Europos Komisija lapkričio 18 d. paskelbė komunikatą dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2013 m. „Bendroji žemės ūkio politika artėjant 2020 m“. Šiuo komunikatu tęsiama 2003 m. pradėta BŽŪP reforma, kuria buvo siekiama žemės ūkį labiau orientuoti į rinkos poreikius, jį modernizuoti bei pritaikyti prie sparčiai besikeičiančių rinkos sąlygų ir naujų iššūkių. Reformuojant BŽŪP siekiama, kad Europos žemės ūkio sektorius taptų dinamiškesnis ir konkurencingesnis, kad jis aktyviau prisidėtų įgyvendinant strategijos „Europa 2020“ viziją – skatinti tvarų, pažangų ir vientisą augimą.

Lietuva pritaria komunikate iškeltiems tikslams

  Lietuva palankiai vertina Komisijos nuveiktą darbą bei siekį reformuoti ir tobulinti BŽŪP. Komunikate akcentuojama, kad BŽŪP skirta ne tik ūkininkams – ji skirta ir vartotojams bei mokesčių mokėtojams, t.y. visiems ES piliečiams. Todėl svarbu siekti, kad ši politika būtų suprantamesnė visai plačiajai visuomenei.

 Komisijos komunikatas parengtas atsižvelgus į ES valstybių narių teiktus pasiūlymus, taip pat Europos Parlemento (EP) nuomonę, išsakytą įvairiuose ES instituciniuose lygmenyse vykusiose viešosiose diskusijose. Komunikate siekta objektyviai atspindėti ir subalansuoti valstybių narių interesus bei poreikius.

 Lietuva pritaria daugeliui komunikato tikslų, tokių kaip:

• BŽŪP ir ateityje  turi išlikti stipria bendrąja politika, susidedančia iš dviejų ramsčių (tiesioginės paramos bei rinkos reguliavimo priemonių ir kaimo plėtros);
• apsirūpinimo maistu užtikrinimas;
• teisingesnis tiesioginės paramos paskirstymas, kuris užtikrintų ūkininkų pajamų palaikymą ir būtų labiau orientuotas į viešąsias gėrybes, kaip aplinkos apsauga, gyvūnų gerovė, kraštovaizdžio puoselėjimas, kultūros paveldo saugojimas ir kt.;
• tiesioginė parama turi susitelkti į konkurencingumo didinimą, inovacijas, tvarų gamtinių išteklių valdymą, klimato kaitą, aplinką, subalansuotą teritorinį kaimo vietovių vystymąsi;
• BŽŪP turi būti orientuota į rinkos poreikius, išlaikant tam tikrus rinkos reguliavimo instrumentus kaip stabilumo garantą krizių atveju. Taip pat numatyta siekti rinkos reguliavimo priemonių supaprastinimo;
• subalansuota teritorinė plėtra (kaimo vietovių užimtumas, kaimo ekonomikos ir jos įvairinimo skatinimas, ūkininkavimo sąlygų smulkiesiems ūkininkams gerinimas;
• maisto grandinės tobulinimas;
• kaimo plėtros priemonių supaprastinimas.
•  

Minėtieji tikslai yra labai svarbūs bei aktualūs Lietuvai. Įvertinę komunikatą, matome Lietuvai naudingų planuojamosios Bendrosios žemės ūkio politikos poslinkių, tačiau yra ir tam tikrų abejonių keliančių nuostatų. Rinkos reguliavimą aprašanti komunikato dalis nuteikia teigiamai. Šioje dalyje, kaip Lietuva ir pageidauja, numatyta, kad rinkos reguliavimo priemonių visuma turi veikti kaip patikimas, saugumą užtikrinantis tinklas (safety net). Numatoma, jog galėtų išlikti atskirų produktų intervenciniai pirkimai, privatus saugojimas.

 Lietuvos lūkesčius atitinka ir komunikato nuostatos dėl kaimo plėtros, kur  akcentuojama, kad kaimo plėtra – tai labai svarbi ir vientisa viso žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą stiprinanti dalis, užtikrinanti ekonomiškai svarbią, resursus ir aplinką tausojančią veiklą kaimo vietovėse.

Komunikatas – pagrindas tolimesnėms diskusijoms

  Lietuvos siekiai atsisakyti istorinių referencinių rodiklių, skaičiuojant tiesioginę paramą, komunikate taip pat yra numatyti. Komunikate užsimenama apie teisingesnį tiesioginės paramos paskirstymą tarp valstybių narių, tačiau siūloma metodika bei pereinamieji laikotarpiai verčia manyti, kad dar kurį laiką gali būtų toleruojama „dviejų greičių Europa“ , t.y. išskiriamos senosios ir naujosios ES narės.

 Lietuvos pozicija tokia, kad norint užtikrinti sąžiningą konkurenciją tarp valstybių narių,  tiesioginių išmokų lygis Europos Sąjungoje turi būti nustatomas vadovaujantis objektyviais kriterijais, kurie užtikrintų paramos lygio skaidrumą, skatintų tausojančią žemės ūkio gamybą visoje ES. Daugiau dėmesio iš Europos Komisijos Lietuva tikisi ir tiesioginės paramos taisyklių supaprastinimui.

 Suprantame, kad Europos Komisija, rengdama komunikatą, jau atsižvelgė į daugelį suinteresuotų šalių nuomonių, tačiau manome, kad šis komunikatas yra geras pagrindas tolimesnėms diskusijoms, kuriose Lietuva aktyviai dalyvaus ir teiks konkrečius pasiūlymus dėl BŽŪP ateities.

Daugiau informacijos: priedas –  trijų pagrindinių politikos krypčių apibūdinimas;

interneto svetainė  
http://ec.europa.eu/agriculture/cap-post-2013/communication/index_en.htm

MEMO/10/587

KOMUNIKATO PRIEDAS

TRIJŲ PAGRINDINIŲ POLITIKOS KRYPČIŲ APIBŪDINIMAS

Žemės ūkio ministerijos informacija