudaryti darbo grupę, kuri ir parengtų argumentus minėtų taisyklių pakeitimui.

Žemė – ją dirbantiems

Šiuo metu Lietuvoje užsieniečiai (fiziniai asmenys, trejus metus nevykdę žemės ūkio veiklos) pirkti žemės negali. Nors laisvai galės tai daryti tik nuo 2011 m. gegužės, kai baigsis septynerių metų pereinamasis laikotarpis (prasidėjo 2004 m. Lietuvai įstojus į ES), jie jau ir dabar sėkmingai randa būdų pirkti žemę per tarpininkus ir tokiu būdu yra nupirkta apie pusė milijono hektarų. ŽŪR prezidiumas mano, kad būtina pasinaudoti esama galimybe prašyti Europos Komisijos pratęsti pereinamąjį laikotarpį ir sudaryti sąlygas žemės ūkio paskirties žemę įsigyti ją dirbantiems ir pirmiausia – Lietuvos žemdirbiams. Kartu sukurti teisinius instrumentus, siekiant išvengti žemės ūkio paskirties žemės supirkinėjimo spekuliaciniais tikslais.

Kad Komisija pereinamąjį laikotarpį pratęstų, reikalingi svarūs argumentai. Tad prezidiumas juos suformulavo ir pateikė rezoliucijoje.

Tik pusė Lietuvos žemdirbių deklaruojamos žemės yra nuosava, kita pusė yra nuomojama. Šiuo metu yra nemažai laisvų valstybinės žemės plotų, kuriuos jie noriai pirktų, tačiau finansinės galimybės, deja, yra mažesnės nei užsienio pirkėjų. Todėl pratęsus pereinamąjį laikotarpį dar 3 metas atsirastų galimybė sukaupti finansinių išteklių ir įsigyti žemės.

Lietuvos žemė pasibaigus pereinamajam laikotarpiui tikrai bus paklausi ir patraukli investicija užsieniečiams – kai kuriose ES šalyse nustatyti gana sudėtingi kriterijai įsigyti žemei ir kol kas mūsų žemės kaina viena mažiausių ES. Išaugus žemės ūkio paskirties žemės paklausai pakils jos kaina. O tada, jau ir taip esant nevienodam mūsų ir užsienio šalių žemdirbių konkurencingumui, apskritai gali kilti grėsmė, kad Lietuvos žemdirbiai nebegalės vykdyti veiklos, jau nekalbant apie veiklos plėtrą.

ŽŪR pirmininko B. Markausko teigimu, kadangi yra įsitikinta darbo grupių, sudaromų prie LRV kanceliarijos, darbo efektyvumu, tad ir žemės įsigijimo klausimams spręsti reikia prašyti sudaryti tokią darbo grupę.

Sudaryta darbo grupė įstatymų leidėjams rekomenduotų mechanizmą, kuris nediskriminuodamas nei vietinių, nei užsienio interesantų užkirstų kelią spekuliacijoms žeme. Siektų, kad žemės ūkio paskirties žemė, būdama būtina žemės ūkio produkcijos gamybos priemonė, ir būtų žemės ūkio veiklos įrankis. Be to, net ir pratęsus pereinamąjį laikotarpį, tai truktų tik 3 metus, tad reikia labai rimtai pasiruošti tam laikui, kai pereinamasis laikotarpis baigsis.

Žiemos padarytus nuostolius ūkininkams pasidengti padėtų paankstintos išmokos

Praėjusi žiema ūkininkams pridarė daug nuostolių: plona sniego danga, spustelėję šalčiai – ir šimtai hektarų pasėlių iššalo. Pasak Grūdų augintojų asociacijos pirmininko Romo Majausko, nuostoliai labai dideli – reikia iš naujo atsėti laukus, pirkti sėklą. ŽŪR skaičiavimu, nuostoliai viršija 100 mln. Lt.

Rudenį reikės planuoti kitą derlių ir vėl reikės lėšų. Žemdirbiai nuogąstauja, kad jiems gresia nemokumas. Situacija prasta, tačiau pagelbėti galėtų tiesioginių išmokų mokėjimo paankstinimas.

Todėl prezidiumas prašo Vyriausybės iki liepos 1 d. išmokėti nacionalinę tiesioginių išmokų dalį už 2010 m. deklaruotus pasėlius, o Žemės ūkio ministerijos – kreiptis į ES Komisiją, kad leistų išmokas pradėti mokėti nuo spalio 16 d. 

Nebus žmonių kaime – nebus kam ir žemę dirbti

„Visi esate iš kaimo ir visi puikiai suprantat problemas“, – sakė posėdyje Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė, prezidiumo narė Guoda Burokienė. Infrastruktūros kaime nėra, demografinė situacija prastėja, kultūros centrai uždarinėjami, nedarbas, skurdas, socialinė atskirtis – deja, tokia realybė šiandien kaime.

Pozicijos šiuo klausimu, sakė G. Burokienė, turi būti visų bendros ir vienodos. Ar bus kam dirbti žemę, jei kaimas bus tuščias, jei nebus žmonių?.. Bendruomenės ir jų organizacijos dažnai sakosi, kad jaučiasi esančios vienos, kam rūpi kaimo infrastruktūros ir socialinės problemos.

Kaimo bendruomeninės organizacijos ir įkurtos laisva valia tam, kad dirbtų su gyventojų grupėmis ir siektų bendruomenės gerovės bei tarnautų visuomenės interesams. Trūksta tik daugiau palaikymo ir bendradarbiavimo iš valdžios institucijų pusės siekiant tos gerovės. ŽŪR prezidiumas savo rezoliucija visas suinteresuotas institucijas ragino bendram ir kryptingam darbui sprendžiant kaimo problemas.

Bendruomeninės organizacijos kaip vieną iš kaimo problemų sprendimo būdų ir savo veiklos galimybių mato pačioms teikti kaime socialines paslaugas. Rezoliucijoje Vyriausybės prašoma visų lėšų socialinės rizikos šeimoms remti skyrimą derinti su vietos bendruomenių organizacijomis bei dar kartą su jomis apsvarstyti daugiafunkcinių socialinių paslaugų centrų steigimo savivaldybėse būtinumą ir jų veiklos finansavimo skaidrumą.

Vis dažniau diskutuojant apie bendrąją žemės ūkio politiką (BŽŪP) ir situaciją po 2013-ųjų girdimi spėjimai, kad BŽŪP objektu nuo 2014 m. liksianti tik žemės ūkio gamyba, be kaimo plėtros. ŽŪR prezidiumas kategoriškai pasisako prieš siūlymus kaimo plėtros politiką ir jos finansavimą nuo 2014 metų atskirti nuo BŽŪP. Priešingu atveju, pasak G. Burokienės, galime pamiršti gyvenimo kokybės kaime gerėjimą – gatvių asfaltavimą, visa kita ir sulaukti tikro sodybų tuštėjimo meto.

Pasak B. Markausko, situacija po 2013-ųjų – labai platus klausimas, kai kurios Lietuvos žemdirbių pozicijos jau aiškios. „Esame kalbėję su Premjeru dėl konferencijos, kurioje būtų diskutuojama dviem pagrindiniais klausimais – apie žemės ūkio, kaip ekonomikos šakos, svarbą ir dėl BŽŪP po 2013-ųjų“, – sakė ŽŪR pirmininkas. Tikimės, kad tokia konferencija artimiausiu metu įvyks.

ŽŪR informacija